Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-338-459/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-29
Bylos Nr.: e2A-338-459/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05891-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Takska“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos miesto tvarka“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-338-459/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05891-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 2.6.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Takska“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos miesto tvarka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Takska“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Nanska“) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 16 483,32 Eur skolą, 10,5 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad pagal 2023 m. birželio 7 d. papildomų darbų ir grunto – smėlio išvežimo sutartį Nr. T23/01 ieškovė objekte (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti ekskavatoriaus darbo su operatoriumi papildomus darbus (keliuko nukasimas, paruošimas iki pamatų, duobės iškasimas suformavimas), projekte nenumatyto rūsio išgriovimą už 65 Eur/val. + PVM, taip pat grunto – smėlio išvežimo, įskaitant kelio mokestį ir ekskavatoriaus darbą, darbus už 19 Eur/kub. m + PVM kainą, o atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos. Ieškovė už atliktus darbus išrašė ir pateikė atsakovei 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LKMT, Nr. 23/06/31, 16 083,32 Eur sumos, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku informavo, kad sąskaita faktūra yra nepriimta, ir kaip vieną iš priežasčių nurodė tai, jog nėra duomenų, koks kiekis smėlio faktiškai buvo išvežtas, nes tokio kiekio statybvietėje nebuvo. Todėl ieškovė siekdama, kad vietoje būtų nustatytas atliktų darbų kiekis, kreipėsi į UAB „Geomylia ir Ko“ dėl iškasto grunto išmatavimų ir supilto grunto išmatavimo adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Geomylia ir Ko“ 2023 m. rugsėjo 4 d. supiltų ir iškastų žemių tūrio apskaičiavimo schema nustatė, kad iškastos duobės tūris yra 1912,52 kub. m, supiltų žemių tūris – 439,54 kub. m. Už šias specialisto paslaugas ieškovė sumokėjo 400 Eur. Bendra atsakovės skola yra 16 483,32 Eur (16 083,32 Eur + 400 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9637-676/2023 ieškinys tenkintas visiškai, priteista ieškovei iš atsakovės 16 483,32 Eur skola, 10,5 procento metinės palūkanos nuo priteistos 16 483,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 790,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti 2023 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad: 1) ieškovė nepateikė atsakovei priėmimo akto, kuriuo būtų patvirtintas sutartinio darbo atlikimo faktas ir priimti darbai, todėl ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti užmokesčio, kadangi darbų perdavimas nevyko, o po mėnesio pateikti aktai patvirtinti nebuvo; 2) atsakovė nesutinka su akte nurodytais kiekiais; 3) ieškovės pateikta sąskaita neatitinka sutartyje nustatytų kiekių ir įkainių; 4) jei sąskaitoje nurodytas išvežto smėlio kiekis yra teisingas, tuomet ieškovė turėtų teisę reikalauti tik užmokesčio už 688 kub. m išvežimą ir užmokesčio už faktiškai sugaištą ekskavatoriaus laiką. Tačiau pagal sutartį darbų kiekį sudarė ne 688 kub. m, o 235 kub. m smėlio – grunto. Atsakovė gerokai viršijo sutartyje numatytą kiekį, o susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo sudarytas nebuvo. Darant prielaidą, kad faktiškai išvežto smėlio kiekis yra teisingas (688 kub. m), ieškovė neturi teisės reikalauti užmokesčio už papildomus darbus, apie kurių atlikimo poreikį atsakovei nepranešė ir atsakovės sutikimo jiems atlikti negavo; 5) sutartyje numatyta, kad dar prieš ją sudarant ieškovė įsivertino būsimo darbo kiekį (Vykdytojas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo / įsivertino ir suprato Užsakovo užduotį ir pasirinko pačius efektyviausius sprendimus, kuriais būtų įgyvendinti Sutartyje numatyti darbai). Be to, ieškovė tame pačiame objekte dirbo pagal griovimo sutartį, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ji neturėjo galimybės numatyti sutartimi atliktino darbo kiekio; 6) ieškovės nurodytas išvežto smėlio kiekis viršija sutartinius. Po darbų atlikimo paaiškėjo, kad smėlio išvežta yra gerokai per daug. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad ji grąžintų išvežtą smėlį, nes priešingu atveju atsakovė bus privesta trūkstamą smėlį pirkti ir ieškovės padaryta žala tik padidės. Šuo metu visas trūkstamo smėlio kiekis dar nėra nustatytas, kadangi pasitikėti ieškovės nurodomais skaičiais nėra pagrindo. Tik išsiaiškinus trūkstamą kiekį bus galima nustatyti, kokio dydžio išskaita turi būti daroma iš ieškovei mokėtinos sumos ir ar ji neviršija ieškovei pagal sutartį mokėtino užmokesčio.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovė faktiškai atliko darbus ir pateikė atliktų darbų aktus ir 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LKMT, Nr. 23/06/31. Ieškovė negali priversti atsakovės pasirašyti atliktų darbų aktų, todėl darbų atlikimas yra įrodinėjimas ne tik pateiktais vienašališkai pasirašytais aktais, bet ir kitais dokumentais. Atsakovės projektų vadovu buvo S. R., jis kito atsakingo asmens, kuris nuolat būtų statybvietėje ir prižiūrėtų darbus, neskyrė, todėl ieškovės vairuotojai (operatoriai) neturėjo kaip pateikti vietoje pasirašyti Darbų priėmimo–perdavimo aktų ir Transporto paslaugų priėmimo–perdavimo aktų. S. R. objekte buvo tik kelis kartus, todėl objektyviai nebuvo kam pasirašyti aktų. Darbų faktinį atlikimą patvirtina su ieškiniu pateikta UAB „Geomylia ir Ko“ 2023 m. rugsėjo 4 d. Supiltų iš iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schema, aktai, krovinio važtaraščiai. Papildomai pateikti transporto priemonių GPS duomenis, kuriuose užfiksuoti visi ieškovės transporto priemonių reisai ir darbai objekte (duomenys neskelbtini), taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, kurie patvirtina, kad transporto priemonės kėlėsi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė išvežtą grunto kiekį apskaičiavo pagal 16 kub. m dydžio savivarčių reisus, t. y. buvo atlikti 33 reisai su 16 kub. m dydžio savivarčiais, taip pat 10 reisų pervežant smėlį už (duomenys neskelbtini). Reisų skaičių įrodo ne tik aktai ir krovinio važtaraščiai, bet ir su šiuo atsiliepimu pateikti kiekvieno reiso / darbo GPS duomenys, o perkėlimą keltu per marias – AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai. Kad ieškovės transporto priemonės nevažiavo tuščios, patvirtina faktiškai esanti iškasta duobė, kurios dydį patvirtina UAB „Geomylia ir Ko“ 2023 m. rugsėjo 4 d. Supiltų iš iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schema ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad ieškovės pateikta sąskaita neatitinka sutartyje nustatytų kiekių, tačiau sutartyje konkretūs kiekiai nebuvo nustatyti. Priešingai, sutartyje buvo nustatyti vienetiniai įkainiai, o sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad mokama valandiniu užmokesčiu, ir kūbo išvežimo kaina. Atsakovė turėjo sumokėti už faktiškai atliktus kiekius. Pagal 2023 m. birželio 7 d. papildomų darbų ir grunto – smėlio išvežimo sutartį T23/01 buvo numatyti šie įkainiai: projekte nenumatyto rūsio išgriovimas už 65 Eur/val. + PVM, grunto – smėlio išvežimas, įskaitant kelio mokestį ir ekskavatoriaus darbą, už 19 Eur/kub. m + PVM; šie sutartiniai įkainiai yra nurodyti 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LKMT, Nr. 23/06/31, papildomi darbai – kiekis 44, kaina – 65 Eur, gamtinio smėlio išvežimas su iškasimu: kiekis – 528 kub. m (528 m³ ÷ 16 m³ ? 33 reisai), kaina – 19 Eur; įkainiai visiškai sutampa, išskyrus įkainį už vežimą už (duomenys neskelbtini), kuris sutartyje nebuvo numatytas. Smėlio pervežimo už (duomenys neskelbtini) įkainis 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LKMT, Nr. 23/06/31, nurodytas 40 Eur už vieną reisą, tačiau faktiškai 10 reisų smėlio pervežimas už (duomenys neskelbtini) yra sumažinta kaina, nes 10 reisų smėlio už 400 Eur (be PVM) buvo pervežta į šalia toje pačioje vietovėje esančią vietą, todėl buvo skaičiuojama mažesnė kaina – 40 Eur plius PVM už vieną reisą buvo suderinta žodžiu su atsakovu. Pagal sutartinį įkainį už 160 kub. m, t. y. 10 reisų po 16 kub. m, išeitų 3 040 Eur be PVM kaina. Tad ši atsakovės pozicija yra keista, nes ieškovė vietoje 3 040 Eur prašo priteisti tik 400 Eur. Pateiktas ieškovės susirašinėjimas programėle „Viber“ su atsakovės atsakingu asmeniu S. R., S. R. atsiuntė GPS nuorodą, kur vežti, ir pridėjo 2 nuotraukas, kur konkrečiai išpilti smėlį (gruntą). Atsakovės užduotis buvo iškasti, kiek atsakovei reikia, o ne projektinį kiekį, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad konkretaus kiekio sutartyje nėra. Projekte duobės tūris apskaičiuojamas vadovaujantis lygiais kraštais ir vertikaliomis briaunomis (taisyklingas geometrinis kūbas), bet realybėje yra duobės šlaitai (šiuo atveju dėl smėlio jie labai byrėjo), papildomai ieškovė darė įvažiavimą į pačią duobę (betonvežiams įvažiuoti) ir t. t. Taigi smėlis (gruntas) buvo kasamas pagal atsakovės nurodymus, visi kasimo darbai buvo derinami su atsakovės atstovu S. R., taigi nurodymui kasti ir vežti papildomo susitarimo sudaryti nereikėjo, nes sutartyje buvo numatyti vienetiniai įkainiai, t. y. sutartyje nebuvo užfiksuotos (konkrečios) kainos. Taip pat atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad po darbų atlikimo paaiškėjo, jog smėlio išvežta gerokai per daug, visas trūkstamo smėlio kiekis dar nėra nustatytas, tik išsiaiškinus trūkstamą kiekį, bus galima nustatyti, kokio dydžio išskaitą turi būti daroma iš ieškovei mokėtinų sumų. Šis motyvas yra nepagrįstas, nes UAB „Geomylia ir Ko“ atliekant 2023 m. rugsėjo 4 d. Supiltų iš iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schemą atsakovė jau duobėje atliko kitus darbus – buvo įrengtos metalinės pamatų konstrukcijos sulig duobės viršumi, skirtos pamatams betonuoti. Taigi duobė atsakovei tiko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas pažymėjo, kad užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atliko sutartyje nurodytus darbus, ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.

5.2. Teismas padarė išvadą, kad, esant statybos rangos teisiniams santykiams sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas dėl rangovo praleistų terminų užsakovui neteko prasmės ir pan.

5.3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė galėjo aktus įteikti atsakovei komunikavimo priemonėmis, tačiau iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad ieškovė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų atsakovei nei mobiliąja programėle „Viber“, nei elektroniniu paštu nesiuntė. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įvykdė pareigą perduoti atliktų darbų rezultatą, darbų perdavimą ir priėmimą įformindama aktu (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Tačiau rangovo pareigos perduoti atliktų darbų rezultatą nesilaikymas nepašalina užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.

5.4. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovės pateikta sąskaita neatitinka sutartyje nustatytų kiekių ir įkainių. Nurodė, kad šalių sudarytos Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad šioje sutartyje numatytų darbų vertė yra mokama vadovaujantis valandiniu užmokesčiu ir kubo išvežimo kaina. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje konkretūs kiekiai nebuvo nustatyti, o buvo nustatyti vienetiniai įkainiai, todėl Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos kainos kainodara, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už faktiškai atliktų darbų kiekių ir fiksuotų įkainių sandaugą. Pagal 2023 m. birželio 7 d. papildomų darbų ir grunto – smėlio išvežimo sutartį T23/01 buvo numatyti šie įkainiai: ekskavatoriaus darbas su operatoriumi atliekant papildomus darbus (keliuko nukasimas, paruošimas iki pamatų (iškasimas, suformavimas), projekte nenumatyto rūsio išgriovimas – 65 Eur/val. + PVM (Sutarties 5.2 punktas); grunto – smėlio išvežimas įskaitant kelto mokestį ir ekskavatoriaus darbą – 19 Eur/kub. m + PVM (Sutarties 5.3 punktas); betono skaldos atvežimas į (duomenys neskelbtini) – 13 Eur/ kub. m + 190 Eur atvežimas, įskaitant kelto mokestį (Sutarties 5.4 punktas). Būtent šie sutartiniai įkainiai ir yra nurodyti ieškovės pateiktoje 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LKMT, Nr. 23/06/31: papildomi darbai: kiekis – 44, kaina – 65 Eur, gamtinio smėlio išvežimas su iškasimu: kiekis – 528 kub. m, kaina – 19 Eur. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju išvežtą grunto kiekį apskaičiavo pagal tuo metu ten dirbusių 16 kub. m dydžio savivarčių reisus, t. y. buvo atlikti 33 reisai su 16 kub. m dydžio savivarčiais, taip pat 10 reisų pervežant smėlį už (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodytą reisų skaičių byloje patvirtina bei įrodo ne tik aktai ir krovinio važtaraščiai, bet ir kiekvieno reiso / darbo GPS duomenys, o perkėlimą keltu per marias – AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai. Kad ieškovės transporto priemonės nevažiavo tuščios, patvirtina faktiškai esanti iškasta duobė, kurios dydį patvirtina byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Geomylia ir Ko“ supiltų iš iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schema ((duomenys neskelbtini)).

5.5. Teismas nurodė, kad Sutartyje nėra nurodytas konkretus smėlio – grunto kiekis, o ieškovės užduotis buvo iškasti, kiek atsakovei reikia, o ne projektinį kiekį. Kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus kiekio, patvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 9 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę, kad jau išvežta 183 kub. m smėlio; 2023 m. birželio 9 d. atsakovės atstovas S. R. paklausė, kiek išvežta, atsakydama ieškovė 2023 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu pateikė ataskaitą, kad išvežta 743 kub. m gruzo ir 267 kub. m smėlio. Taigi 2023 m. birželio 13 d. pagal faktą jau buvo viršytas atsakovės prieštaravimuose nurodomas 235 kub. m kiekis, kurį tariamai reikėjo išvežti, ir atsakovei gavus šią ataskaitą darbai ne tik nebuvo stabdomi, bet ir toliau buvo nurodoma juos vykdyti.

5.6. Teismas pažymėjo, kad tęsdama susirašinėjimą programėle „Viber“ ieškovė 2023 m. birželio 14 d. atsiuntė fotonuotraukas, kad smėlis akivaizdžiai nebetelpa į aikštelę, byra atgal į duobę, o atsakovės atstovas S. R. nurodė, kad reikia išvežti, taip pat buvo prašoma papildomų darbų nukasant nuolydį įvažiuoti į duobę. Taip pat iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. birželio 19 d. UAB „Takska“ atstovui S. R. buvo pranešta apie vėl nebetelpantį smėlį objekte, kad S. R. buvo planavęs atrasti savo vietą smėliui išvežti, tačiau vietos nerado, todėl nurodė „vežti smėlį savo keliais“ ir paklausė „kiek šiandien mašinų planuojat išvežti“. Ieškovė atsakė, kad „6 mas“, t. y. 6 mašinas. 2023 m. birželio 21 d. S. R. programėle „Viber“ paklausė, kiek pavyko padaryti, atsakydama ieškovė atsiuntė 2 fotonuotraukas, o S. R. davė nurodymą „tegul nukasa tą pilvą“, „tegul kasa lygia linija nuo kuoliuku“, „rytoj atvažiuoja geodezija turi būti iškasta“. Be to, 2023 m. birželio 23 d. S. R. programėle „Viber“ vėl paklausė „labas, kokia situacija“, o ieškovė vėl pateikė fotonuotraukas su faktine situacija. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ruošiamas nuolydis į duobę, smėlio vėl daugėja, matoma, kad pačioje duobėje jau yra sandėliuojamas smėlis, nes sandėliavimo vietoje nebėra vietos. 2023 m. birželio 22 d. UAB „Takska“ atstovas S. R. atsiuntė nuorodą ir išsikrovimo vietos nuotrauką, kur bus vežamas perteklinis smėlis iš objekto. Nurodytas aplinkybes S. R. iš esmės tvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu. Taigi, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys dėl darbų eigos tarpusavyje bendradarbiavo, atsakovė buvo informuojama apie iškąsto smėlio – grunto kiekį, ir būtent atsakovės nurodymu iškasus 267 kub. m smėlio toliau buvo nurodoma tęsti kasimo ir vežimo darbus. Duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog šalys buvo susitarusios tik dėl 235 kub. m smėlio – grunto išvežimo, byloje nėra.

5.7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo ir tik po visų Sutartimi sulygtų darbų atlikimo ir tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už atliktus rangos darbus, 2023 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu išreiškė pretenzijas ieškovei dėl išvežto smėlio kiekio.

5.8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kad sąskaitoje / sąskaitose nurodytas išvežto smėlio kiekis yra galbūt neteisingas. Pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio neteikė, nepageidavo spręsti dėl teismo siūlomos ekspertizės skyrimo bei atitikties atliktų darbų apimčiai, kiekiams ir (ar) kitoms faktinėms aplinkybėms nustatyti ar (ir) paneigti / patvirtinti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo naštą neteisėtai perkeldamas atsakovui, kuris objektyviai neturi galimybės įrodyti faktiškai iškasto ir išvežto smėlio kiekio, kadangi rangovas nepildė atliktų darbų aktų. Mano, kad faktiškai atliktų darbų kiekį įrodyti turi būtent rangovas, o ne užsakovas.

6.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atspirties tašku pasirinko rangovo parengtą perdavimo aktą ir laikė, kad būtent užsakovas turi paneigti jame nurodytus kiekius. Mano, kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas yra neteisingas. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas taikomas tais atvejais, kai darbų perdavimo aktas, kaip specialus darbų atlikimą patvirtinantis įrodymas, tokią specialus įrodymo galią turi (jeigu jis atitinka jam keliamus reikalavimus ir buvo nustatyta tvarka pateiktas užsakovui).

6.3. Nurodo, kad ginčo atveju iš byloje pateiktų duomenų nebuvo galima nustatyti faktiškai iškasto ir išvežto smėlio kiekio, byloje pateikti duomenys buvo prieštaringi, todėl sprendimas turėjo būti priimtas rangovo nenaudai, nes būtent jam turi tekti pareiga įrodyti faktiškai atliktų darbų kiekį, nes būtent jis pažeidė pareigą darbų atlikimo metu fiksuoti atliekamus darbus ir tik jis gali jį nustatyti.

6.4. Mano, kad ieškinio atmetimo atveju rangovo teisė gauti užmokestį už faktiškai atliktus darbus nėra eliminuojama. Eliminuojama yra tik ieškovo teisė gauti užmokestį būtent už jo pateiktoje 2023 m. birželio 30 d. sąskaitoje nurodytą klaidingą išvežto smėlio kiekį. Ieškovui nėra atimama teisė reikalauti užmokesčio už faktiškai išvežto smėlio kiekį. Ieškovas turi pateikti naujus duomenis (pvz., specialisto apskaičiavimą pagal katlavano dydį bei pamatų tūrį) ir reikalauti mokėjimo už tikrą išvežto smėlio kiekį. Jei užsakovas su tokiu kiekiu ir vėl nesutiks, rangovas gali kreiptis į teismą ir byla nebus laikoma iškelta dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

7.1. Nurodo, kad atsakovė sutinka, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra „fiksuoto įkainio“, o ne „fiksuotos kainos sutartis“. Tai reiškia, kad atsakovė ieškovei turi sumokėti už faktiškai atliktų darbų, kurių vienetiniai įkainiai nurodyti sutarties 5.2 ir 5.3 punktuose, kiekį.

7.2. Pažymi, kad Sutartyje niekur nėra nurodyta, kad atsakovė užsakė iškasti ir išvežti tik 235 kub. m smėlio, kaip teigia atsakovė, t. y. atsakovės užduotis buvo iškasti ir išvežti, kiek reikia pagal faktą, o ne 235 kub. m.

7.3. Nurodo, kad ieškovės vairuotojai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pildė Darbų priėmimo–perdavimo aktus, tačiau atsakovė nebūdama fiziškai objekte pati pasirinko nekontroliuoti ir netikrinti reisų kiekio, t. y. pati pasirinko pasitikėti vairuotojų teikiama informacija.

7.4. Nurodo, kad įrodinėjimo pareiga dėl darbų atlikimo akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui.

7.5. Pažymi, kad ieškovės atliktų darbų kiekį įrodo Darbų priėmimo–perdavimo aktai, krovinio važtaraščiai, AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, savivarčių GPS duomenys, UAB „Geomylia ir Ko“ specialisto apskaičiuotas katlavano tūris, šalių susirašinėjimai el. paštu ir programėle „Viber“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminarus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad 2023 m. vasario 20 d. šalys sudarė Griovimo darbų sutartį Nr. T22/02, kurios pagrindu ieškovė už 15 000 Eur įsipareigojo atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus pagal projektą Nr. A/113-01-TP-SK. Šalys 2023 m. birželio 7 d. sudarė Papildomų darbų ir grunto – smėlio išvežimo sutartį Nr. T23/01, pagal kurią vykdytojas (ieškovė) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, apimtimi bei tvarka įsipareigojo suteikti užsakovui (atsakovei) statinio rekonstravimo darbus (iškasimas / išvežimas) adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo laiku sumokėti už vykdytojo atliktus darbus ir vykdyti kitus Sutartyje nurodytus įsipareigojimus (Sutarties 1, 2 punktai). Sutarties 3.1 ir 3.2 punkte numatyta, kad vykdytojas darbus pradeda 2023 m. birželio 7 d., o darbų pabaiga – 2023 m. birželio 30 d. Ieškovė laiku atliko sutartimi sutartus darbus ir už atliktus darbus išrašė ir el. paštu atsakovei pateikė 2023 m. birželio 30 d. 16 083,32 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija LKMT, Nr. 23/06/31, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Atsakovė el. laiške nurodė, kad išrašyta 2023 m. birželio 30 d. dienos sąskaita neatitinka sutartyje numatytų kiekių, pateikta be lydimųjų dokumentų (aktų) ir įkainių, atlikti darbai bei sąskaita atsakovės nebuvo priimti.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9637-676/2023 ieškinys tenkintas visiškai, priteista ieškovei iš atsakovės 16 483,32 Eur skola, 10,5 procento metinės palūkanos nuo priteistos 16 483,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 790,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė nesutikdama su ginčijamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo naštą neteisėtai perkeldamas atsakovei, kuri objektyviai neturi galimybės įrodyti faktiškai iškasto ir išvežto smėlio kiekio, kadangi rangovas nepildė atliktų darbų aktų. Mano, kad faktiškai atliktų darbų kiekį įrodyti turi būtent rangovas, o ne užsakovas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, surinktus įrodymus, ginčijamo galutinio sprendimo motyvus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

14. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė įrodinėja, kad atliko darbų už 16 083,32 Eur, tačiau apeliantė su ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra nesutinka, kadangi ieškovės už atliktus darbus išrašyta sąskaita neatitiko sutartyje numatytų kiekių.

15. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, priešingai, nei teigia apeliantė, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

16. Apeliantė mano, kad ieškovė nepateikė atsakovei priėmimo akto, kuriuo būtų patvirtinamas sutartinio darbo atlikimo faktas ir priimami darbai, todėl ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti užmokesčio, kadangi darbų perdavimas nevyko, o po mėnesio pateikti aktai patvirtinti nebuvo.

17. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad atsakovės projektų vadovas S. R. objekte buvo tik kelis kartus, todėl ieškovės vairuotojai (operatoriai) neturėjo kaip pateikti vietoje pasirašyti Darbų priėmimo–perdavimo aktų ir Transporto paslaugų priėmimo–perdavimo aktų.

18. Pažymėtina, kad užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus įgyvendinimo tvarka yra aptarta CK 6.694 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kita esminė užsakovo pareiga, t. y. pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, yra aptariama CK 6.687 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Aptariamos įstatyme nustatytos užsakovo pareigos yra tarpusavyje susijusios – užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu atsiradimas paprastai yra siejamas su visų atliktų darbų ar tam tikros jų dalies priėmimu, užsakovui prieš tai atlikus jų apžiūrą, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad, užsakovui atsisakant nustatyta tvarka formaliai patvirtinti darbų priėmimą, yra eliminuojama jo pareiga atsiskaityti už faktiškai rangos sutarties pagrindu tinkamai atliktus darbus.

19. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atliko sutartyje nurodytus darbus, ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.

20. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme yra išvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

21. Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas, – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).

22. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apeliantės pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neginčijo, jog ieškovė sutartimi sulygtus darbus atliko, kad juos atliko tinkamai, ginčas kilo tik dėl atliktų darbų apimties. Ieškovė byloje pateikė vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo ir transporto paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos apskaičiavo sąskaitoje nurodytus kiekius. Darbų faktiniam atlikimui patvirtinti ieškovė pateikė UAB „Geomylia ir Ko“ 2023 m. rugsėjo 4 d. supiltų ir iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schemą, krovinio važtaraščius, transporto priemonių GPS duomenis, kuriuose užfiksuoti visi ieškovės transporto priemonių reisai ir darbai objekte (duomenys neskelbtini), taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitus, kurie patvirtina, kad transporto priemonės kėlėsi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad aktai nebuvo pasirašyti, nes objektyviai nebuvo kam jų pasirašyti. Ieškovė atliktų darbų aktus pildė, bet atsakovė jų netikrino, nes neturėjo savo atstovo objekte (paskirto atstovo objekte nebūdavo). Išklausius pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. R. (apeliantės UAB „Takska“ projektų vadovas), nurodęs, kad išvežamus smėlio kiekius fiksuodavo susirašinėjimais su ieškovės atstovu el. paštu arba programėle „Viber“, pats objekte kiekių nefiksuodavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog ieškovės vairuotojai transporto paslaugų priėmimo–perdavimo aktus pagrįstai pildydavo vienašališkai, kadangi per dieną kartais atlikdavo iki 6 reisų, o apeliantės atstovo objekte nebūdavo ir šiuos kiekius jis fiksuodavo tik susirašinėjimais su ieškove, taigi savo pareigos, numatytos Sutarties 4.2.2 punkte, užfiksuoti darbų pradžią ir pabaigą ieškovės pateiktuose aktuose nevykdė, todėl toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

24. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė įrodinėdama išvežto smėlio kiekį pateikė ne tik vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo ir transporto paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos apskaičiavo sąskaitoje nurodytus kiekius, bet taip pat ir krovinių važtaraščius, kurie patvirtina 33 reisus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, pats apeliantės atstovas 2024 m. rugsėjo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad reikia skaičiuoti būtent reisų kiekius norint sužinoti išvežto smėlio kiekį. Ieškovė taip pat pateikė transporto priemonių GPS duomenis, kuriuose užfiksuoti visi ieškovės transporto priemonių reisai ir darbai objekte (duomenys neskelbtini), kurie taip pat patvirtina 33 reisų skaičių iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitus, kurie kartu su aktais ir GPS duomenimis patvirtina, kad ieškovės transporto priemonės kėlėsi keltu į (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė įrodinėdama, jog iškasė smėlio netgi daugiau nei išvežė, pateikė ir UAB „Geomylia ir Ko“ specialisto 2023 m. rugsėjo 4 d. supiltų ir iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schemą, M1:500, kuri patvirtina pačios duobės faktą, t. y. darbų atlikimo faktą. Be šių įrodymų, ieškovė taip pat pateikė ir šalių susirašinėjimą, kuris vyko el. paštu ir programėle „Viber“, kuris patvirtina, kad darbų procesas iš apeliantės pusės buvo kontroliuojamas susirašinėjimo būdu, jai nuolatos buvo perduodami duomenys apie išvežamus kiekius smėlio, kurie jau 2023 m. birželio 13 d. sudarė 267 kub. m ir viršijo apeliantės nurodomą maksimalią ribą – 235 kub. m smėlio kiekį, tačiau ir po to sekusių susirašinėjimų metu 2023 m. birželio 19, 21, 22, 23 d. apeliantės atstovas S. R. davė nurodymus smėlį vežti toliau, darbų nestabdė, jokių pretenzijų dėl smėlio kiekio nereiškė.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį įrodinėjimo pareiga dėl darbų atlikimo akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui, atsižvelgusi į aplinkybę, kad ieškovė Sutartimi numatytus darbus įvykdė ir apeliantei perdavė, o savo reikalavimui pagrįsti byloje pateikė ne vieną įrodymą, kurie patvirtina 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 23/06/31 nurodytus išvežto smėlio kiekius, atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo naštą neteisėtai perkeldamas atsakovei.

26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikia tik deklaratyvius samprotavimus ir kelia prielaidas, kurios nepagrįstos jokiais byloje pateiktais įrodymais, netgi priešingai, prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Jokių duomenų galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus byloje apeliantė nepateikė.

27. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jų prieštaringumo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas skirtas ne dar kartą pasibylinėti ir reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), kad jie iš viso nevertinti ar įvertinti netinkamai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tai, kad padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nelemia sprendimo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

31. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda AndrulienėKristina DomarkienėAušra Maškevičienė