Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos miesto tvarka“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės UAB „Takska“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ieškinį atsakovei UAB „Takska“ (buvęs pavadinimas – UAB „Nanska“) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo 2023 m. spalio 3 d. preliminaraus sprendimo, kuriais prašo panaikinti teismo 2023 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad : 1) ieškovė nepateikė atsakovei priėmimo akto, kuriuo būtų patvirtinamas sutartinio darbo atlikimo faktas ir priimami darbai, todėl ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti užmokesčio, kadangi darbų perdavimas nevyko, o po mėnesio pateikti aktai patvirtinti nebuvo. 2) Ieškovės pateikti aktai atsakovės patvirtinti nebuvo. Atsakovė nesutinka su akte nurodytais kiekiais. 3) Ieškovės pateikta sąskaita neatitinka sutartyje nustatytų kiekių ir įkainių. 4) Jei sąskaitoje nurodytas išvežto smėlio kiekis yra teisingas, tuomet ieškovė turėtų teisę reikalauti tik užmokesčio už 688 m³ išvežimą ir užmokesčio už faktiškai sugaištą ekskavatoriaus laiką. Tačiau pagal sutartį darbų kiekį sudarė ne 688 m³, o 235 m³ smėlio - grunto. Atsakovė žymiai viršijo sutartyje numatytą kiekį, o susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo sudarytas nebuvo. Darant prielaidą, kad faktiškai išvežto smėlio kiekis yra teisingas (688 m³), ieškovė neturi teisės reikalauti užmokesčio už papildomus darbus, apie kurių atlikimo poreikį atsakovei nepranešė ir atsakovės sutikimo jiems atlikti negavo. 5) Sutartyje numatyta, kad dar prieš ją sudarant ieškovė įsivertino būsimo darbo kiekį (Vykdytojas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo/įsivertino ir suprato Užsakovo užduotį ir pasirinko pačius efektyviausius sprendimus, kuriais būtų įgyvendinti Sutartyje numatyti darbai). Be to, ieškovė tame pačiame objekte dirbo pagal griovimo sutartį, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ji neturėjo galimybės numatyti sutartimi atliktino darbo kiekį. 6) Ieškovės nurodytas išvežto smėlio kiekis viršija sutartinius. Po darbų atlikimo paaiškėjo, kad smėlio išvežta yra žymiai per daug. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad jis grąžintų išvežtą smėlį, nes priešingu atveju atsakovė bus privesta trūkstamą smėlį pirkti ir ieškovės padaryta žala tik padidės. Šuo metu visas trūkstamo smėlio kiekis dar nėra nustatytas, kadangi pasitikėti ieškovės nurodomais skaičiais nėra pagrindo. Tik išsiaiškinus trūkstamą kiekį bus galima nustatyti, kokio dydžio išskaitą turi būti daroma iš ieškovei mokėtinos sumos ir ar ji neviršija ieškovei pagal sutartį mokėtino užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 20 d. šalys sudarė Griovimo darbų sutartį Nr. T22/02, kurios pagrindu ieškovė už 15 000 Eur įsipareigojo atlikti pastato adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys 2023 m. birželio 7 d. sudarė Papildomų darbų ir grunto – smėlio išvežimo sutartį Nr. T23/01 (toliau – Sutartis), pagal kurią vykdytojas (ieškovė) šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, apimtimi bei tvarka įsipareigojo suteikti užsakovui (atsakovei) statinio rekonstravimo darbus (iškasimas/išvežimas) adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo laiku apmokėti už vykdytojo atliktus darbus ir vykdyti kitus Sutartyje nurodytus įsipareigojimus (Sutarties 1, 2 punktai). Sutarties 3.1 ir 3.2 punkte numatyta, kad vykdytojas darbus pradeda – 2023 m. birželio 7 d., o darbų pabaiga – 2023 m. birželio 30 d. Ieškovė laiku atliko sutartimi sutartus darbus ir už atliktus darbus išrašė ir pateikė 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija LKMT Nr. 23/06/31 atsakovei 16 083,32 Eur sumai, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Atsakovė nurodė, kad pagal sutartį darbų kainą turėjo sudaryti 235 m³ smėlio išvežimas po 19 Eur (be PVM) už vieną kubą smėlio-grunto (kas sudaro 4 465 Eur be PVM) bei užmokestis už faktiškai sugaištą ekskavatoriaus darbą po 65 Eur (be PVM) už vieną valandą atliekant kasimo darbus. Vykdant darbus Vykdytojas nepateikė Užsakovui aktų, kuriuose būtų fiksuojami darbai, jų pradžia ir pabaiga. Ieškovei baigus darbus paaiškėjo, kad objekte trūksta smėlio, kuris turi būti naudojamas pamatų įrengimo metu, o trūkumą sudaro apie 300 m³. Pradėjus aiškintis kodėl ir kur dingo iš objekto išvežtas smėlis, 2023 m. liepos 26 d. ieškovė el. paštu atsiuntė atsakovei ginčo sąskaitą. 2023 m. liepos 26 d. ieškovės pateiktoje atsakovei ginčo sąskaitoje nurodytas 10 - ties reisų atlikimas smėlį išvežant už Delfinariumo (sumažintu įkainiu 40 Eur už vieną reisą, kuomet išvežama vienu reisu po 16 m³, vadinasi išvežta 160 m³, o vieno kubo išvežimo kainą sudaro 2,5 Eur) ir 528 m³ smėlio išvežimas sutartine kaina (po 19 Eur už kubą), o taip pat ir ekskavatoriaus sugaištas laikas – 44 val. (reisai, kiek laiko jie užimta atsakovei nežinoma). Pagal pateiktą sąskaitą ieškovė vietoj projekte numatyto kiekio - 235 m³, viso galimai išvežė net 688 m³, viršydamas sutartinį kiekį. Kadangi ieškovės už atliktus darbus išrašyta 2023 m. birželio 30 d. dienos sąskaita (pateikta atsakovei 2023 m. liepos 26 d.) neatitiko sutartyje numatytų kiekių, pateikta be lydinčiųjų dokumentų (aktų) ir įkainių, atlikti darbai bei sąskaita atsakovės nebuvo priimti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė įrodinėja, kad atliko darbų už 16 083,32 Eur, tačiau atsakovė su ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra nesutinka, kadangi ieškovės už atliktus darbus išrašyta sąskaita neatitiko sutartyje numatytų kiekių. Taigi, byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovės faktiškai atliktų darbų apimties, statybos darbų kainos bei atsakovės prievolės atsiskaityti už neapmokėtus darbus.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, bei priešingai.

Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atlikto sutartyje nurodytus darbus ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

Įstatyme yra nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą. Tokią teisę užsakovas turi tais atvejais, kai: rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas, dėl rangovo praleistų terminų, užsakovui neteko prasmės ir pan. Tokiu būdu, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pateikė vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo – perdavimo ir transporto paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, pagal kuriuos apskaičiavo sąskaitoje nurodytus kiekius. Ieškovė nurodo, kad aktai nebuvo pasirašyti, nes objektyviai nebuvo kam jų pasirašyti. Darbų faktinio atlikimo patvirtinimui ieškovė pateikė UAB „Geomylia ir Ko“ 2023 m. rugsėjo 4 d. Supiltų iš iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schemą, krovinio važtaraščius, transporto priemonių GPS duomenis, kuriuose fiksuoti visi ieškovės transporto priemonių reisai ir darbai objekte (duomenys neskelbtini), taip pat AB „Smiltynės perkėla“ kvitus, kurie patvirtina, kad transporto priemonės kėlėsi į Smiltynę. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad aktų nebuvo kam perduoti ir kam juos pasirašyti, tačiau iš bylos medžiaga matyti, kad komunikavimui tarpusavyje šalys naudojosi mobiliąją programėlę „Viber“ ir elektroniniu paštu, todėl ieškovė galėjo aktus įteikti atsakovei komunikavimo priemonėmis, tačiau iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad ieškovė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų atsakovei nei per paminėtą mobiliąją programėlę, nei elektroniniu paštu nesiuntė. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įvykdė pareigą perduoti atliktų darbų rezultatą, darbų perdavimą ir priėmimą įforminant aktu (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Tačiau, kaip minėta, rangovo nesilaikymas pareigos perduoti atliktų darbų rezultatą nepašalina užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Todėl byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės faktiškai atliktų darbų apimties ir kainos.

Atsakovė atsisakymą pasirašyti darbų aktus ir atsiskaityti su ieškove grindžia tuo, kad ieškovės pateikta sąskaita neatitinka sutartyje nustatytų kiekių ir įkainių, tačiau teismas su šiais atsakovės teiginiais sutikti negali. Šalių sudarytos Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad šioje sutartyje numatytų darbų vertė yra mokama valandiniu užmokesčiu ir kūbo išvežimo kaina. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje konkretūs kiekiai nebuvo nustatyti, o buvo nustatyti vienetiniai įkainiai, todėl Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos kainos, kainodara, tai atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už faktiškai atliktų darbų kiekių ir fiksuotų įkainių sandaugą. Pagal 2023 m. birželio 7 d. papildomų darbų ir grunto - smėlio išvežimo sutartį T23/01 buvo numatyti šie įkainiai : ekskavatoriaus darbas su operatoriumi atliekant papildomus darbus (keliuko nukasimas, paruošimas iki pamatų (iškasimas, suformavimas), projekte nenumatyto rūsio išgriovimas – 65 Eur/val. + PVM (Sutarties 5.2 punktas); grunto – smėlio išvežimas įskaitant kelto mokestį ir ekskavatoriaus darbą – 19 Eur/m³ + PVM (Sutarties 5.3 punktas); betono skaldos atvežimas į (duomenys neskelbtini) – 13 Eur/m3 + 190 Eur atvežimas įskaitant kelto mokestį (Sutarties 5.4 punktas). Būtent šie sutartiniai įkainiai ir yra nurodyti ieškovės pateiktoje 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija LKMT Nr. 23/06/31: papildomi darbai – kiekis 44, kaina 65 Eur, gamtinio smėlio išvežimas su iškasimu – kiekis 528 m³, kaina 19 Eur. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju išvežtą grunto kiekį paskaičiavo pagal tu metu ten dirbusių 16 m³ dydžio savivarčių reisus t. y. buvo atlikta 33 reisai su 16 m³ dydžio savivarčiais, taip pat 10 reisų smėlio pervežimas už delfinariumo. Ieškovės nurodytą reisų skaičių byloje patvirtina bei įrodo ne tik aktai ir krovinio važtaraščiai, bet ir kiekvieno reiso/darbo GPS duomenys, o perkėlimą keltu per marias - AB „Smiltynės perkėla“ kvitai. Kad ieškovės transporto priemonės nevažiavo tuščios patvirtina faktiškai esanti iškasta duobė, kurios dydį patvirtina byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Geomylia ir Ko“ Supiltų iš iškastų žemių tūrio paskaičiavimo schema (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nurodo, kad pagal Sutartį darbų kiekį sudarė ne 688 m³, o 235 m³ smėlio – grunto, todėl ieškovė žymiai viršijo sutartyje numatytą kiekį, o susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo sudarytas nebuvo, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti užmokesčio už papildomus darbus, apie kurių atlikimo poreikį atsakovei nepranešė ir atsakovės sutikimo jiems atlikti negavo. Tačiau ir su šiais atsakovės argumentais teismas sutikti negali. Kaip minėta, šalių Sutartyje nėra nurodytas konkretus smėlio – grunto kiekis, o atsakovės užduotis buvo iškasti kiek atsakovui reikia, o ne projektinį kiekį. Kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus kiekio, patvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 9 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę, kad jau išvežta 183 m³ smėlio; 2023 m. birželio 9 d. atsakovės atstovas S. R. paklausė kiek išvežta, į ką ieškovė 2023 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu pateikė ataskaitą, kad išvežta 743 m³ grūzo ir 267 m³ smėlio. Taigi 2023 m. birželio 13 d. pagal faktą jau buvo viršytas atsakovės prieštaravimuose nurodomas 235 m³ kiekis, kurį tariamai reikėjo išvežti, ir atsakovei gavus šią ataskaitą, darbai ne tik nebuvo stabdomi, bet ir toliau buvo nurodoma juos vykdyti. Tęsiant susirašinėjimą Viber programėle ieškovė 2023 m. birželio 14 d. atsiuntė fotonuotraukas, kad smėlis akivaizdžiai nebetelpa į aikštelę, byra atgal į duobę, o atsakovės atstovas S. R. nurodė, kad reikia išvežti, taip pat buvo prašomi papildomi darbai nukasti nuolydį įvažiavimui į duobę. Taip pat iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. birželio 19 d. UAB „Takska“ atstovui S. R. buvo pranešta apie vėl nebetelpantį smėlį objekte, kad S. R. buvo planavęs atrasti savo vietą smėlio išvežimui, tačiau vietos nerado, todėl nurodė „vežti smėlį savo keliais“, bei paklausė „kiek šiandien mašinų planuojat išvežti“. Ieškovė atsakė, kad „6 mas“ t. y. 6 mašinas. 2023 m. birželio 21 d. S. R. Viber programėle paklausė, kiek pavyko padaryti, į ką ieškovė atsiuntė 2 fotonuotraukas, o S. R. davė nurodymą „Tegul nukasa tą pilvą“, „Tegul kasa lygia linija nuo kuoliuku“, „Rytoj atvažiuoja geodezija turi būti iškasta“. Be to, 2023 m. birželio 23 d. S. R. Viber programėle vėl paklausė „Labas, kokia situacija“, o ieškovė vėl pateikė fotonuotraukas su faktine situacija. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ruošiamas nuolydis į duobę, smėlio vėl daugėja, matoma, kad pačioje duobėje jau yra sandėliuojamas smėlis, nes sandėliavimo vietoje nebėra vietos. 2023 m. birželio 22 d. UAB „Takska“ atstovas S. R. atsiuntė nuorodą ir išsikrovimo vietos nuotrauką, kur bus vežamas perteklinis smėlis iš objekto. Nurodytas aplinkybes S. R. iš esmės tvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu. Taigi, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys dėl darbų eigos tarpusavyje bendradarbiavo, atsakovė buvo informuojama apie iškąsto smėlio – grunto kiekį, ir būtent atsakovės nurodymu ir po iškasto 267 m³ smėlio, toliau buvo nurodoma tęsti kasimo ir vežimo darbus. Duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog šalys buvo susitarusios tik dėl 235 m³ smėlio – grunto išvežimo, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo, ir tik po visų Sutartimi sulygtų darbų atlikimo ir tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už atliktus rangos darbus, 2023 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu išreiškė pretenzijas ieškovei dėl išvežto smėlio kiekio.

Nurodytų teismo išvadų nepaneigia taip pat ir teismo posėdžio metu apklaustas ir liudytojas T. Z., ginčo laikotarpiu dirbęs UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ transporto vadybininku.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys, turinčios įrodinėjimo pareigą, kitų duomenų bei/ar įrodymų, paneigiančių/galinčių paneigti nustatytas aplinkybes, neteikė.

Ištyrus bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus duomenis bei įrodymus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 3 d. preliminarus sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-9637-676/2023, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas ir ieškovei iš atsakovės priteista 16 483,32 Eur skola, 10,5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 16 483,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 790 Eur bylinėjimosi išlaidų, paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 790 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 185 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir 605 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pagrindo naikinti ar keisti preliminaraus sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo. Po atsakovės prieštaravimų pateikimo ieškovė pateikė duomenis apie patirtas papildomas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Ieškovės patirtų išlaidų dydis už procesinių dokumentų rengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl ieškovės patirtos 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės papildomai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia minimalios 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“)(CPK 96 straipsnio 6 dalis), teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 265 - 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9637-676/2023, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ iš atsakovės UAB „Takska“ 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.