Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. J. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovėms M. S. ir Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M., dėl Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. 2013 m. liepos 9 d. išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.3. Dokumentus ieškovei siūlė siųsti notarei žinomu adresu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jos nuomone, civilinėje byloje reikalinga dar kartą apklausti ginčijamą įrašą išdavusią notarę, be to, apeliantė nori pateikti papildomus paaiškinimus. Kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek rašytinis procesas, tiek žodinis yra lygiaverčiai procesai, užtikrinantys vienodą įrodinėjimo paskirstymo naštą, abu procesai užtikrina teisėtą teismą ir teismo procesinis sprendimas priimamas tik ištyrus įrodymus ir atlikus jų vertinimą. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, netenkindama šio prašymo, sprendžia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad rašytinis procesas užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 185 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. kovo 16 d. ieškovė ir atsakovė M. S. sudarė notarinės formos paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė M. S. paskolino ieškovei 28 962 Eur (100 000 Lt), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vieno mėnesio, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. įskaitytinai. Šia sutartimi šalys taip pat susitarė, kad laiku negrąžinus paskolos, ieškovė sumokės atsakovei M. S. 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, šalys susitarė, kad palūkanos nebus mokamos. 2009 m. kovo 16 d. ieškovės ir atsakovės M. S. sudarytą paskolos sutartį patvirtino atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė V. M.. Ieškovės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 11 d. atsakovė M. S. pateikė atsakovei Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M. prašymą skolą išieškoti priverstinai. Atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M. 2013 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) skolinio įsipareigojimo, 3 127,90 Eur (10 800 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės atsakovės M. S. naudai. Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-155-122/2014 duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 10 d. antstolis J. P. pateikė ieškovei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-1796 dėl 32 192,03 Eur (111 152,63 Lt) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J., išieškotojos M. S. naudai bei raginimą įvykdyti sprendimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skolininko (įkaito davėjo) teisę ginčyti kreditoriui mokėtinų palūkanų dydį.

18. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar teisėtai atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M. į vykdomąjį įrašą įrašė vieną iš ieškovės skolinių įsipareigojimų, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą naudojimosi paskolos suma laikotarpį.

19. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

20. Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuojama vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymu atlikimo. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).

21. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad notaras patikrina aprašo 7 punkte nustatytus duomenis, t. y. ar prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra kreditorius; ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad notaro pareiga yra patikrinti, kad negrąžinto kredito dydis neviršytų prievolės dydžio, nurodyto Hipotekos registre. Notaras nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ir tik ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis).

22. Dėl anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, kad aplinkybė, kad anksčiau ieškovė neskundė notaro įrašo dėl 5 procentų palūkanų priteisimo, nereiškia, kad ji tokios galimybės atsisakė iš viso. Kaip žinia, CPK 511-512 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti skundžiami notaro veiksmai procedūrinių veiksmų kontrolės kontekste, o dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo – 5 procentų dydžio palūkanų nustatymo – tik ieškinio teisena, tą ieškovė ir daro. Dėl to ne visiškai tikslus apylinkės teismo argumentas, kad dėl to, kad ieškovė anksčiau neskundė notaro veiksmų, ji su nustatytu 5 procentų dydžio palūkanų dydžiu sutiko.

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

24. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pvz., CK 6.415, 6.446 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina tinkamai išaiškinti 2009 m. kovo 16 d. sutarties sąlygas ir jose įtvirtintą šalių valią.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė K. J. ir atsakovė M. S. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią M. S. paskolino K. J. 28 962 Eur (100 000 Lt), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vieno mėnesio, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. įskaitytinai. Šią paskolos sutartį 2009 m. kovo 16 d. patvirtino Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M.. Pagal sutarties 1 punktą K. J. įsipareigojo mokėti 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną(sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad palūkanos pagal sutartį nebus mokamos (sutarties 2 punktas), o prievolės įvykdymas buvo užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei K. J. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas.

29. Aiškinant ginčijamos sutarties turinį pagal lingvistinę jos prasmę, pirmiausia pažymėtina, kad šalys susitarė dėl neatlygintinės paskolos suteikimo vieno mėnesio laikotarpiui. Kitas aspektas tas, kad šalys, nors sutartis yra neatlygintinė, konkrečiai numatė sankcijas delspinigių prasme už sutarties pažeidimą. Pabrėžtina, kad delspinigių dydis yra išskirtinai šalių susitarimas, o palūkanų dydis už prievolės pažeidimą konkrečiai nustatytas įstatymuose ir jis papildomo susitarimo nereikalauja. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nors ginčo sutartis buvo neatlygintinė, tačiau sutarties sąlygose buvo numatytos sankcijos, spręstina, jog sutarties sąlyga, kad palūkanos pagal paskolos sutartį nebus mokamos, reiškia, jog paskolos sutarties šalys minėta sąlyga nenustatė palūkanų tik už naudojimąsi paskolos suma paskolos laikotarpiui (nuo 2009. kovo.16 d. iki 2009 m. balandžio 16 d.), tačiau paskolos sutartyje šalys nesusitarė, jog įstatymų nustatytos palūkanos nebus taikomos, jei laiku nebus įvykdyta skolinė prievolė.

30. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla v. BAB „Sunonis“, bylos Nr. 3K-3-307/2014). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

31. Minėta, kad šalys paskolos sutartyje susitarė dėl 0,06 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo negrąžintos sumos taikymo, o palūkanų, dydį, kaip kompensavimo priemonės, nustato įstatymas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

32. Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė. Spręstina, jog netesybos šioje byloje už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) sudaro 3127,90 Eur, tą įraše nurodė notarė, o įstatyme nustatytos palūkanos, pritaikius CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, – 7240,50 Eur.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įraše nurodytos sutartinės netesybos –3127,90 Eur delspinigiai – už 180 dienų, yra pagrįstos ir teisėtos, jų suma, lyginant su kompensuojamųjų palūkanų suma už tą patį laikotarpį yra didesnė, o netesybos pagal įstatymą – 5 procentų palūkanos, vertinant tai, kad įraše jos nurodytos ne iki galo tiksliai (nurodyta „už visą naudojimosi paskolos suma laikotarpį“, o tai gali nepagrįstai apimti ir pelno palūkanas), įraše tikslintinos ir nurodytinos už 4 m. ir 6 mėn., taigi palūkanos už 180 dienų atimtos iš įraše nurodytos delspinigių sumos, t. y. netesybos priteistos už skirtingus laikotarpius.

34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino netesybų klausimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pripažino, kad 5 procentų palūkanos yra teisėtos, nenukrypo nuo teismų praktikos, tačiau neįvertino, jog paskolos sutartyje šalys pasirinko papildomą sutarties neįvykdymo užtikrinimo priemonę – delspinigius, todėl papildoma kompensacija kompensuojamosiomis palūkanomis už pradinį 180 dienų laikotarpį negalima.

35. Atsižvelgus į tai, pakeistinas notarės išduotas vykdomasis įrašas nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) hipotekos kreditorės naudai pagal sutartį delspinigiai sudaro 3127,90 Eur, o palūkanos sudaro 6526,37 Eur (7240,50 Eur × 1645 d., arba 4 m. 4 mėn. / 1825 d., arba 5 m.).

36. Aktualu ir tai, kad notaras atliko visus teisės aktuose nurodytus veiksmus, būtinus sprendžiant atsakovės prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad notaro atlikto vykdomojo įrašo keitimas / tikslinimas, apskaičiuojant konkretų palūkanų dydį, nereiškia notaro veiksmų neteisėtumo, atliekant vykdomąjį įrašą.

37. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, įvertinant anksčiau nurodytą, keistinas iš netesybų sumos eliminuojant 5 procentų palūkanų sumą už 180 dienų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

41. Šioje byloje spręstina, kad teismas teisingai sprendė materialiosios teisės klausimą dėl kreditoriui mokėtinų 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą, dėl to konstatuotina, kad apeliacinis skundas yra netenkinamas visa apimtimi.

42. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jos sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš apeliantės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria

ieškovės K. J. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti ir patikslinti 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) K. J. hipotekos kreditorės M. S. naudai pagal sutartį (sudarymo data 2009 m. kovo 16 d., notarinio registro Nr. VM9 - 1796) delspinigiai sudaro 3127,90 Eur, o palūkanos sudaro 6526,37 Eur.

Atsakovei M. S. priteisti iš ieškovės K. J. 500 Eur, bylinėjimosi išlaidų.