Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-63-908/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-23
Bylos Nr.: 1A-63-908/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37607-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: V. S.
Civilinis ieškovas: M. M., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Antonas Kviatkovskis

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-63-908/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37607-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,nuteistajam V. S. ir jo gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),vertėjui Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Antono Kviatkovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, V. S. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas ir įskaičiuotas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir jam iš V. S. priteista 240 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai ir iš V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 103,43 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 3 val., būdamas K. Kalinausko g., ties VšĮ „Centro poliklinika“ pastatu, esančiu adresu Pylimo g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam M. M. į veidą papurškė ašarinių dujų ir nukentėjusįjį stumdamas pargriovė ant šaligatvio grindinio, ranka griebė nukentėjusiajam už kairės rankos ir jėga bandė numauti vestuvinį žiedą, 400 Eur vertės, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus užsimauti žiedą atgal, jis (V. S.) iš nukentėjusiojo dėvėtų kelnių dešinės pusės galinės kišenės ištraukė piniginę, 60 Eur vertės, kurioje buvo: 40 Eur grynųjų pinigų, M. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, neturintis materialinės vertės, banko „Luminor“ mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), neturinti materialinės vertės, 2 vnt. magnetinių kortelių, skirtų praėjimui į objektą, neturinčių materialinės vertės, bei suplėšydamas kelnių dešinės pusės priekinę kišenę, ištraukė joje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8“, 200 Eur vertės, kuriame buvo įdėtos dvi SIM kortelės, neturinčios materialinės vertės, po to su minėtais daiktais pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimą kairėje plaštakoje ir dešiniųjų IV, V, VI šonkaulių lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą bei panaudodamas fizinį smurtą pagrobė M. M. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinkta melaginga informacija, padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad jis kaltinime nurodytu įvykio metu buvo įvykio vietoje ir apiplėšė M. M.. Pabrėžiama, kad nukentėjusysis prieš jį galimai padarytos nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių, tik proceso eigoje ėmė nurodyti konkrečius įvykio laiką ir vietą, kur tariamai buvo apiplėštas. Tai, anot apelianto, suponuoja išvadą, kad nėra duomenų, kad nusikaltimas, jeigu toks buvo įvykdytas, buvo maždaug nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku.

2.2. Skunde nurodoma, kad pagrindiniu ir vieninteliu nuteistojo dalyvavimo inkriminuojamame nusikaltime įrodymu buvo pripažinta kruvina dėmė ant nukentėjusiojo kelnių. Nuteistojo vertinimu, nebuvo atsižvelgta į jo nurodytas aplinkybes, kad 2020 m. rugsėjo 18 d., apie 00.00 val., važiuodamas į naktinę parduotuvę „Maxima“, nuteistasis nukrito nuo dviračio ir, atsitrenkęs į vairą, susimušė nosį, iš kurios pradėjo stipriai bėgti kraujas. Pabrėžiama, kad dėl ligos ir vaistų vartojimo, nuteistojo kraujas blogai krešėjo, dėl to jo kraujo buvo ir ant asfalto, ir ant šaligatvio bortelio, kur sėdėjo nuteistasis, taip pat ir ant suoliuko Vilniaus g. Jis valydamas nosį išnaudojo visą pakelį popierinių servetėlių. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, išėjo iš naktinio klubo, kurio pavadinimo neprisiminė, ir eidamas iki Kalinausko g. griuvinėdamas nuteistojo krauju galėjo išsitepti ranką ir kelnes. Anot apelianto, tai ne jo keliama versija, o objektyvus faktas.

2.3. Skundžiamame nuosprendyje remiamasi ekspertų išvada, kurioje nurodyta, kad kraujas ant nukentėjusiojo M. M. kelnių galėjo patekti tiesiogiai nuo kito asmens kūno, tačiau ne pats nukentėjusysis kraują pernešė ant kelnių nuo sukruvinto daikto. Tai grindžiama teiginiu, kad kraujas nuo juo suteptų popierinių servetėlių išdžiūsta per valandą. Vis tik ekspertai negalėjo paaiškinti galimybės, jog nukentėjusysis galėjo prisiliesti prie kraujo dėmės, esančios ant šaligatvio ar suoliuko. Nuteistojo vertinimu, klausimai ekspertams buvo suformuluoti netinkamai, nes jie davė išvadą, kad nukentėjusysis negalėjo išsitepti nuteistojo krauju prisilietęs prie nuteistojo panaudotų servetėlių, nes popierinės servetėlės galėjo pradžiūti, tačiau ekspertų nebuvo klausiama, ar nukentėjusysis galėjo išsitepti nuteistojo krauju, nugriuvęs ir prisilietęs prie kraujo, esančio ant šaligatvio ar suoliuko. Pabrėžiama, kad šiuo klausimu ekspertas nepateikė išvados, nors, nuteistojo įsitikinimu, tokia situacija tikėtina, nes kraujo džiūvimo laikas nuo neįsigeriančių paviršių, ypatingai rudens naktį, būtų 2–3 val. ir daugiau. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios versijos netyrė. Pažymima, kad nuteistasis V. S. negalėjo ištepti nukentėjusiojo kelnių krauju, nes pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadą Nr. G2756/2020 (01) nuteistasis ant savo kūno neturėjo jokių kraujuojančių žaizdų, o jam buvo nustatytos tik ant veido buvusios mėlynės, likusios po 2020 m. rugsėjo 12 d. su apsaugos darbuotoju D. P. vykusio konflikto.

2.4. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis įvykio išvakarėse buvo apsirengęs ryškią citrinos spalvos liemenę, buvo su akiniais ir dėvėjo megztą kepuraitę, be to, ant jo veido buvo matomos hematomos. Nuteistojo vertinimu, nukentėjusysis būtų įsiminęs tokias nuteistojo išvaizdos detales, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolęs asmuo buvo 180 cm ūgio (nors nuteistasis yra 176 cm ūgio), šviesių plaukų, dėvėjo baltą megztinį, o šis apibūdinimas visiškai neatitinka nuteistojo išvaizdos.

2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į klaidingai nurodytą nusikaltimo padarymo laiką – apie 3 val. nakties. Šį laiką nurodė nukentėjusysis, nors įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs ir negalėjo tiksliai orientuotis. Skunde teigiama, kad liudytojai L. Č.-M. ir policijos pareigūnai nurodė, kad nukentėjusysis nurodomu laiku jau buvo namuose, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) nuo menamos nusikaltimo padarymo vietos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusysis buvo apiplėštas 1–2 val. ankščiau nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

2.6. Skunde pažymima, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 18–19 d., apie 0 val., po griuvimo nuo dviračio grįžo namo, o ten jį matė kaimynė R. J., kai nuteistasis atsitiktinai trinktelėjo dviračio ratu į kaimynės duris, jiedu kalbėjosi. Pabrėžiama, kad R. J. serga ir negalėjo atvykti į teismą duoti parodymų. Liudytoja nepamena tikslios dienos, kada nuteistasis trinktelėjo į jos duris, tačiau pamena, jog tai vyko 2020 metų rugsėjo mėnesį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo sūnėnas A. S. (A. S.), kuris gyvena su nuteistuoju viename bute, atsisakė duoti parodymus dėl giminystės ryšių, nes nežino bylai reikšmingų aplinkybių. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nepagrįstai įvertino, kaip nepagrindžiančias, jog nuteistasis įvykio metu nebuvo įvykio vietoje.

2.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis negali ilgai nebūti namuose, nes jo sūnėnas A. S. yra priklausomas nuo alkoholio, dėl to jį reikia prižiūrėti. Be to, apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad vagystės ir kitos nusikalstamos veikos mieste rytinėmis valandomis, pasinaudojant neblaivių asmenų pažeidžiamu, tapo nuteistojo gyvenimo būdu. Ši išvada padaryta nepagrįstai nagrinėjamą bylą susiejus su V. S. teistumu už pasikėsinimą įvykdyti svetimo telefono vagystę. Nuteistojo įsitikinimu, šios išvados neturi jokios įrodomosios vertės ir buvo padarytos tik turint tikslą priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei skirti kuo griežtesnę bausmę.

2.8. Pažymima, kad proceso metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog nukentėjusysis atvykusiam ekipažui teigė, kad jį užpuolė du ar trys asmenys, nors vėliau šios aplinkybės nepatvirtino. Be to, nukentėjusysis teigė, kad užpuolimo metu nieko nematė, nes nusikaltimo vietoje (Kalinausko g., Vilniuje) buvo tamsu, tačiau, nuteistojo teigimu, Kalinausko g. yra gerai apšviesta gatvės žibintais, tai buvo patvirtinta parodymų patikrinimo vietoje metu. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis sąmoningai meluoja arba buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir neprisimena įvykio aplinkybių.

2.9. Skunde pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose kaltininko kaltė turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais, jog teismui nebūtų abejonių dėl kaltinamojo kaltės. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo teisės normas, kad bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis klaidingais duomenimis ir prielaidomis, nes skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltė nebuvo įrodyta.

2.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis negalėjo pagrįsti jam padarytos neturtinės žalos ir tik padedamas teisėjos suformulavo savo pretenzijas ir patirtą žalą įvertino 1 000 Eur. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad įvykio metu jam nebuvo suduota smūgių, o įvykio dieną, kai nukentėjusysis apsvaigęs nuo alkoholio ėjo per miestą namo, dažnai griuvinėjo, dėl to galėjo susižaloti keletą šonkaulių. Iš gydytojų išvadų matyti, kad išskyrus sulaužytus šonkaulius, kitų muštynių žymių ant nukentėjusiojo kūno nenustatyta. Pabrėžiama, kad iš liudytojos L. Č.-M. parodymų matyti, jog nagrinėjamas įvykis nepadarė neturtinės žalos nukentėjusiajam ir jo šeimai, o kaip tik sudrausmino nukentėjusįjį ir suteikė jam daugiau atsakingumo. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti patvirtina, be kita ko, pirmosios instancijos teismo šališkumą.

2.11. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 17 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. S. atžvilgiu, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas pagal nukentėjusiojo skundą, siekiant išsiaiškinti nukentėjusiojo versiją dėl nuteistojo telefono numerio, tačiau jokių naujų faktinių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, priešingai, buvo nustatyta, kad nuteistasis per paskutinius 15–20 metų neturėjo kito telefono numerio. Pabrėžiama, kad ekspertai nustatė, jog nusikaltimo padarymo metu nuteistojo V. S. telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y. nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tais pačiais pagrindais, kuriais remdamasis prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė.

2.12. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į kritinę nuteistojo sveikatos būklę, nors prokuroras reikalavo skirti bausmę, atidedant jos vykdymą. Nurodoma, kad byloje esantys duomenys apie V. S. sveikatą patvirtina, jog jis yra po sunkios onkologinės ligos (jam visiškai pašalintas skrandis, dėl to turi vartoti maistą kas 2–3 valandas), pripažintas invalidu, paskirtas sisteminis gydymas ir nuolatinis stebėjimas. Po chemoterapijos jam pažeistas normalus rankų ir kojų funkcionavimas, o galūnės prarado jautrumą, todėl nuteistasis sunkiai juda, dažnai griūna. Šios aplinkybės grindžiamos prie apeliacinio skundo pridėtais medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė jam yra mirtinai pavojinga, nes įkalinimo įstaigose nėra tinkamų laikymo sąlygų.

2.13. Prie apeliacinio skundo papildomai buvo pateikta (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) peticija, kurioje išdėstytos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės bei išreikštas pageidavimas laiduoti už nuteistąjį V. S. ir prašymas perduoti nuteistąjį (duomenys neskelbtini) tarybai už užstatą.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas A. Kviatkovskis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Apeliaciniame skunde taip pat suformuluotas alternatyvus prašymas: jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta, prašoma, atsižvelgiant į, be kita ko, V. S. sveikatos būklę, neskirti nuteistajam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

4. Atsižvelgiant į tai, kad tik nuteistojo V. S. ir jo kartu su gynėju advokatu A. Kviatkovskiu pateikti skundai savo turiniu ir esme yra panašūs, t. y. grindžiami iš esmės tokiais pačiais motyvais, pastarajame skunde pateikti tapatūs V. S. skundui argumentai papildomai nekartotini.

4.1. V. S. kartu su gynėju pateiktame skunde pažymima, kad specialistai nustatė, jog rasti kraujo pėdsakai susiformavo nehidrofobiniam paviršiui (pavyzdžiui, rankai) kontaktuojant su tekstile, t. y. kelnėmis. Apelianto teigimu, jeigu servetėlės laikytinos hidrofobiniu paviršiumi, tai akmeninė danga, kaip ir žmogaus kūno dalys, laikytinos nehidrofobiniais paviršiais, o tai, apelianto vertinimu, atitinka specialistų išvadas.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė buvęs apipurkštas dujomis, tačiau, nuteistojo teigimu, nėra jokių duomenų, jog jis turi ar turėjo dujas. Be to, apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir dėl to, kad nukentėjusiojo piniginė rasta šiek tiek aukščiau užpuolimo vietos – K. Kalinausko g. 7, tačiau nuteistajam būtų buvę patogiau pasišalinti (duomenys neskelbtini) kryptimi, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti. V. S. gynėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) peticija dėl laidavimo pateikta kaip nuteistojo asmenybę apibūdinantis dokumentas, laidavimo taikyti neprašoma.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. S. ir jo bei gynėjo advokato A. Kviatkovskio apeliaciniuose skunduose.

7. Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, įrodančių V. S. kaltę padarius plėšimą, teigia, kad nuteistojo kaltės nepatvirtina nė vienas tiesioginis įrodymas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sureikšmino tą aplinkybę, jog ant nukentėjusiojo M. M. kelnių rasta V. S. kraujo pėdsakų, nepašalindamas esančių abejonių dėl jų atsiradimo aplinkybių. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo V. S. paskirta bausme, laikant ją per griežta, taip pat keliamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos pagrįstumo klausimas.

8. Pažymėtina tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais ir tiesioginiams bei netiesioginiams (išvestiniams) įrodymams vertinti BPK nenustato skirtingų reikalavimų. Tiek vieniems, tiek kitiems įrodymams vertinti nustatytos tos pačios taisyklės, todėl visais jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-976/2019).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo ir jo bei gynėjo apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino V. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (plėšimo)

11. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017). Fizinis smurtas BK 180 straipsnio prasme suprantamas, kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2011).

12. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad V. S. neįvykdė plėšimo, dėl kurio jis pripažintas kaltu, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltumo ir netinkamai vertino įrodymus. Nuteistojo nuomone, nebuvo atsižvelgta į jo nurodytas aplinkybes, jo pateiktos versijos nebuvo tiriamos, o klausimai ekspertams buvo suformuluoti netinkamai.

13. Sutiktina, kad nuteistasis V. S., tiek apklausiamas kaip įtariamasis, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, laikydamasis pozicijos, kad jis M. M. neapiplėšė, kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje nebuvo, keldamas įvairias versijas, kaip ant nukentėjusiojo kelnių galėjo atsirasti jo (V. S.) kraujo. Vis tik, analizuojant V. S. parodymus, pastebėtina, kad proceso eigoje jie kito, juose yra prieštaravimų, neatitikimų tarpusavyje ir su kita bylos įrodomąja medžiaga. Teisėjų kolegija, vertindama V. S. duotus parodymus, pastebi, kad 2021 m. vasario 10 d. pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis įtariamuoju jis, skirtingai nei duodamas vėlesnius parodymus, pabrėžė, tyrimui aktualiu laiku naktimis niekur neidavęs, miegodavęs namie, pagal gydytojų rekomendacijas išeidavęs iš namų pasivaikščioti tik anksti rytais, apie 6 val., nuvykdavęs iki Gedimino prospekto, pasėdėdavęs parkuose ant suoliuko. Pastebėtina ir tai, kad 2021 m. vasario 10 d. apklausoje įtariamasis V. S. aiškino, jog ant suoliuko galėjo likti jo kraujo ir ant jo bet kas galėjo atsisėsti, nes jo nosis kraujavo po to, kai jį 2020 m. rugsėjo 12 d. sumušė apsaugos darbuotojas (1 t., b. l. 105–l06). Vėliau parodymus pakeitė, apklausiamas kaip įtariamasis ir kaltinamasis (2 t., b. l. 69–70, 108; 3 t., b. l. 51–52), nurodė kitą jo pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų po miestą laiką, kitą nosies kraujavimo priežastį. Anot jo, bylai aktualiu laiku mieste būdavęs ir anksti rytais, ir vakarais, ir naktimis; anot jo, 2020 m. rugsėjo 18 d., apie 23 val., Kalinausko gatve kilo į kalną, nukrito nuo dviračio ir susimušė nosį. Pradėjus bėgti kraujui, atsisėdo ant bordiūro. Šalia nebuvo šiukšlių dėžės, todėl kruvinas servetėles išmetė ant žemės. Tada nuėjo ir atsisėdo ant suolelio Vilniaus gatvėje, skvere prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 50 m nuo tos vietos, kur nukrito. Apie 24 val. grįžo namo. Pastebėtina, kad iš pirminių parodymų matyti, jog V. S. teigė tuo metu turėdavęs ir su savimi savigynai nešiodavęsis dujų balionėlį, nors vėliau akcentavo, kad balionėlio po 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio nebeturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-976/2019). Nuteistojo V. S. parodymų pakeitimas, proceso eigoje juos derinant prie byloje paaiškėjusių aplinkybių, leidžia juos vertinti kritiškai, tuo labiau, kad jie paneigti byloje surinkta įrodomąja medžiaga, kuri, priešingai nei skunduose teigia apeliantai, patvirtina jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apiplėšus M. M..

15. Tai, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, patvirtina nukentėjusiojo M. M., liudytojos L. Č.-M., Ž. A. (Ž. A.), M. L. (M. L.) parodymai, specialistų M. S. ir V. K. teisme duoti paaiškinimai, taip pat specialistų išvados, daiktų pateikimo, daiktų ir vietovės apžiūros protokolai, kiti rašytiniai įrodymai. Minėti įrodomieji duomenys esminėse detalėse sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtinančią pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

16. Nors iš apeliantų skundų matyti, kad, jų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. M. parodymais, neatsižvelgė į tai, jog jie, anot apeliantų, nenuoseklūs, juose daug prieštaravimų, nes nukentėjusysis prieš jį galimai padarytos nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, užpuolimo metu nieko nematė, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

17. Pirma, pažymėtina tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, jog nukentėjusysis M. M. plėšimo metu buvo neblaivus (1 t., b. l. 28, 42–43). Be abejo, dėl to jo parodymai vertintini itin atidžiai. Apsvaigęs asmuo dėl savo būklės gali neprisiminti ar sąžiningai klysti dėl objektyvių konkretaus įvykio aplinkybių. Vis dėlto, tokia aplinkybė pati savaime nereiškia, jog tokio asmens duoti parodymai yra laikytini nepatikimais a priori, t. y. iš anksto. Liudydamas teisme policijos pareigūnas Ž. A., po įvykio bendravęs su nukentėjusiuoju, patvirtino, kad M. M. buvo neblaivus, tačiau, anot liudytojo, pranešėjas nebuvo stipriai apsvaigęs, bendravo adekvačiai, normaliai, kalbėjo rišliai (1 t., b. l. 178–179; 3 t., b. l. 112). Policijos pareigūnas M. L. teisme parodė, kad, nors nukentėjusiojo blaivumo netikrino, bet buvo požymių, jog jis išgėręs – nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Vis tik, anot liudytojo, nukentėjusiojo būsena – susijaudinimas – labiau buvo sąlygota užpuolimo, nes asmuo buvo apipurkštas dujomis, jo akys ašarojo (2 t., b. l. 183–185; 3 t., b. l. 113). Šių liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio orientavosi aplinkoje, gebėjo tinkamai suvokti faktines aplinkybes ir apie jas duoti paaiškinimus. Nors liudytojas Ž. A. parodė, kad pradžioje bendraujant su nukentėjusiuoju šis galvojo, jog užpuolikų buvo daugiau, tačiau pareigūnams patikslino, kad buvo užpultas vieno nepažįstamo asmens, keliais požymiais apibūdino būtent vieną užpuoliką. Tai, kad nukentėjusysis M. M. teigė, negalėsiąs atpažinti jį užpuolusio asmens, neįsidėmėjęs detalesnių jo požymių, natūralu, nes būdamas neblaivus jis staiga buvo užpultas nakties metu, į akis jam buvo papurkšta dujų, dėl to akis ėmė skaudėti, jos ašarojo. Tai apsunkino galimybę įdėmiau apžiūrėti užpuoliką.

18. Antra, vertinant nukentėjusiojo M. M. parodymų patikimumą, svarbu tai, kad nukentėjusysis viso proceso eigoje nurodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes, jog jo turtas nepažįstamo asmens buvo pagrobtas, panaudojus prieš jį fizinį smurtą, pargriaunant nukentėjusįjį ant žemės, papurškiant į akis dujų balionėliu, taip pat įvardijo konkrečius daiktus, kuriuos nepažįstamasis iš jo pagrobė (piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną), akcentuodamas, kad užpuolikui nepavyko pagrobti ant piršto mūvėto vestuvinio žiedo.

19. Kaip matyti iš Protokolo-pareiškimo (informacijos gavimo data: 2020 m. rugsėjo 19 d., 4.03 val.), M. M. nurodė 2020 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4.30 val. (tiksliai pasakyti negali) buvęs užpultas nepažįstamo žmogaus, kuris papurškė jam į akis ašarinių dujų ir pagrobė jam priklausančią piniginę bei mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 28). Tą pačią dieną vykusios apklausos metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad vakarą leido bare, laikotarpiu nuo 2 val. iki 3.40 val. neblaivus ėjo namo ir galimai Kalinausko gatvėje buvo užpultas nepažįstamo vyro. Nors apie tai, kaip buvo užpultas, nukentėjusysis detaliai nepapasakojo, tačiau pažymėjo, kad užpuolikas pagrobė jo piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną, bandė pagrobti vestuvinį žiedą, bet jam nepavyko. Nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolusio vyro atpažinti negalės, bet nurodė kelis šio išvaizdą apibūdinančius požymius: apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, vilkėjo šviesios spalvos megztinį. Namuose pastebėjo, kad jo kelnės suplėšytos ir ant jų yra kraujo dėmių. Mano, kad kraujas gali būti užpuoliko (1 t., b. l. 42–43). Nukentėjusysis M. M. 2021 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu patikslino įvykio aplinkybes: kokiame bare tą vakarą leido laiką, kada iš jo išėjo ir kokiu maršrutu ėjo namo, kur ir kaip buvo apiplėštas, teigė, jog užpuolikas buvo vienas (1 t., b. l. 151–152). Įvykio aplinkybių patikslinimas užfiksuotas parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 156–161). Iš nukentėjusiojo M. M. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis bare tą vakarą išgėrė apie keturis bokalus alaus, jautėsi apsvaigęs, bet nebuvo stipriai girtas. Vilniaus gatvėje tą vakarą nebuvo, iš baro ėjo tiesiai namo, ant suoliukų prisėdęs nebuvo, jokių servetėlių nerinko ir nedėjo sau į kišenes. Pažymėjo, kad pirmosios apklausos metu buvo susijaudinęs, sukrėstas, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisiminė, vėliau nusiraminęs atsiminė daugiau detalių, apie jas pasakė vėlesnių apklausų metu (1 t., b. l. 163–165).

20. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jais galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

21. Teisėjų kolegija, remdamasi minėta teismų praktika, sprendžia, kad, nors M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai savaime negali būti laikomi savarankiškais įrodymais, jie svarbūs tikrinant kitus bylos įrodomuosius duomenis ir teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, pažymėdamas, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. vakarą (buvo tamsu) eidamas iš baro namo, K. Kalinausko gatve kildamas į kalną, pajuto smūgius, buvo pargriautas. Grumtynės su užpuoliku vyko ant žemės. Užpuolikas bandė nuimti nuo piršto vestuvinį žiedą, apipurškė dujomis, apiplėšė. Jis liko be piniginės, telefono (negalėjo išsikviesti pagalbos). Namie pažadino žmoną, papasakojo, kas įvyko, ši iškvietė policiją. Kraujuojančių sužalojimų neturėjo, tik mažą nubrozdinimą ant kairės rankos. Žmona pastebėjo, kad jo kelnės kruvinos. Dėmės buvo devyniose vietose: priekyje, gale, aplink kišenes, kišenių viduje. Kelnės buvo suplėšytos ties priekine kišene, kurioje laikė telefoną. Policija iškvietė greitąją, nuvežus jį į Lazdynų ligoninę, nustatyti trijų šonkaulių lūžiai (3 t., b. l. 53–54).

22. Gretinant nukentėjusiojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu su parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo apklausose, matyti, kad jie iš esmės nekito, o ta aplinkybė, kad asmuo per savo pirmąją apklausą nurodytas aplinkybes vėliau tikslino, nereiškia, kad M. M. parodymai nepatikimi, tuo labiau, kad jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo ištirtus, taip pat ir objektyvius, bylos įrodymus.

23. Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė žaliai margas kelnes, kurių dešinėje pusėje ties kišene yra suplėšymai bei raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 62). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. IBPS-V-105819-21 konstatuota, kad ant kelnių yra rudų dėmių, pažymėtų mėginiais Nr. 1–3. Atlikus žmogaus kraujo buvimo tyrimą, nustatyta, kad mėginiuose Nr. 1–3 yra žmogaus kraujo (1 t., b. l. 87-90). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvadoje Nr. IBPS-V-904433-21 nurodyta, kad ant kelnių rasto vyro kraujo (mėginiai Nr. 1–3) genotipas sutampa su V. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19 (2 t., b. l. 8–10).

24. Nors nuteistasis V. S. neginčija specialistų išvadomis nustatytos aplinkybės, kad ant nukentėjusiojo M. M. kelnių rasta jo (V. S.) kraujo, tačiau skunde nesutinka su remiantis 2021 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2039877-21 pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, mano, kad klausimai ekspertams buvo suformuluoti netinkamai, nesiaiškinta galimybė, jog nukentėjusysis galėjo pats prisiliesti prie kraujo dėmės, esančios ant šaligatvio ar suoliuko, ir ištepti krauju kelnes. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

25. Priešingai, negu nurodoma skunde, 2021 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2039877-21 buvo tiriamos nuteistojo nurodytos kraujo atsiradimo aplinkybės, t. y. specialistui buvo suformuluotas klausimas: „Ar galėjo nurodytomis aplinkybėmis (pvz., atsisėdus, atsirėmus į daiktą, į paviršių, į tokį objektą, kaip suoliukas), atsirasti įtariamojo kraujas ant nukentėjusiojo kelnių?“ (2 t., b. l. 30). Specialisto atsakymas į šį klausimą buvo nedviprasmiškas ir aiškus: pažymėta, kad kraujo pėdsakų išsidėstymo ant išorinių ir vidinių M. M. kelnių paviršių visuma leidžia teigti, jog šie pėdsakai negalėjo atsirasti įtariamojo V. S. nurodytomis aplinkybėmis (pvz., atsisėdus, atsirėmus į daiktą, į paviršių, į tokį objektą, kaip suoliukas) (2 t., b. l. 44). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo galima užduoti klausimus specialisto išvadą surašiusiems specialistams ir šia teise nuteistasis bei jo gynėjas pasinaudojo. 2022 m. gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio metu specialistė M. S., atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, kad atsižvelgiant į kraujo dėmių ant kelnių lokalizaciją ir matmenis, tokie pėdsakai atsirasti nukentėjusiajam įkritus į kraujo balą negalėjo. Taip pat nurodė, kad aptikti kraujo pėdsakai ant nukentėjusiojo kelnių, negalėjo atsirasti į kišenes įsidėjus kraujuotas vienkartines nosinaites (3 t., b. l. 111). Specialistas V. K., atsakydamas į gynėjo ir nuteistojo klausimus, paaiškino, kad net labai drėgna ir krauju permirkusi servetėlė negalėjo palikti tokių pėdsakų ant nukentėjusiojo kelnių. Kraujo pėdsakų ryškumas, jų susiformavimo kraštai rodo, kad kraujas ant kelnių pateko nuo hidrofobinio paviršiaus, t. y. nesugeriančio paviršiaus, ant kurio yra skysto kraujo (pvz., ranka) kontakto su sugeriančiu paviršiumi – tekstile (konkrečiai, nukentėjusiojo kelnėmis). Taip pat pažymėjo, kad sąlyginai nedidelis kraujo kiekis pradeda džiūti iš karto. Patikslino, kad specialisto išvadoje nurodytas valandos laikotarpis kraujo džiūvimui yra maksimalus laiko tarpas, atsižvelgiant į kraujo kiekį, aplinkos temperatūrą ir aplinkos sąlygas (3 t., b. l. 111–112). Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad buvo neteisingai suformuluoti klausimai specialistams atmeta kaip nepagrįstus, tuo labiau, kad, kaip minėta, klausimus specialistams teisiamojo posėdžio metu uždavė ir pats nuteistasis bei jo gynėjas. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nuteistojo iškeltos versijos dėl kraujo atsiradimo ant nukentėjusiojo kelnių – būtent teismas specialistei uždavė klausimus apie galimybę palikti ant kelnių kraujo pėdsakus įkritus į kraujo balą ar į kišenę įsidėjus kraujuotas vienkartines nosinaites. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas galimas įvykio versijas, o tai, kad nuteistojo pateiktos versijos nepasitvirtino, nerodo, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas netinkamai.

26. Nuteistasis V. S. ir apeliaciniame skunde kelia versiją, kad jo kraujas ant nukentėjusiojo M. M. kelnių galėjo patekti pačiam nukentėjusiajam kraują pernešant ant savo kelnių po sąlyčio su sukruvintu paviršiumi, teigia, jog ekspertai negalėjo paaiškinti galimybės, jog nukentėjusysis galėjo prisiliesti prie kraujo dėmės, esančios ant šaligatvio ar suoliuko. Atsakant į tai, be jau aukščiau išdėstytų motyvų, pažymėtina, kad specialisto išvada Nr. IBPS-V-2039877-21 ant tirti pateiktų M. M. kelnių be kita ko yra užfiksuoti ir ant vidinių kišenių dalių esantys pažeidimai, susiformavę pjovimo (kirpimo)-tempimo būdu. Akivaizdu, kad pačiam M. M. plėšyti savo kelnių audinį, kišant neva V. S. krauju išteptą savo ranką į kelnių kišenes, nebuvo jokio tikslo. Kraujo dėmių ir audinio pažeidimo lokalizacija patvirtina nukentėjusiojo M. M. nuosekliai viso proceso metu nurodytas aplinkybes, kad fiziškai smurtaudamas užpuolikas pagrobė jo kelnių kišenėse buvusius mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę, nukentėjusiajam po užpuolimo iš karto grįžus namo ant jo kelnių pastebėtos kraujo dėmės.

27. Atmestini ir V. S. teiginiai, kad jis negalėjo ištepti nukentėjusiojo kelnių krauju, nes pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadą Nr. G2756/2020 (01) ant savo kūno neturėjo jokių kraujuojančių žaizdų, jam buvo nustatytos tik ant veido buvusios mėlynės, likusios po 2020 m. rugsėjo 12 d. konflikto su apsaugos darbuotoju. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas specialisto tyrimas buvo atliktas praėjus 6 dienoms po šioje byloje nagrinėjamo 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 3 val., įvykio. Antra, pats nuteistasis V. S. nuosekliai teigė, kad po 2020 m. rugsėjo 12 d. patirto sužalojimo jam dažnai bėgo kraujas iš nosies, o specialistas V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kraujas ant nukentėjusiojo kelnių nebūtinai turėjo atsirasti kontaktuojant su kraujuojančia žaizda, t. y. užtektų kontakto su nesugeriančiu paviršiumi, ant kurio yra skystas kraujas (3 t., b. l. 111). Trečia, apeliacinio skundo argumentus paneigia paties V. S. į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

28. Iš nuteistojo pateikto VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ 2020 m. rugsėjo 12 d. Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad V. S. tą dieną kreipėsi dėl galvos skausmo, nes 6 val. ryto jį sumušė nepažįstamas asmuo. Apžiūros duomenys: skausminga kairiojo skruostikaulio nosies srityje, veidas patinęs, matomos poodinės kraujosruvos periorbitaliai abipus, žaizda 1,5 cm, apatinio voko išoriniame kampe. Vokų hematomos (2 t., b. l. 74). Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės (PRIR 0120000499497 įvykis) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 6 val., V. S. sulaikius ir pristačius į VPK , pastebėta, kad jam sumušta kairė akis, medicininės pagalbos atsisakė (2 t., b. l. 111–21). Gretinant 2020 m. rugsėjo 12 d. Medicinos dokumentų išraše nustatytus sužalojimus su užfiksuotais vėliau (V. S. pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 2756/2020(01)) matyti, kad tuo metu apžiūrint V. S. jam jau nustatyti ne tik sužalojimai veide (poodinės kraujosruvos akių vokuose su muštine žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairiame žande), bet ir kiti sužalojimai, kurių nebuvo užfiksuota 2020 m. rugsėjo 12 d. Tai nubrozdinimai pakaušyje, dešinėje vidinėje kulkšnyje. Išvadoje nurodyta, kad nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, gi sužalojimai veide nebūdingi griuvimui. Nors 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje pažymėta, kad galimas sužalojimų padarymo laikas 2020 m. rugsėjo 12 d., tačiau ši išvada nekategoriška. Be to, tiriamojoje specialisto išvados dalyje taip pat nurodyta, kad čiuopiant asmuo nurodo skausmingumą kairio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje; ant dešinės plaštakos IV piršto pagalvėlės – 0,2 cm skersmens tamsiai raudona poodinė kraujosruva; dešinės vidinės kulkšnies srityje – 0,4 cm skersmens odos nubrozdinimas, pasidengęs tamsiai rudu, pakraščiuose iškilusiu šašu (2 t., b. l. 113–115).

29. Kaip matyti sugretinus 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus su tais, kurie buvo užfiksuoti VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ 2020 m. rugsėjo 12 d. išraše, akivaizdu, kad vėlesniame dokumente sužalojimų užfiksuota daugiau, t. y. jie nustatyti ne tik nuteistojo veide, bet ir pakaušyje, dešinės plaštakos piršto pagalvėlėje, kulkšnies srityje, be to, fiksuotas skausmingumas kairiame žaste. Darytina išvada, kad pastaruosius sužalojimus asmuo patyrė jau po jo akcentuojamo 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykusio incidento, kurio metu V. S. padaryti sužalojimai buvo apžiūrėti gydytojo tą pačią dieną. Be to, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados pakaušio nubrozdinimai būdingi griuvimui. Pastebėtina, kad nukentėjusysis M. M. teigė ne tik tai, jog 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3 val. buvo užpuoliko pargriautas, tačiau ir pažymėjo, kad ant žemės pargriuvę abu grūmėsi, voliojosi. Minėtos aplinkybės, jas vertinant kitų įrodymų kontekste, sustiprina teismo įsitikinimą tuo, kad V. S. 2020 rugsėjo 19 d. užpuolė nukentėjusįjį, jį pargriovė, grūmėsi su juo ant žemės, ir apiplėšė.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo argumentai, kad jis 2020 m. rugsėjo 18 d. po 24 val. buvo savo namuose, be to, bylai aktualiu laiku buvo fiziškai silpnas, todėl nusikalstamos veikos padaryti negalėjo, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pagrįstai atmesti.

31. Nors nuteistasis nurodė asmenis (sūnėną A. S. ir kaimynę R. J.), kurie gali patvirtinti, jog V. S. įvykio metu buvo namuose, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo sūnėnas A. S. pasinaudojo savo teise ir atsisakė būti apklausiamas ir duoti parodymus apie savo artimą giminaitį – dėdę V. S. (1 t., b. l. 174). Dėl liudytojos R. J., kuri neva matė V. S. 2020 m. rugsėjo 18–19 d. apie 24 val., nes šis dviračiu trinktelėjo į jos duris, pats V. S. 2022 m. gegužės 24 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. J. blogai jaučiasi, nenori vaikščioti į teismą, nieko neatsimena, nes praėjo dveji metai nuo įvykio (3 t., b. l. 113). Pastebėtina tai, kad ir nuteistojo apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog ši liudytoja nepamena tikslios dienos, kada nuteistasis trinktelėjo dviračiu į jos duris. Taigi, skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad be paties V. S. parodymų, jog jis nebuvo įvykio vietoje, nes 24 val. grįžęs namo ten prabuvo visą naktį, nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų, yra pagrįstas.

32. Apeliantai pabrėžia V. S. sveikatos būklę, akcentuodami, kad jis negalėjo fiziškai įvykdyti plėšimo būdamas nusilpęs nuo ligos ir taikomo gydymo (chemoterapijos); taip pat sumušimo, kurį patyrė 2020 m. rugsėjo 12 d. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nuteistajam 2015 m. gegužės 25 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 35), o nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 13 d. buvo taikytas gydymas stacionare chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru (4 t., b. l. 40). Nors byloje yra pažyma, kad nuteistasis prieš nusikalstamos veikos padarymą, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. gydėsi ligoninėje, tačiau joje nėra nurodyta, dėl ko ir kokios paslaugos jam buvo suteiktos (1 t., b. l. 111). Kita vertus, iš jau aptarto paties nuteistojo į bylą pateikto VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ 2020 m. rugsėjo 12 d. Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad, nors apžiūrėjus V. S., jam nustatyti sužalojimai veido srityje, tačiau kiti apžiūros rezultatai: orientacija normali, amnezijos nėra, judesiai normalūs, jėga normoje, koordinacija normali eisena normali, ūmiai traumai būdingų pakitimų smegenyse nematyti (2 t., b. l. 74). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgdama į veikos padarymo aplinkybes ir būdą, tai jog buvo panaudotos dujos nukentėjusiojo pasipriešinimui sumažinti, veika atlikta prieš vidutinio sudėjimo asmenį, apsvaigusį nuo alkoholio, daro išvadą, kad V. S. nustatyta sveikatos būklė leido padaryti jam inkriminuojamą veiką. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir liudytojos L. Č.-M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos sutuoktinį užpuolęs žmogus neturėjo būti labai stiprus, nes besigrumdamas jos sutuoktinis, kuris nėra fiziškai itin stiprus, yra smulkaus kūno sudėjimo, atkovojo iš užpuoliko savo vestuvinį žiedą.

33. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistojo V. S. telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie celės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y. nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Iš tarnybinio pranešimo dėl skambučių išklotinių analizės matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 18 d. paskutinį kartą buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 19.49.34 val., o 2020 m. rugsėjo 19 d. pirmą kartą buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 06.39.11 val. (1 t., b. l. 127). Priešingai nei teigia nuteistasis, iš 2021 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu 03.00–04.30 val., nefiksuota jokių telefono numerio (duomenys neskelbtini) prisijungimų (1 t., b. l. 129).

Žemesnės instancijos teismas

34. Nors iš nukentėjusiojo M. M. parodymų matyti, kad jis užpuolimo metu gerai nematė jį užpuolusio asmens, neįsidėmėjo jo išskirtinių bruožų (tik nurodė, jog jį užpuolusio asmens plaukai buvo šviesūs, jis buvo apie 180 cm ūgio, liesas, vilkėjo šviesios spalvos megztiniu), tačiau abejonių, keliamų apeliaciniuose skunduose, kuriomis siekiama įtikinti, kad galimai nukentėjusysis nebuvo užpultas ir apiplėštas, tuo labiau nebuvo užpultas V. S., teisėjų kolegijai nekyla. Tai, kad asmuo, tamsiu paros metu jam papurškus dujų balionėliu į akis nurodė tik apytikslį užpuoliko ūgį (apie 180 cm), teigė, jog jis vilkėjo šviesų megztinį, buvo šviesiais plaukais, nepaneigia V. S. kaltės, tuo labiau kad apytiksliai nurodytas ūgis tik keliais centimetrais skiriasi nuo to, kurį nurodė nuteistasis; šviesios spalvos megztinis galėjo būti ir apelianto nurodytas ryškios citrinos spalvos; nuteistojo plaukai yra žili, jis, iš tiesų, lieso kūno sudėjimo.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, jog plėšimą M. M. atžvilgiu įvykdė būtent V. S.. Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo argumentai apie neva klaidingai nurodytą nusikaltimo padarymo laiką – apie 3 val., teigiant, kad tokį laiką patvirtina tik nukentėjusiojo, kuris buvo stipriai apsvaigęs ir negalėjo tiksliai orientuotis, parodymai, nors liudytojai L. Č.-M. ir policijos pareigūnai nurodė, kad nukentėjusysis nurodomu laiku jau buvo namuose, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) nuo menamos nusikaltimo padarymo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nepagrįstai daro išvadą, kad M. M. buvo apiplėštas 1–2 val. ankščiau nei nurodyta kaltinime. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai L. Č.-M. nurodė, kad vyras grįžo 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3 val. ir jai pasakė, kad prieš 10 min. buvo apiplėštas (1 t., b. l. 169). Liudytojai Ž. A. ir M. L. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 4 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus (OVS) budėtojo gavo pranešimą apie tai, jog sumuštas ir dujomis apipurkštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, nukentėjusysis ir jo žmona paaiškino, kad apie 3 val. jį užpuolė nepažįstamas žmogus, apipurškė dujomis ir pavogė jo piniginę bei mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 178, 183). Svarbu tai, kad BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, informacija apie M. M. užpuolimą buvo gauta 2020 m. rugsėjo 19 d. 4.03 val. Nukentėjusysis pirmosios apklausos 2020 m. rugsėjo 19 d. metu teigė, kad jis buvo užpultas nuo 2 iki 3.40 min., o vėliau patikslino, kad užpuolimas įvyko apie 3 val. (2021 m. rugsėjo 30 d. apklausa) (1 t., b. l. 151) ir toliau laikėsi minėtos pozicijos. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė apytikslį nusikalstamos veikos padarymo laiką – apie 3 val. Daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik nukentėjusiojo parodymais, neva neatitinkančiais liudytojų parodymų, neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo laiką, nėra pagrindo.

36. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tais pačiais pagrindais, kuriais remdamasi prokurorė V. S. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą buvo nutraukusi, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. kovo 10 d. nutarimu apelianto minimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2021 m. vasario 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu buvo panaikintas, priimtas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37607-20 (1 t., b. l. 144–145). Atnaujinus ikiteisminį tyrimą buvo papildomai apklaustas įtariamasis V. S. (2 t., b. l. 69–71, 91–92, 106–109), nukentėjusysis M. M. (1 t., b. l. 151–152, 163–165), apklausti liudytojai L. Č.-M. (1 t., b. l. 169–170), Ž. Š. (1 t., b. l. 201–202), A. S. (1 t., b. l. 174), policijos pareigūnai Ž. A. ir M. L. (1 t., b. l. 178–179, 183–184), atliktas parodymų patikrinimas vietoje (1 t., b. l. 156–161; 2 t. b. l. 80–89), gautos specialistų išvados (2 t., b. l. 8–9, 26–28, 30–45) ir įtariamojo charakteristika (2 t., b. l. 122–146). Atlikus šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu gauta papildomos naujos informacijos nusikalstamai veikai išaiškinti, buvo nuspręsta, jog duomenų pakanka ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą (2 t., b. l. 190–201). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, remdamasis tais pačiais duomenimis, kuriais remdamasi prokurorė jį buvo nutraukusi, yra nepagrįstas.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo V. S. kaltę padarius plėšimą pirmosios instancijos teismas grindė ištyręs įrodymų visumą, sugretinęs juos vienus su kitais. Įrodymai sudaro nuoseklią ir logišką grandinę. Nors nukentėjusysis M. M. nenurodė, kad jį apiplėšė būtent V. S., tačiau jo parodymai apie apiplėšimo aplinkybes, kitų, tarp jų netiesioginių, įrodymų visuma ir akivaizdūs nustatytų bylos aplinkybių sutapimai, suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad V. S., suvokdamas, jog naudoja fizinį smurtą nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti, pagrobė M. M. turtą, to norėdamas, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė nepagrįstas išvadas dėl V. S. kaltumo, nėra.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

38. Apeliaciniais skundais nuteistasis V. S. ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi, teigdami, kad tokios sveikatos būklės asmeniui turėtų būti skirta su realiu laivės atėmimu nesusijusi bausmė.

39. Pažymėtina tai, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

40. Teismas, įvertinęs aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

41. Pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

42. Nuteistasis V. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio klausimus, ir ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

43. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurios objektas nuosavybė ir asmens sveikata. Nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta ir tai, kad V. S. praeityje yra ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, be kita ko ir laisvės atėmimu. V. S. ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu – neteistas, nedirba, yra pensinio amžiaus. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) peticija, kurioje jis teigiamai apibūdinamas. Asmuo turi sveikatos problemų, jam nustatytas 50 proc. darbingumas. Visgi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sveikatos problemos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir asmeniui nusikalsti netrukdė. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų medicinos dokumentų, juose naujos informacijos apie dabartinę nuteistojo V. S. sveikatos būklę nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuosprendžio priėmimo dieną nuteistojo atžvilgiu buvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę analizavo, kaip tam tikrą nuteistojo veikimo modelį ir atkreipė dėmesį į tai, kad M. M. apiplėšimas nebuvo visiškai atsitiktinė V. S. veika. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nuteistojo V. S. padarytą nusikaltimą parinko BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

44. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, egzistuojant šioje normoje numatytoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus šiuo procesiniu sprendimu aptartas aplinkybes, nusikaltimo pasekmes (turto pagrobimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata), iš esmės besikartojantį nuteistojo nusikalstamą elgesį (nusikaltimas prieš M. M. buvo padarytas nepraėjus nė savaitei po to, kai jis įvykdė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu), pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti V. S. atidedant jos vykdymą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nusikalsti netrukdė ir skunduose akcentuojama asmens sveikatos būklė, be to, iš bylos duomenų matyti, kad net praeityje realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės nuteistojo antivisuomeniško elgesio nepakeitė ir jam teigiamo poveikio nepadarė, todėl nėra pagrindo matyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju būtų veiksmingas.

45. Teisėjų kolegija nemato pagrindo V. S. taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant švelnesnę, BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pastebėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į anksčiau (45 punktas) aptartas aplinkybes spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės ar veikos pavojingumą nėra pagrindo.

46. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl V. S. sveikatos būklės skirti jam švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nuteistajam 2015 m. gegužės 25 d buvo atlikta (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 35), o gydymas stacionare chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru taikytas nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (4 t., b. l. 40). Nors byloje yra pažyma, jog nuteistasis prieš nusikalstamos veikos padarymą, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. gydėsi ligoninėje, tačiau nėra nurodyta konkretesnių duomenų (1 t., b. l. 111). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitą dieną po gydymosi stacionare, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d., nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu. Šio klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad po jam atliktos operacijos nuteistasis buvo 5 kartus baustas administracine tvarka už smulkių vagysčių padarymą (2 t., b. l. 122–123), vieną kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 147). Tai suponuoja išvadą, kad net, nuteistojo teigimu, kritinė jo sveikatos būklė, netrukdo daryti teisės pažeidimus, o skiriamos nuobaudos ir praeityje atliktos bausmės, nepadarė jo elgesiui teigiamos įtakos. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tik pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, V. S. paskirtą bausmę, jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio. Pastebėtina, kad laikas, atliktas ir įskaičiuotas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, yra įskaitytas į galutinės subendrintos bausmės laiką.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pagrįstai ir teisėtai nuteistąjį V. S. pripažino kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, bet ir paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

49. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

50. Pabrėžtina ir tai, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017).

51. Nagrinėjamu atveju vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas ir proceso veiksmų atlikimas nekelia abejonių, jog nėra išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismo teisėja padėjo nukentėjusiajam suformuluoti savo reikalavimą dėl patirtos žalos ir sprendimas priteisti nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, yra nepagrįstas.

52. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kaip teismas užduoda tikslinamuosius klausimus dėl civiliniu ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos. Nukentėjusiojo M. M. klausiama, iš ko susidaro civiliniame ieškinyje nurodyta 1 000 Eur neturtinė žala, kokio masto nepatogumus patyrė nukentėjusysis, kaip pasikeitė gyvenimas po šio įvykio, ar tas įvykis turėjo įtakos bendravimui su žmonėmis (2022 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 5 sek.–1 val. 7 min. 55 sek.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti neturtinę ir turtinę žalą (2 t., b. l. 49), todėl teismas šį klausimą turėjo nagrinėti teismo posėdžio metu. Teisėja, pagal jai įstatymų suteiktą kompetenciją užduodama minėtus klausimus, tyrė ir nagrinėjo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą. Tokie teisėjos veiksmai nevertintini kaip šališki.

53. Ta aplinkybė, kad buvo patenkintas nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys, taip pat nerodo teismo šališkumo, priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose. M. M. plėšimo metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70–72). Bylose, kai asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Tai, kad teismas tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisė jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nelaikytina teisėjos šališkumą patvirtinančia aplinkybe.

54. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, nenustatė pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl teisėjo šališkumo atmestini, kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Dėl civilinių ieškinių

55. Skunduose prašoma atmesti civilinius ieškinius. Nuteistasis V. S. skunde neigia nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teigdamas, kad išskyrus sulaužytus M. M. šonkaulius, kitų muštynių žymių ant nukentėjusiojo kūno nenustatyta, o nagrinėjamas įvykis nepadarė neturtinės žalos nukentėjusiajam ir jo šeimai, tik sudrausmino nukentėjusįjį, suteikė jam daugiau atsakingumo.

56. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

57. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 49), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 103,43 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 52–55). Byloje nustatyta, kad M. M. užpuolė, jam nesunkiai sveikatą sutrikdė ir jo turtą pagrobė nuteistasis V. S., todėl iš jo pagrįstai priteistas žalos atlyginimas civiliniams ieškovams – nukentėjusiajam M. M. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

58. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

59. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes (asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata – sulaužyti trys šonkauliai, jis jautė fizinį skausmą, patyrė nesaugumo jausmą). Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina ir į žalą padariusio asmens kaltę (tyčia), jo turtinę padėtį, tai, kad asmuo yra pensininkas, turi sveikatos problemų, padaryta 240 Eur turtinė žala. Vis tik, bylose, kuriose sutrikdoma asmens sveikata, pasekmių kriterijus yra reikšmingiausias, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, o šiuo atveju nukentėjusiajam buvo sulaužyti trys šonkauliai, akivaizdu, kad jis jautė didelį skausmą. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustatytas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis, kuris neprieštarauja jau anksčiau minėtai teismų praktikai.

60. Nukentėjusiajam M. M. pagrįstai priteista ir ieškinio dalis dėl 240 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliantų argumentų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

61. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad išlaidos buvo patirtos gydant M. M.: atliekant nukentėjusiojo echoskopinius ir radiologinius tyrimus bei ortopedo traumatologo konsultaciją (2 t., b. l. 54). Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, gydymo išlaidos 103, 43 Eur sumai, susijusios su nukentėjusiojo gydymu priteisiamos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. M. gydymo išlaidos atsirado dėl V. S. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kurios dydis yra 103, 43 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

62. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo civilinio ieškinio išsprendimu, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytiems argumentams, jų nekartoja. Apeliaciniuose skunduose dėl to nepareikšta nesutikimo argumentų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

63. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo V. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 166,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 48–50).

64. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

65. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo V. S. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.

66. Nuteistojo V. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai nebuvo tenkinti, tačiau, pastebėtina, kad gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad nuteistajam V. S. iki pensijos amžiaus buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. ir jo gynėjo Antono Kviatkovskio (Anton Kviatkovski) apeliacinius skundus.

Neišieškoti iš nuteistojo V. S. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė