Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2022 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiajam E. G. iš K. K. priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 5.12 val., Tauragės m., J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ties daugiabučiu namu, pažymėtu Nr. 120, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 prom. neblaivumas), tyčia rankomis sudavė E. G. ne mažiau nei 5 kartus į galvą, jam nugriuvus, ne mažiau nei 5 kartus spyrė į galvą, veidą, nugarą bei pilvą, padarydamas nukentėjusiajam E. G. skruostų, viršutinės lūpos, dešinės akies vokų, kaktos kairės pusės sumušimus, muštinę žaizdą nosyje, odos nubrozdinimus ant alkūnių, kelių sąnarių, danties lūžimą, stuburo juosmeninės dalies 1, 2 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimus, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. K. K. nuteistas ir už tai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 5.12 val., Tauragės m., J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ties daugiabučiu namu, pažymėtu Nr. 120, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 prom. neblaivumas), sumušęs E. G., jam matant, atvirosios vagystės būdu pagrobė E. G. kuprinę, 30 Eur vertės, kurioje buvo šie daiktai: E. G. vardu išduotas pasas, 3 vnt. marškinėlių: baltos spalvos marškinėliai „Lacoste“, 80 Eur vertės, baltos spalvos marškinėliai „Diesel“, 80 Eur vertės, rožinės spalvos marškinėliai „Super dry“, 80 Eur vertės, juodai balti marškiniai, 30 Eur vertės, balti džinsiniai šortai, 40 Eur vertės, mėlyni džinsiniai šortai, 40 Eur vertės, šviesiai mėlyni džinsai, 30 Eur vertės, mėlynas megztukas „Hugo boss“, 150 Eur vertės, juodos spalvos berankoviai „Adidas“ marškinėliai, 30 Eur vertės, 4 poros kojinių, bendros 10 Eur vertės, 2 vnt. apatinių kelnaičių „Ted baker“, bendros 40 Eur vertės, belaidžiai ausinukai „Samsung air pod“, 250 Eur vertės, nešiojamasis kroviklis, 60 Eur vertės, adapteris, 5 Eur vertės, telefono kroviklis, 5 Eur vertės, akiniai nuo saulės „Asari“, 60 Eur vertės, juodos spalvos kosmetinė, su joje buvusiais kvepalais „Armaf“, pažasčių dezodorantu „Nivea“, dantų šepetėliu, pasta, bendros 60 Eur vertės, beverčiai šokoladukai, žiebtuvėlis, piniginė, 20 Eur vertės, su joje buvusiomis nuolaidų kortelėmis, 5, 10 ir 20 Eur banknotais, 5 svarų banknotu, vairuotojo pažymėjimu, darbo kortelėmis, 3 banko kortelėmis „Lloyds“, „Barclays“, „Starling“, 5 kreditinėmis kortelėmis „Barclays“, „Vanknqvanquys“, „Capital“, „Marbles“, „Luna“, ir iš E. G. rūbų kišenių pagrobė telefoną „Samsung S21 ultra“, 1 000 Eur vertės, telefoną „Huawey“, 300 Eur vertės, ir bevertį cigarečių pakelį „Marlboro“. Taip nukentėjusiajam E. G. padarė bendrą 2 440 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. K. K. yra devynis kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. plėšimus ir kitas smurtines veikas. Teistumas neišnykęs ir naujus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atėjimo laikotarpiu. Be to, nors byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kuris teismo buvo priteistas, tačiau nuteistasis nerodė jokių pastangų atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimais padarytą žalą.

3.3. Taip pat kritiškai vertintini nuteistojo argumentai, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir šiuo metu atlieka reabilitaciją. Nors paskutiniu teismo nuosprendžiu atidedant bausmės vykdymą K. K. buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau naujus nusikaltimus vėl padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats teigia, ieškojo su nukentėjusiuoju, kur įsigyti narkotinių medžiagų, kurias žadėjo vartoti. Be to, K. K. jau kartą gydėsi nuo priklausomybės, tačiau norimo rezultato tai nedavė ir jis toliau darė nusikalstamas veikas. Todėl niekas negali užtikrinti, kad dabartinis gydymasis nuo priklausomybių bus efektyvus.

3.4. Aplinkybė, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, jau yra teisiamas dešimtą kartą, tikrai nerodo, kad jis galėtų būti naudingas visuomenei, kaip tik priešingai, tai parodo jo pavojingumą. Tik reali laisvės atėmimo bausmė gali apsaugoti visuomenę nuo K. K. daromų nusikalstamų veikų.

4. Prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo K. K. gynėjo advokato P. Remeikos apeliacinis skundas netenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistojo gynėjas advokatas P. Remeika iš esmės nuteistojo K. K. kaltės dėl jo padarytų nusikalstamų veikų ir jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir taikyti paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą – ar nuteistajam K. K. nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

9. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. K. K. yra nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ji subendrinta su paskutiniu teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija 4 metų. Apygardos teismo nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad K. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Iš ankstesnių nuteistojo K. K. teistumų matyti, kad jis anksčiau buvo teistas devynis kartus, pirmą nusikalstamą veiką – plėšimą įvykdė būdamas 14 metų, jam ne kartą jau buvo taikyti teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, tačiau teigiamo poveikio jie nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas (plėšimus, vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, smurtinius nusikaltimus). Paskutiniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu K. K. skirtas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Nuteistas taip pat buvo įpareigotas tęsti savo priklausomybės ligų gydymą, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (t. 2, b. l. 13), tačiau šių įpareigojimų nesilaikė ir nepraėjus nė metams po priimto nuosprendžio vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja K. K. asmenybę ir rodo, kad jam anksčiau už padarytas nusikalstamas veikas taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo veiksmingas ir nepasiekė savo tikslų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi, savaime nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi būtina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti ir išreikšti gailėjimąsi, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, tačiau šios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų ir nepažeisti numatytų draudimų. Nors K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu formaliai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, gailėjosi, apeliaciniame skunde kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, neginčijo, visgi matyti, kad proceso metu neteisėtą savo elgesį, o būtent, smurtavimą prieš nukentėjusįjį be jokios pateisinamos priežasties, bandė teisinti, nurodydamas, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis E. G., vaidindamas „kietą“, neadekvačiai elgdamasis, šūkaudamas (t. 2, b. l. 87–88), kas rodo, jog nuteistasis savo elgesio, impulsyvumo, smurtinių veiksmų nevertina kritiškai ir tai jį daro dar pavojingesnį visuomenei.

13. Taip pat nepagrįsta, nauja gynybine versija teisėjų kolegija laiko nuteistojo gynėjo pateiktą apeliacinio skundo argumentą, kad K. K. kuprinę su nukentėjusiojo daiktais paėmė tam, kad joks kitas asmuo jos iš nukentėjusiojo neatimtų. Šis teiginys nepagrįstas jokia bylos medžiaga, priešingai, iš pradžių pats nuteistasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, baigęs mušti nukentėjusįjį, nuėmė nuo jo nugaros kuprinę, iš striukės arba kelnių kišenės išėmė mobiliuosius telefonus, parėjęs į viešbutį kuprinę iškraustė, pasiėmė tik pinigus ir mobiliuosius telefonus, kiti daiktai jam nebuvo reikalingi, būtų juos išmetęs (t. 1, b. l. 148, 158). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad po to, kai sumušė E. G., jo kuprinę su daiktais paėmė, nes manė, kad joje ras narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 88). Visgi nuteistasis paėmė ne tik kuprinę su daiktais, kurioje neva galėjo būti narkotinių medžiagų, tačiau ir iš drabužių kišenių ištraukė mobiliuosius telefonus, kas parodo, kad K. K. turėjo tikslą apvogti nukentėjusįjį, o ne surasti narkotinių medžiagų. Galiausiai apeliaciniame skunde nuteistojo advokatas pateikė dar kitą versiją, kad K. K. kuprinę su nukentėjusiojo daiktais paėmė tam, kad joks kitas asmuo jos iš nukentėjusiojo neatimtų. Šią naujai pateiktą įvykių versiją apygardos teismas vertina kaip nuteistojo K. K. siekį sumenkinti savo padarytą nusikalstamą veiką, bandymą išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, kartu tai parodo jo vertybinę orientaciją.

14. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atsiprašęs nukentėjusiojo E. G. arba atlyginęs visą ar dalį pareikšto civilinio ieškinio. Apeliaciniame skunde minimas argumentas, kad, neatėmus laisvės, K. K. pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą ir išsigydyti nuo priklausomybės, vertintinas kritiškai. Tai, kad K. K. šiuo metu gydosi priklausomybės ligų centre „Vilties švyturys“, teismo kolegija vertina teigiamai, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. K. K. 2023 m. liepos mėnesį jau gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio (t. 1, b. l. 172), po mėnesio gydymo psichikos sveikatos centre nebepasirodė, o rugsėjo mėnesį vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas, apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nepaklusti įstatymui ir verčia abejoti nuteistojo motyvacija pasitaisyti, gydytis ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.

15. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad K. K. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo K. K. veiksmams ir pasirinkto gyvenimo būdo keitimui, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų.

16. Atsižvelgęs į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundo jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. K. gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą atmesti.