- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-267-440/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Ametra“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ametra“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Restos investicijos“ pareiškė ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Ametra“ prašydama priteisti 46 754,07 Eur nuostolių, patirtų dėl išlaidų gyvenamųjų namų statybos darbų trūkumams pašalinti, atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir be kitų reikalavimų suformulavo procesinį prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 3 000 Eur dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovė reiškė nepagrįstą ieškinį siekdama vilkinti bankroto bylos, kuri yra pradėta atsakovės pareiškimu, iškėlimo ieškovei klausimą ir vilkinti kitoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos priteisimo atsakovei vykdymą. Teigė, kad dėl aiškiai nepagrįsto ieškinio neturės galimybės išieškoti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė neturi lėšų ar turto, negali pati sumokėti žyminio mokesčio, yra skolinga ir valstybės institucijoms, taigi yra nemoki.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus prašydama atsakovės prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti. Nurodė, kad atsakovės atlikti statybos rangos darbai, kuriuos ji atsisako pašalinti, yra su trūkumais, todėl ieškovė pareiškė ieškinį šioje byloje. Tuo tarpu atsakovė inicijavo ieškovei bankroto bylos iškėlimą, kadangi ieškovė atsakovei yra skolinga 60 379,73 Eur ir šioje bankroto byloje atsakovė yra vienintelė ieškovės kreditorė. Byloje yra pateiktas ieškovės prašymas stabdyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla dėl nuostolių dėl atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų atlyginimo. Pažymėjo, kad atsakovė pati parengė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad bylą ves be advokato.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti tenkino; įpareigojo ieškovę per 7 dienas sumokėti 3 000 Eur dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti į teismo depozitinę sąskaitą.
5. Spręsdamas dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėms pateikiant aiškiai nepagrįstą ieškinį atsižvelgė į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės jau yra išnagrinėti du teisminiai ginčai dėl skolos iš ieškovės priteisimo atsakovei pagal tą pačią statybos rangos sutartį (dėl kurios tinkamo vykdymo ieškovė pateikė ieškinį). Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1179-1099/2024 iš UAB „Restos investicijos“ MB „Ametra“ priteista 14 624,84 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 408,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-24409-1089/2024 iš UAB „Restos investicijos“ MB „Ametra“ priteista 37 379,60 Eur skola, 1 806,71 Eur palūkanos, 12,5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 814,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nustatė, kad nei vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo UAB „Restos investicijos“ gera valia neįvykdė, MB „Ametra“ kreipėsi į antstolį su vykdomaisiais raštais dėl priverstinio teismų sprendimų vykdymo. Antstolis D. B. 2025 m. vasario 26 d. abejose vykdomosiose bylose priėmė išieškojimo negalimumo aktus konstatavęs, kad UAB „Restos investicijos“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.
7. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1932-656/2025 pagal MB „Ametra“, kaip kreditorės, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Restos investicijos“. Susipažinęs su šios bylos eiga nustatė, kad UAB „Restos investicijos“ 2025 m. spalio 27 d. teikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB „Restos investicijos“ visus sandorius, iš kurių bendrovė gautų piniginių lėšų, bei visus piniginius srautus, generuoja per kitus asmenis, o į bendrovės apskaitą joks turtas, įskaitant pinigines lėšas, nepatenka.
8. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes padarė išvadas, kad UAB „Restos investicijos“ sąmoningai nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų; sąmoningai pinigų srautus, kurie turėtų tekti bendrovei, ir iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, generuoja per kitus asmenis; bankroto byloje siekia įrodyti MB „Ametra“ kreditorinio reikalavimo (kuris patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais) nepagrįstumą; reikšdama šioje byloje ieškinį sąmoningai nurodo defektus (už kuriuos prašo nuostolių), kurių didžioji dalis jau buvo aptarta ir įvertinta kitoje civilinėje byloje.
9. Atsižvelgęs į tai nusprendė, kad ieškovė galbūt sąmoningai teikia ieškinį, kurio tikslas ne prisiteisti nuostolius, o atitolinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą ir atitolinti bankroto bylos iškėlimą. Toks ieškovės elgesys laikytinas galbūt sąmoningu piktnaudžiavimu procesine teise teikti ieškinį, kuomet siekiama kitų, sau naudingų tikslų, ir daroma žala kitai šaliai bei rodoma nepagarba teisinei sistemai.
10. Pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog jai yra teikiamos teisinės paslaugos, o bylos eigoje, iškilus poreikiui, samdysis advokatą. Nusprendė, kad šių faktinių aplinkybių viseto pakanka išvadai, kad atsakovė gali patirti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
11. Teismas padarė išvadas, kad ieškovė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti atsakovės galbūt patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovė visus mokėjimus (įskaitant žyminį mokestį), taip pat atsiskaitymus su kitais asmenimis vykdo ne per bendrovę, o per kitus asmenis; ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė jokių argumentų / įrodymų, kad yra pajėgi įvykdyti galbūt atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Įvertinęs ieškovės elgesį turimų įrodymų kontekste nusprendė, kad egzistuoja reali tikimybė, jog ieškovė neatlygins atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.
12. Pažymėjo, kad nors tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl atsakovės prašomo užstato dydžio pagrįstumo, teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo dalyką, galimą bylos trukmę ir įrodymų tyrimo apimtį, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus orientacinius dydžius, vertino, kad atsakovės prašomas 3 000 Eur užstatas yra protingo dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Restos investicijos“ (toliau – ir apeliantė) prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 3 000 Eur dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti į teismo depozitinę sąskaitą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus, rodė išankstinį priešišką nusiteikimą ieškovės atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu ir netgi nepradėjęs nagrinėti bylos, neištyręs faktinių aplinkybių, nepaskyręs statybos ekspertizės atsakovo darbų defektams nustatyti ir jų šalinimo kainai įvertinti, daro išankstinę ir nepagrįstą išvadą apie ieškovės piktnaudžiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė du išnagrinėtus ginčus, kurie nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Nepaisant to, kad priteista skola ieškovei už atsakovės statybos darbus, tačiau nurodytose bylose nebuvo sprendžiami klausimai dėl atsakovės padarytų defektų vykdant statybos darbus ieškovės objektuose.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės banko sąskaitos yra areštuotos, todėl įmonė negali atlikti bankinių pavedimų. Esant tokiai situacijai, įpareigojimas ieškovei sumokėti 3 000 Eur užstatą atsakovo galimoms išlaidoms padengti yra neproporcingas ir apribojantis ieškovės teisę į teisminę gynybą.
13.4. Civiliniame procese galioja rungimosi principas ir kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus. Todėl UAB „Restos investicijos“ turi teisę ir pareigą kitoje bankroto byloje įrodinėti kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra nepagrįsta, kadangi sprendimas dėl kreditorinio reikalavimo dar nepriimtas.
13.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Būtent atsakovės netinkamų darbų trūkumai nepašalinti ir dėl šių trūkumų vyksta ginčas. MB „Ametra“ elgesys, kai darbus atliko su trūkumais, jų nepašalina ir reikalauja sumokėti nepagrįstas pinigų sumas, kreipiasi į teismą dėl bankroto iškėlimo yra nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
13.6. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų ar teisinių paslaugų sutarties dėl teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė MB „Amtera“ prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Nors ieškovė atskirajame skunde pasisako dėl ginčo esmės, tačiau skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik procesinis klausimas.
14.2. Nepaisant aplinkybių, kad ieškovės banko sąskaitos areštuotos, ieškovė randa būdų, kaip sumokėti žyminį mokestį, prašo teismo skirti ekspertizę kartu įsipareigodama už ją sumokėti, nors atskirajame skunde teigia, kad teismo paskirto užstato sumokėti nepajėgs dėl banko sąskaitų arešto. Tokiais teiginiais ieškovė pagrindžia savo siekį elgtis nesąžiningai.
14.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyti bylose priimti teismų sprendimai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla dėl jose nustatytų prejudicinių faktų. Iš šiose bylose priimtų teismų sprendimų vykdymo matyti, kad ieškovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir tinkamai įvertino, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino ir konstatavo, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje pakanka duomenų išvadai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Todėl atskirojo skundo teiginiai, kad teismas konstatavo piktnaudžiavimą nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1179-1099/2024 ieškovės MB „Ametra“ ieškinys atsakovei UAB „Restos investicijos“ dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies ir 2024 iš UAB „Restos investicijos“ MB „Ametra“ priteista 14 624,84 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 408,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-918-967/2024 UAB „Restos investicijos“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2024 m. birželio 10 d. išduotas vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-24409-1089/2024 ieškovės MB „Ametra“ ieškinys atsakovei UAB „Restos investicijos“ dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies ir iš UAB „Restos investicijos“ priteista 37 379,60 Eur skola, 1 806,71 Eur palūkanos, 12,5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 814 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. spalio 15 d. 2024 m. spalio 21 d. išduotas vykdomasis raštas. UAB „Restos invencijos“ 2025 m. gegužės 21 d. padavė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė, kad tiek ieškinys, tiek ir sprendimas už akių buvo išsiųsti atsakovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, atsakovė faktiškai nurodytus dokumentus peržiūrėjo vėliausiai 2024 m. lapkričio 1 d. todėl laikė, kad atsakovė yra praleidusi naikinamąjį trijų mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą. Todėl nusprendė atsisakyti priimti atsakovės prašymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Restos investicijos“ pareiškė ieškinį atsakovei MB „Ametra“ prašydama priteisti 46 754,07 Eur nuostolių (išlaidų gyvenamųjų namų statybos darbų trūkumams pašalinti) atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15836-842/2025 padaręs išvadą, jog ieškiniai šioje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1179-1099/2024 yra tapatūs, kadangi šalimis nurodyti tie patys asmenys, nagrinėjimo dalykas buvo / būtų ginčas dėl darbų defektų egzistavimo (neegzistavimo) objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgęs į tai, jog ieškovė reikalavimus grindžia A. G. 2024 m. gegužės 25 d. surašytu defektiniu aktu, kuris iš esmės analogiškas į ankstesnę bylą teiktam A. Č. 2023 m. gegužės 5 d. neatitikimų sąrašui objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nusprendė, jog civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-554-940/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui konstatavęs, kad šioje byloje UAB „Restos investicijos“ pateiktame 2024 m. gegužės 25 d. defektiniame akte nurodyta daugiau nustatytų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos darbų defektų nei civilinėje byloje Nr. 2-1179-1099/2024 pateiktame 2023 m. gegužės 5 d. neatitikimų sąraše.
20. Iš bylai pateikto 2025 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žyminį mokestį už ieškinį šioje byloje sumokėjo D. S. (el. b. t. 1, b. l. 37-38).
21. 2025 m. vasario 26 d. antstolis D. B. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1179-1099/2024. Nustatė, kad skolininkė UAB „Restos investicijos“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų neturi. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti UAB „Restos investicijos“ skolos išieškojimą, antstoliui D. B. nustatyti nepavyko. Vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomasis dokumentas gražintinas išieškotojui (el. b. t. 1, b. l. 84-85). Tuo pačiu pagrindu 2026 m. vasario 26 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-24409-1089/2024 (el. b. t. 1, b. l. 86-87).
22. LITEKO duomenimis, MB „Ametra“ 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo skolininkei UAB „Restos investicijos“. Nurodė, kad skolininkė kreditorei yra skolinga 60 379,73 Eur, kuri susidaro iš civilinėse bylose Nr. 2-1179-1099/2024 ir Nr. e2-24409-1089/2024 priteistos skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir vykdymo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1932-656/2025 netenkino UAB „Restos investicijos“ prašymo dėl bylos sustabdymo ir nutarė UAB „Restos investicijos“ iškelti bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė V. V.. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-80-910/2026 UAB „Restos investicijos“ atskirąjį skundą atmetė. Vertino, kad šioje civilinio proceso stadijoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams bendrovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
24. CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
26. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Be to, pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės taikomos iki bylos išnagrinėjimo ir nustatant ne patį piktnaudžiavimo faktą, o jo tikimybę.
27. Pirmosios instancijos teismas padarė tikėtiną išvadą, kad ieškovė sąmoningai teikia ieškinį, kurio tikslas ne prisiteisti nuostolius, o atitolinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą ir atitolinti bankroto bylos iškėlimą. Tokį ieškovės elgesį vertino, kaip siekį sau naudingų tikslų. Teismas padarė išvadas, kad ieškovė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti atsakovės galbūt patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovė visus mokėjimus (įskaitant žyminį mokestį), taip pat atsiskaitymus su kitais asmenimis vykdo ne per bendrovę, o per kitus asmenis; ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė jokių argumentų / įrodymų, kad yra pajėgi įvykdyti galbūt atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Įvertinęs ieškovės elgesį turimų įrodymų kontekste nusprendė, kad egzistuoja reali tikimybė, jog ieškovė neatlygins atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.
28. Apeliantė atskirajame skunde nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus. Nurodė, kad esant tokiai situacijai, įpareigojimas ieškovei sumokėti 3 000 Eur užstatą atsakovės galimoms išlaidoms padengti yra neproporcingas ir apribojantis ieškovės teisę į teisminę gynybą ir kt. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino ir konstatavo, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje pakanka duomenų išvadai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
29. Kaip minėta atsakovė prašė ieškinį atmesti ir atsiliepime į ieškinį suformulavo procesinį prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 3 000 Eur dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taip pat atsakovė MB „Ametra“ 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Restos investicijos“. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Restos investicijos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. V.. Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-80-910/2026 UAB „Restos investicijos“ atskirąjį skundą atmetus, nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo.
30. Bankrutuojančios UAB „Restos investicijos“ interesus šiuo metu atstovauja paskirtas nemokumo administratorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - ir JANĮ) 56 straipsniu juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui valdomą ir naudojamą turtą ir visus juridinio asmens dokumentus.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgus į pasikeitusias faktines aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, į tai, kad pasikeitė pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas prašymo pagrįstumas, į tai, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina ir ieškovės interesus atstovauja nemokumo administratorius, užstato poreikio klausimas nagrinėtinas iš naujo, t. y. prašymas įpareigoti ieškovę sumokėti 3 000 Eur dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis panaikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl užstato taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.