Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-918-967/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: 2A-918-967/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09312-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“
Ieškovas: mažosios bendrijos „Ametra“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.18Ranga
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-918-967/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09312-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ametra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Restos investicijos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ametra“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Restos investicijos“ (toliau – atsakovė) 17 124,84 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė rangos sutartį (toliau – rangos sutartis, sutartis), pagal kurią ieškovė atliko ir 2020 m. gruodžio 14 d. perdavė atsakovei sutartus darbus, taip pat už juos išrašė sąskaitą faktūrą. Darbų atlikimo metu šalių atstovai nuolat susitikdavo ir bendravo darbų atlikimo vietoje, tarėsi dėl darbų atlikimo ir pan. Po minėtoje rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo šalių santykiai nenutrūko: atsakovė buvo patenkinta ieškovės atliktų darbų rezultatais, todėl užsakė atlikti ir daugiau darbų tame pačiame objekte, dėl ko tarp šalių susiklostė ilgalaikiai rangos santykiai. Ieškovė atlikinėjo atsakovės užsakomus darbus ir per laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikė apmokėjimui 6 sąskaitas faktūras bendrai 76 124,84 Eur sumai (be PVM, nes taikomas atvirkštinis apmokestinimas; pati atsakovė privalėjo sumokėti PVM), tačiau, anot ieškovės, atsakovė sumokėjo tik 59 000 Eur, t. y. neapmokėtas likutis sudaro 17 124,84 Eur. Ieškovė ragino atsakovę vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė vis žadėjo tai padaryti ateityje. Tarp šalių rangos santykiai klostėsi ir toliau – ieškovė 2022 m. liepos 30 d. ir 2023 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktais perdavė atsakovei rangos darbų dar už 37 379,60 Eur, tačiau šiuo ieškiniu nurodytos skolos neprašė priteisti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ginčo darbus priėmė (pasirašydama atliktų darbų aktus ir (ar) sąskaitas faktūras), jokių pretenzijų nereiškė, tačiau atsiskaitė tik iš dalies, todėl likusi suma ieškovei turėtų būti priteista iš atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Restos investicijos“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė tam tikrus darbus atliko nesuderinusi jų su atsakove. Be to, darbai turėjo defektų, kurie buvo konstatuoti techninio prižiūrėtojo A. Č.. Atsakovės teigimu, nebuvo pasirašytos sutarties, nebuvo atsakovės pritarimo ieškovės trokštamoms sumoms, šalys nesusitarė dėl darbų apmokėjimo. Ieškovė nepateikė sąmatų, čekių, orderių, kvitų ar atsakovės pasirašytų sąskaitų. Atsakovės teigimu, nurodytus ieškovės darbų defektus atsakovė privalėjo skubiai šalinti pati, pasitelkdama trečiuosius asmenis, nes ieškovė atsisakė tai padaryti. Tai kainavo apie 12 000 – 15 000 Eur. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad su ieškove iš dalies buvo atsiskaityta grynaisiais – sumokant bendrą 10 000 Eur sumą, tačiau dėl draugiškų šalių tarpusavio santykių tai raštu nebuvo užfiksuota.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės MB „Ametra“ ieškinį atsakovei UAB „Restos investicijos“ dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 14 624,84 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 624,84 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 408,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinio netenkino.

6. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių ginčas kilo dėl darbų defektų egzistavimo ir apmokėjimo už atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikė atsakovei 5 atliktų darbų aktus (neįskaitant 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų akto, dėl kurio ginčo byloje nekilo) ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, o atsakovės vadovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pasirašė minėtus aktus ir (ar) sąskaitas faktūras (bent vieną iš jų, o dažniausiai abu), nors, anot jos, ieškovės atliktų darbų defektai buvo matomi iš karto, tačiau buvo vis žadama, jog jie bus pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytuose aktuose ir (ar) sąskaitose faktūrose, kurios, teismo vertinimu, taip pat gali būti vertinamos kaip ieškovės atliktų darbų perdavimo aktai, atsakovė nenurodė jokių ieškovės atliktų darbų defektų (trūkumų), todėl padarė išvadą, jog atsakovė ieškovės darbus priėmė be jokių pretenzijų, atitinkamai jai atsirado prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytų darbų defektai, anot atsakovės, nebuvo paslėpti, jie buvo matomi iš karto, t. y. nereikėjo laiko jų nustatymui, todėl pripažino, kad atsakovė, be jokių pastabų ar pretenzijų priėmusi ieškovės atliktus darbus, taip pat periodiškai darydama pavedimus už atliktus darbus, buvo patenkinta darbais ir jų kokybe, t. y. ją tenkino ieškovės atlikti darbai, todėl net jeigu ir būtų nustatyta, jog tam tikri darbai atlikti su trūkumais, trūkumų faktu vėliau remtis negali (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog minėtų darbų vykdymo metu ar po jų priėmimo atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės ir (ar) defektų pašalinimo, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, kuriuos kategoriškai neigė ieškovė (taigi, vienai šaliai teigiant, o kitai neigiant, nesant jokių kitų įrodymų, aplinkybė laikytina neįrodyta). Vien tai, kad techninis prižiūrėtojas siuntė atsakovei el. laiškus dėl galimai ieškovės atliktų darbų defektų (tuo labiau po visų darbų priėmimo), teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė ir (ar) tas pats techninis prižiūrėtojas reiškė pretenzijas (pastabas) pačiai ieškovei; priešingai, atsakovė, net ir pasitelkusi techninį prižiūrėtoją, reguliariai priimdavo ieškovės atliktus darbus be jokių pastabų. Teismas kritiškai vertino atsakovės į bylą pateiktą techninio prižiūrėtojo A. Č. 2023 m. gegužės 5 d. surašytą neatitikimų sąrašą, kuris buvo surašytas po daugiau nei metų nuo bylai aktualių darbų atlikimo ir priėmimo. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės atsikirtimus, jog ieškovė tam tikrus darbus atliko nesuderinusi jų su atsakove, t. y. atsakovei jų neužsakius, kadangi atsakovė konkrečiai nenurodė, kokius darbus ieškovė atliko, nors atsakovė nebuvo jų užsakiusi; be to, atsakovė visus ieškovės atliktus darbus priėmė, tokiu būdu pripažindama jų užsakymą ir poreikį.

8. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji pasitelkė trečiuosius asmenis dėl ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo ir tai jai kainavo apie 10 000 Eur sumą (atitinkamai prašė ieškovei mokėtiną sumą mažinti defektų šalinimo suma), tačiau atsakovė šios aplinkybės neįrodė, iš esmės apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais. Atsakovės į bylą pateikta UAB „Strateginių projektų sprendimai“ lokalinė sąmata bendrai 10 780 Eur (be PVM) sumai nepatvirtina, kad atsakovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius, tariamai šalindama ieškovės atliktų darbų defektus, todėl, teismo vertinimu, atitinkamai nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomų apmokėti atliktų rangos darbų kainos. Teismas pažymėjo, kad pateikta tik lokalinė sąmata, tačiau nėra jokių duomenų (atliktų darbų aktų, sąskaitų faktūrų, jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų), jog sąmatoje nurodyti darbai iš tiesų buvo atlikti, be to, atsakovės (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dalis sąmatoje nurodytų darbų yra ir dėl ieškovės vėliau atliktų darbų, dėl kurių apmokėjimo šioje byloje nekilo ginčo. Teismas vertino, kad byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad objektai, kuriuose ieškovė vykdė nurodytus statybos rangos darbus, atsakovės yra parduodami, t. y. faktiškai yra naudojami (eksploatuojami). Teismas nurodė, kad teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

9. Teismas vertino, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą priimti rangovės (ieškovės) darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, teismas konstatavo, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovė taip pat įrodinėjo, kad ji atsiskaitinėjo su ieškove ne tik darydama pavedimus, tačiau ir ieškovės atstovams (darbuotojams) perduodama grynuosius pinigus. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė nei 10 000 Eur, nei 8 200 Eur sumų perdavimo ieškovei (ar jos atstovams). Kita vertus, liudytojui V. M. (ieškovės darbuotojui) patvirtinus, kad atsakovės vadovė sumokėjo jam apie 2 500 Eur, teismas vertino, kad nurodyta suma buvo sumokėta, labiausiai tikėtina, kaip atsiskaitymas už ieškovės atliktus statybos rangos darbus, todėl ieškovės reikalaujamą priteisti 17 124,84 Eur skolą sumažino nurodyta 2 500 Eur suma, laikydamas, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove grynaisiais pinigais, juos perdavusi ieškovės darbuotojui (CK 2.133 straipsnis).

10. Teismas nepagrįstais laikė atsakovės argumentus dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat priešingos Lietuvos įstatymams veikos požymių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Restos investicijos“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas plečiamai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir netinkamai aiškino faktines aplinkybes. Teismas visiškai neįsigilino į sudarytą 2020 m. lapkričio 22 d. rangos sutartį ir būtent šios sutarties kontekste aiškino tolimesnius šalių santykius. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti rūsio sienų blokų montavimo darbus, pamatų montavimo darbus ant esamo rostverko ir paruoštoje statybų aikštelėje. Taigi šioje sutartyje buvo susitarta tik dėl rūsio sienų blokų montavimo. Būtent šioje dalyje ieškovė darbus atliko, o atsakovė juos priėmė ir ginčo dėl šio objekto nėra. Taigi ši sutartis yra įvykdyta. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo šią sutartį taikyti ir vadovautis ja aiškinant tolimesnius ieškovės atliktus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje visur pabrėžė šią sutartį ir jos kontekste aiškino visus kitus statybos darbus, tuo viršydamas savo įgaliojimus ir be jokio teisinio pagrindo aiškino faktines aplinkybes į jas pilnai neįsigilinęs. Sutartis buvo sudaryta tik vienam darbui – rūsio sienų blokų montavimui ir iki tam tikro termino, kuris buvo derinamas atskirai. Už darbus yra atsiskaityta (12 000 Eur). Ieškovė jau teikdama ieškinį negalėjo remtis sutartimi, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

11.2. Po sutarties įvykdymo šalių santykiai nebebuvo sutartiniai. Nebuvo pasirašyta jokia sutartis, o buvo veikiama ofertos ir akcepto pagrindu. Tai reiškia, kad atsakovė nebuvo saistoma ir įpareigojama pasirašyti darbų priėmimo aktus ar sąskaitas faktūras, kurias pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo vertino kaip darbų priėmimo – perdavimo aktą ir, kaip pirmosios instancijos teismas akcentavo, „ieškovė priėmė darbus be jokių pretenzijų“. Veikiant tokiomis sąlygomis, susiklosčius tam tikriems šalių papročiams (statybvietėse dažniausiai nėra pakankamai laiko pasirašinėti sutartis arba dokumentai pasirašinėjami paskubomis) galioja CK nuostatos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius. Taigi pagrindinė šio ginčo esmė buvo nekokybiškai atlikti darbai, kurie buvo atlikti nesant sutartiniams rangos santykiams. Šios esmės pirmosios instancijos teismas neatskleidė.

11.3. Ieškinys turėjo būti atmestas ir dėl to, kad ieškovė rėmėsi rangos sutartimi ir iš jos kildino atsakovės prievolę apmokėti už darbus, nors jau tuo metu pati sutartis buvo užbaigta ir tolimesniems darbams netaikytina. Nesant jokios sutarties ir veikus ofertos ir akcepto pagrindu, bei galiojant pagrindinėms CK nuostatoms, ieškovė privalėjo įrodyti, kad darbai atlikti kokybiškai, t. y. ginčo esmė turėjo būti dėl tinkamos daikto kokybės. Atsakovė sąmoningai neapmokėjo ieškovei už jos atliktus darbus, nes nebuvo sutarties ir, nors ir vizualiai buvo matomi defektai, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad šis brokas bus ištaisytas. Vien tai, kad atsakovė pasirašė sąskaitas ar darbų priėmimo – perdavimo aktus, rodo, kad atsakovė buvo geranoriška ir pagrįstai tikėjosi, jog ieškovei reikia papildomo termino ir pajėgumų ištaisyti defektus, neskubėjo kreiptis į teismą, o nustatė terminus trūkumams pašalinti. Priešingai – ieškovė pati skubėjo kreiptis į teismą, neturėdama tam teisinio pagrindo.

11.4. Darbai buvo vykdomi etapais. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad atsakovė pasirašė pirmosios instancijos teismo išvardintus aktus, dar nereiškia, kad ji šiuos darbus priėmė. Nesant šalių rašytinės sutarties, pats darbų priėmimo aktų pasirašymas neatima iš atsakovės teisės nustatyti protingą terminą trūkumams pašalinti, o ieškovei neatima pareigos šiuos trūkumus pašalinti.

11.5. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri galioja esant pasirašytai rangos sutarčiai. Teismas negalėjo vadovautis šia praktika šioje byloje, nes toks taikymas buvo plečiamojo pobūdžio, neatitiko esamos situacijos, t. y. tarp šalių nebuvo pasirašyta jokios rangos sutarties, išskyrus anksčiau minėtą sutartį, kuri buvo įvykdyta dar iki kreipimosi į teismą dienos.

11.6. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad kritiškai turi būti įvertintas atsakovės į bylą pateiktas techninio prižiūrėtojo A. Č. 2023 m. gegužės 5 d. surašytas neatitikimų sąrašas, kuris buvo surašytas po daugiau nei metų nuo bylai aktualių darbų atlikimo ir priėmimo. Teismas taip pat be pagrindo pritaikė CK 6.662 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. 2023 m. gegužės 5 d. A. Č. surašytas neatitikimų sąrašas parengtas nepraleidus CK 6.666 straipsnio 2 dalyje numatyto 2 metų termino. Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad darbų trūkumai buvo akivaizdžiai matomi. Tik kai kurie defektai buvo matomi, tačiau defektų visuma atsispindi sąraše. Didžioji dalis defektų yra ne tik, kad nematomi, tačiau jų atitikimas statybos projektams turi būti išmatuotas specialiais prietaisais. Vien tai, kad darbų priėmimo – perdavimo aktai ir sąskaitos faktūros buvo pasirašyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė darbus priėmė, pretenzijų nereiškė ir tuo pagrindu taikytina CK 6.662 straipsnio 2 dalis.

11.7. Vertinant atsakovės vadovės pasirašytus darbų priėmimo aktus atsižvelgtina ir į tai, kad vadovė, nors ir yra verslininkė, tačiau negali kompetentingai įvertinti darbų trūkumų. Pastebėtini darbų trūkumai yra tokie, kurie yra vizualiai matomi ir suprantami bet kokiam asmeniui, pavyzdžiui, įgriuvusi konstrukcija, įtrūkimai ir pan. Šiuo atveju trūkumai buvo nustatyti specialių žinių turinčio specialisto ir per įstatymo nustatytą terminą. Šio fakto pirmosios instancijos teismas neatskleidė, tuo netinkamai taikydamas CK 6.662 straipsnio 2 dalį bei daug kasacinio teismo praktikos, kuri šiuo konkrečiu atveju negali būti pritaikyta.

11.8. Tai, kad teismas paviršutiniškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino teisės normas, rodo ir klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad objektai, kuriuose ieškovė vykdė nurodytus statybos rangos darbus, atsakovės yra parduodami, t. y. faktiškai yra naudojami. Šią išvadą teismas padarė neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir nesiremdamas jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais. Faktiškai objektai gali būti parduodami bet kokios būklės, t. y. gali būti parduodami ir pamatai, ir pastato konstrukcijų dalis. Taip pat gali būti pardavinėjami objektai ir su defektais. Šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuris draustų atsakovei pardavinėti objektus su defektais ar nebaigtos statybos, kadangi tai yra tik susitarimo reikalas. Esamų defektų buvimas gali koreguoti pačią daikto kainą, tačiau nedraudžia pardavinėti ir kategoriškai nereiškia, kad daiktas yra eksploatuojamas ir naudojamas. Būtent šiuo argumentu remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, todėl konstatavo, jog atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus.

Atsiliepimas

12. Ieškovė MB „Ametra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė apeliaciniame skunde bando nepagrįstai išplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas šiuo atveju yra aiškus – užsakovė neatsiskaitė su rangove už atliktus darbus. Atsakovė neginčijo fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Atsiskaitymai buvo vykdomi mokėjimo paskirtyse įvardijant būtent atsakovės paminėtą rangos sutartį. Atsakovės pozicija, kad sutartis buvo baigta, yra nelogiška, nepagrįsta jokiais įrodymais.

12.2. Atsakovė skunde nurodo, kad ji tyčia nesumokėjo ieškovei dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau šie argumentai dėl darbų kokybės atsirado tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Visi darbai ieškovės buvo priimti be išlygų, nenurodant jokių darbų trūkumų. Atsakovė apeliaciniame skunde išdėstė savo teisių gynybos būdus, jeigu darbai būtų buvę atlikti nekokybiškai, tačiau ji nei vienu iš savo teisių gynybos būdų nepasinaudojo. Trūkumai buvo sugalvoti tik tam, kad nereiktų atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Be to, ieškovė ragino atsakovę pateikti teisme priešieškinį dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau atsakovė nesugebėjo argumentų dėl darbų trūkumų pagrįsti jokiais būdais. Atsakovė apie trūkumus ieškovės neinformavo ir tik ieškovei kreipusis į teismą atsakovė rado ir darbų trūkumų, ir dokumentų, kuriuose tokie trūkumai užfiksuoti.

12.3. Ieškovė į bylą pateikė skelbimus iš internetinių nekilnojamojo turto pardavimo portalų, kuriuose nurodyta, kad objektai, kuriuose rangovė atliko darbus, yra parduodami. Pardavinėti darbus su trūkumais, kuriuos mini atsakovė (griūvantis stogas), būtų neatsakinga ir iš esmės neįmanoma, todėl vien tik šis byloje esantis įrodymas paneigia bet kokius atsakovės argumentus apie darbų trūkumus. Jeigu objektai ir yra pardavinėjami su trūkumais (kaip atsakovė teigia apeliaciniame skunde) – apie juos atsakovė turėtų nurodyti pačiame skelbime.

12.4. Įstatyme įtvirtinta užsakovės pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teise reikšti rangovei reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų yra siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbai priimami pagal pasirašytą paslaugų ar darbų perdavimo – priėmimo aktą. Abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Pasirašydama atliktų darbų aktus ar sąskaitas faktūras už atliktus darbus atsakovė nenurodė jokių ieškovės atliktų darbų defektų, už priimtus darbus pateiktas PVM sąskaitas faktūras priėmė, jas įtraukė į apskaitą, o tai suponuoja išvadą, kad priėmusi darbus iš ieškovės ir nefiksavusi darbo trūkumų atsakovė neteko teisės remtis trūkumų faktu.

12.5. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės nurodomi trūkumai negalėjo būti nepastebėti priimant darbus, kadangi pati atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji nurodydavo trūkumus ieškovei darbų priėmimo metu. Atsakovė skunde teigia, kad trūkumams nustatyti buvo reikalingos specialiosios žinios, tačiau taip pat sau prieštaraudama nurodo, kad defektai buvo matomi vizualiai. Be to, darbų atlikimo ir perdavimo metu dažnai objekte dalyvaudavo ir atsakovės techninis prižiūrėtojas.

12.6. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės pasirašytos sąskaitos faktūros gali būti vertinamos kaip ieškovės atliktų darbų perdavimo aktai, nes asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo pasiūlyta teismui pateikti apskaitos dokumentus, kurie įrodytų, kad atsakovė ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų neįtraukė į savo apskaitos registrus, tačiau atsakovė to padaryti negalėjo, nes yra šiuos dokumentus įtraukusi į savo apskaitą ir sumokėjusi PVM.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė papildomus įrodymus – 2023 m. gegužės 5 d. neatitikimų sąrašą pagal MB „Ametra“ atliktus darbus objektuose (duomenys neskelbtini), taip pat 2020 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį.

17. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad papildomai su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai kartu su atsakovės atsiliepimu jau buvo pateikti į bylą pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, pagrindo priimti atsakovės pakartotinai teikiamus dokumentus nėra, todėl jie nepriimami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nebuvo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė (užsakovė) pavedė, o ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti rūsio sienų blokų montavimo darbus už 12 000 Eur + PVM (rangos sutarties 1.1-2.1 punktai). Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad šioje sutartyje paminėti darbai buvo atlikti ir už juos atsiskaityta.

20. Iš ginčo šalių procesinių dokumentų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad po nurodytų darbų pagal rangos sutartį atlikimo, atsakovė ir toliau užsakinėjo statybos rangos darbus iš ieškovės, nors nauja rašytinė sutartis tarp ginčo šalių nebuvo pasirašyta, o ieškovė nurodytus darbus vykdė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. gegužės 9 d.) išrašė sąskaitas – faktūras bendrai 76 124,84 Eur (be PVM) sumai, o atsakovė ieškovei apmokėjo 59 000 Eur nurodytos sumos.

21. Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl, kaip ieškinyje teigė ieškovė, už jos atliktus darbus atsakovės neapmokėtos likusios 17 124,84 Eur sumos. Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl nurodytos 17 124,84 Eur sumos priteisimo, bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ji atsakovės pavedimu darbus atliko tinkamai, juos atsakovė priėmė, pretenzijų nereiškė, tačiau su ieškove pilnai neatsiskaitė. Atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė prašomą priteisti sumą pagrindžiančių įrodymų, nurodė, kad ne kartą mokėjimus ieškovei atliko grynaisiais pinigais, taip pat kad su ieškove dėl darbų apmokėjimo nesitarė. Atsakovė taip pat teigė, kad ji sąmoningai neapmokėjo už ieškovės atliktus darbus dėl šių darbų trūkumų.

22. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14 624,84 Eur skolos (nustatęs, kad atsakovė 2 500 Eur dalimi atsiskaitė su ieškove grynaisiais pinigais), taip pat priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama šį sprendimą panaikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliantė nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog ginčo šalis siejo rangos santykiai, tačiau ginčo šalių sudaryta rangos sutartis ieškovo kreipimosi į teismą metu jau buvo įvykdyta, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis nurodyta sutartimi, o turėjo remtis bendrosiomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis rangos teisinius santykius.

25. Bendrosios rangos santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

26. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis).

27. Rangos sutarties dalykas apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

28. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.

29. Kaip matyti iš nurodytų CK nuostatų, rangą (statybos rangą) kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbų atlikimo ir darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. Rangovo pareiga atlikti tam tikrą darbą ir perduoti tinkamos kokybės darbo rezultatą reiškia priešpriešinę užsakovo pareigą sumokėti atlyginimą už perduotą tinkamos kokybės darbų rezultatą.

30. CK 1.73 straipsnio nuostatose, nustatančiose atvejus, kai sandoriai turi būti rašytinės formos, nėra nurodyta, kad rangos (statybos rangos) sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma, taigi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip rangos (statybos rangos) teisiniai santykiai ir tais atvejais, kai dėl esminių rangos (statybos rangos) sutarties sąlygų šalys susitarė žodžiu.

31. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai ir šios aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2020 m. lapkričio 12 d. ginčo šalių sudaryta rangos sutartimi, kuri jau buvo įvykdyta, todėl, ieškovės manymu, buvo neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ginčo šalių teises ir pareigas nagrinėjamu atveju nustatė ne išimtinai vadovaudamasis jau įvykdyta 2020 m. lapkričio 12 d. ginčo šalių sutartimi, o į bylą pateiktais įrodymais ir ginčo šalių bei liudytojų paaiškinimais, atskleidžiančiais tarp ginčo šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius, kurie iš esmės nebuvo raštu aptarti nei 2020 m. lapkričio 12 d. ginčo šalių rangos sutartyje, nei jokioje kitoje raštu sudarytoje sutartyje, t. y. teismas rėmėsi į bylą pateiktais atliktų darbų aktais, sąskaitomis – faktūromis, kita rašytine bylos medžiaga bei ginčo šalių ir liudytojų parodymais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tarp įrodymų visumos paminėjo ir 2020 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, nereiškia, kad konkrečios ginčo šalių teisės ir pareigos buvo nustatomos būtent šios sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius ir, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, taikė ne apeliantės paminėtą sutartį, o rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas.

32. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė priėmė ieškovės darbus ir dėl jų pretenzijų nereiškė, nurodo, jog ieškovės darbuose buvo trūkumų, todėl atsakovė sąmoningai su ieškove neatsiskaitė, taigi šioje byloje ginčo esmė buvo tinkama ieškovės darbų kokybė.

33. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Kasacinio teismo praktika dėl rangos sutarties šalių priešpriešinių pareigų vykdymo yra gausi ir išplėtota.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

35. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

36. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

37. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

39. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikė atsakovei 5 atliktų darbų aktus (neįskaitant 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų akto, dėl kurio ginčo byloje iš esmės nekilo) ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, o atsakovės vadovė pasirašė minėtus aktus ir (ar) sąskaitas faktūras (bent vieną iš jų). Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktus ir atsakovės pasirašytus dokumentus įvertino kaip ieškovės atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nurodytuose dokumentuose pasirašė, tačiau teigia, kad šie veiksmai nereiškia darbų priėmimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priėmimo –perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Nors rangos darbai nagrinėjamu atveju buvo atliekami šių darbų atskirai neaptarus rašytinėje statybos rangos sutartyje, darbų priėmimas – perdavimas šiuo atveju faktiškai buvo įforminamas būtent teismo paminėtais ginčo šalių dokumentais, t. y. ieškovė, pateikdama atliktų darbų aktus ir sąskaitas už šių darbų atlikimą, patvirtino nurodytų darbų perdavimą, o atsakovė, pasirašydama dokumentuose, patvirtino, kad šiuos darbus priėmė. Pažymėtina, kad užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Aplinkybę, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, patvirtina ir pačios atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ginčo šalys, nepasirašiusios rangos sutarties, faktiškai veikė ofertos ir akcepto pagrindu. Duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, byloje nėra. Be to, ginčo nėra ir dėl aplinkybės, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus iš dalies atsiskaitė, o tai papildomai patvirtina šių darbų priėmimą.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nenurodžius jokių ieškovės atliktų darbų defektų, laikytina, jog atsakovė ieškovės darbus priėmė be jokių pretenzijų, todėl jai atsirado prievolė atsiskaityti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė dėl šių trūkumų iki ieškinio pareiškimo dienos būtų kreipusis į ieškovę. Trūkumų faktas nėra užfiksuotas atsakovės vadovei pasirašant ieškovės darbų atlikimo aktus ir (ar) sąskaitas – faktūras. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog sąmoningai neapmokėjo ieškovei už jos atliktus darbus, todėl, kad darbų defektai buvo matomi vizualiai. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kodėl, net ir vizualiai matydama ieškovės darbų defektus, atsakovė jų nenurodė pasirašydama ieškovės pateiktuose dokumentuose. Aplinkybės, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovei neteikė, nepaneigia ir atsakovės į bylą pateiktas techninio prižiūrėtojo A. Č. 2023 m. gegužės 5 d. surašytas neatitikimų sąrašas. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šis sąrašas buvo sudarytas praėjus ilgam laikui (po daugiau nei metų) nuo darbų atlikimo ir priėmimo. Be to, šis dokumentas niekaip nepaaiškina, kodėl atsakovė, vizualiai matydama ieškovės darbų trūkumus, ieškovei pretenzijų dėl šių trūkumų nereiškė, atlikdavo užsakymus ir už ieškovės atliktus darbus visgi iš dalies atsiskaitydavo. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė, nustačiusi ieškovės darbų trūkumus, būtų pasinaudojusi CK 6.665 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, t. y. nėra duomenų, kad atsakovė reikalavo rangovės pašalinti trūkumus, sumažinti kainą ir kt. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atsakovė, priėmusi ieškovės darbus be išlygų ir niekaip neužfiksavusi ieškovės darbų trūkumų, nereiškusi ieškovei jokių pretenzijų, netenka teisės remtis trūkumų faktu atsisakydama apmokėti ieškovei už jos atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteistinas. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Restos investicijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė