- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-199-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30320-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. Z.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. (A. Z.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria nuteistajam A. Z. subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-621-1096/2024 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-588-1127/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-1100/2024 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 26 d.
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-452-1096/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 2 d.
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-582-1011/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 28 parų arešto bausme. Baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs.
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1186-1055/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį atlikta ir įskaityta bausmės dalis. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 30 d.
Išnagrinėjus nuteistojo A. Z. ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridėta dalis švelnesnių bausmių, paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. ir 2024 m. sausio 3 d. baudžiamaisiais įsakymais bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d., 2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžius atliktos bausmių dalys ir minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 30 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistasis A. Z. prašo paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Nurodo, kad paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes 3 metai – tai įstatymo numatytas maksimumas už jo padarytas nusikalstamas veikas, o visos baudžiamosios bylos išnagrinėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y. jam pripažinus kaltę ir padėjus išaiškinti šias veikas. Į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta bendrinant bausmes. Be to, jo ir bendrininko bausmės po subendrinimo tapo skirtingos, t. y. bendrininko subendrinta bausmė tapo švelnesnė nei jo, nors bendrininkas daugiau kartų teistas. Nuteistojo teigimu, tai jam nėra suprantama.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.
Pagal BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Nagrinėjamu atveju per pakankamai trumpą laikotarpį nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. dėl A. Z. buvo priimti net šeši nuosprendžiai (baudžiamieji įsakymai), iš kurių penki skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo įsiteisėję. Ne visos šiais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) paskirtos bausmės buvo bendrintos su ankstesniais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais). Tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Gavęs nuteistojo ir bausmę vykdančios institucijos teikimus, paskutinį nuosprendį priėmęs teismas, kaip to reikalauja BPK 347 straipsnis, priėmė sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, paskirtos skirtingais visiškai ar iš dalies neįvykdytais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais), t. y. subendrino bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę.
Nuteistasis nesutinka su jam skundžiama nutartimi paskirta galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, mano, kad ji yra per griežta. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad 3 metų laisvės atėmimo bausmė – tai yra maksimali baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už vieną (teismo pastaba – sunkiausią) iš jo padarytų nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, tai nereiškia, kad bendrindamas bausmes teismas negali skirti griežtesnės nei 3 metai galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, bendrinant bausmes, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo, o ne maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio, numatyto sankcijoje už sunkiausią iš nuteistojo padarytų nusikaltimų. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad jis dėl visų nusikalstamų veikų, dėl kurių priimti minėti nuosprendžiai (baudžiamieji įsakymai), buvo pripažinęs kaltę, buvo įvertintos ne tik skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bet ir skundžiama nutartimi jas bendrinant, t. y. nustatant kiekvienos iš pridedamų bausmių dalį. Štai skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, išdėstytas minėtuose nuosprendžiuose (baudžiamuosiuose įsakymuose).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos (būtent tokį nuteistajam palankiausią bausmių subendrinimo būdą nagrinėjamu atveju pasirinko apylinkės teismas), prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, kurios negali būti mažesnės nei minimalus tos bausmės rūšies dydis. Skundžiama nutartimi prie griežčiausiosios 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pridėta dalis (1 metai) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu (šiuo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), taip pat po 15 parų arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. ir 2024 m. sausio 3 d. baudžiamaisiais įsakymais. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų, bendrindamas šias bausmes ir paskirdamas galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nepadarė ir įvertino visas šiam klausimui svarbias aplinkybes.
Aukštesnysis teismas plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad jo bendrininkui paskirta subendrinta bausmė yra švelnesnė nei jam. Pagal teismų praktiką, vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį patį nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-226-1073/2019, 2K-119-689/2020). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021).
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. Z. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.