Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-258-908/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-26
Bylos Nr.
AN2-258-908/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00756-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eglė Gruodienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-258-908/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00756-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo tenkintas A. P. skundas dėl Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisena dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimu A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 15 d., 09.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) draudžiamoje vietoje: maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo stotelės ženklo), kliudydamas maršrutinio transporto eismui, taip pažeisdamas KET 150.9 punkto reikalavimus. Už administracinį nusižengimą A. P. paskirta nuobauda – 50 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimu tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundas dėl Institucijos nutarimo – šis nutarimas panaikintas ir nustačius, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Institucijos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7620-2023 (ROIK23201917442) nepakeistą.

3.1. Institucijos teigimu, skundžiamas nutarimas priimtas neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui remiantis tik suinteresuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta įvykio versija, nepagrįsta objektyviais įrodymais, tačiau nepakankamai įsigilinus į Institucijos pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Nurodoma, kad objektyvių duomenų nebuvimas, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paliktas stovėti automobilis trukdė maršrutinio transporto eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET nuostatas. Pabrėžiama, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, dėl to, A. P. argumentai, jog nebuvo atlikti matavimai ar neįrodytas trukdymo faktas, Institucijos įsitikinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Šiame kontekste cituojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. II-401-992/2021. Institucijos vertinimu, įstatymų leidėjas, KET 150.9 punkte įtvirtindamas 15 metrų atstumą, preziumuoja, kad jo nesilaikymas savaime yra kliudymas.

3.2. Pažymima, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie pat kelio ženklo, žyminčio vietine rinkliava apmokestintas stovėjimo vietas, kelio ženklo „Maršrutinio transporto sustojimo vieta“ galiojimo zonoje. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjimas yra apmokestintas, dėl to, Institucijos teigimu, yra aiškus A. P. siekis turėti nemokamą automobilio stovėjimo vietą prie gyvenamosios vietos (gyvena (duomenys neskelbtini)). Pabrėžiama, kad pagal KET 5 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o vienas esminių teisės sistemos principų – ignorantia juris non exusat (liet. įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Institucijos teigimu, A. P. sąmoningai, siekdamas išvengti mokėjimo už transporto priemonės stovėjimą, paliko automobilį ir pasirinko teisei priešingą veikimo būdą. Pažymima ir tai, kad draudimą stovėti paprastai žymi ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir pati vieta.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog A. P. transporto priemonę paliko maršrutinio transporto stotelėje, t. y. arčiau kaip 15 metrų nuo stotelės ženklo. Pažymima, kad nusižengimą užfiksavo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas, įgaliotas fiksuoti tokio pobūdžio nusižengimus, kadangi ši įmonė žino situaciją kiekvienoje miesto vietoje, kurioje tikrina automobilių statymo pažeidimus, kiekvieną kartą fiksuojant nusižengimą vietoje, kurioje žinomos aplinkybės ir yra aiškus atstumas tarp kelio ženklų, pakartotinių matavimų nebūtina atlikti. Institucijos vertinimu, A. P. teiginys, kad nebuvo gauta maršrutinio transporto priemonių vairuotojų skundų ir / ar pranešimų, nelaikytinas reikšmingu argumentu, nes vairuotojas, įgaliotas laikytis maršrutinio transporto važiavimo grafiko, neturėtų laiko fiksuoti trukdančią transporto priemonę, kviesti pareigūnus ir laukti, kol bus užfiksuotas KET pažeidimas. Institucijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. P. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas leistų asmenims nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir transporto priemones statyti, vadovaujantis asmeniniais tikslais ir patogumu.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimą.

4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad Institucijos nutarime nėra nurodyta, ar stovintis automobilis kliudė maršrutinio transporto priemonių eismui, o iš byloje esančių nuotraukų negalima to nuspręsti, be to, nėra jokio pažeidimą fiksavusio pareigūno tarnybinio pranešimo, gyventojų ar maršrutinio transporto vairuotojų skundų, pranešimų, apklausų ir pan. Remiantis Alytaus apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. II-110-448/2019, teigiama, kad vien tik užfiksavus transporto priemonę, sustojusią ar stovinčią maršrutinio sustojimo aikštelėje ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jos (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), savaime nelaikoma KET 150.9 punkto pažeidimu, nes turi būti surinkti įrodymai dėl tokios sustojusios ar stovinčios transporto priemonės kliudymo maršrutinio transporto eismui. Pažymima, kad nebuvo atliktas išsamus tyrimas, nesurinkta objektyvių duomenų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. automobilio trukdymo maršrutinio transporto priemonių eismui, o Institucija trukdymą grindžia tik savo subjektyviu įsitikinimu. Be to, nebuvo registruota jokių pranešimų, skundų, nuotraukų ir / ar iškvietimų, o pranešimas, nufotografavimas, įrodymų pateikimas ar kitokiu būdu fiksuotas automobilio trukdymas būtų registruotas ir perduotas atsakingoms institucijoms.

4.2. Atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus dėl siekio išvengti mokėjimo už transporto priemonės stovėjimą, nurodoma, kad A. P. nuo 2023 m. sausio mėnesio yra įsigijęs metinį gyventojo leidimą statyti automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptariamoje rinkliavos zonoje. Be kita ko, pažymima, kad prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ stotelės įvaža yra pažymėta horizontaliuoju ženklinimu (KET Nr. 1.27 – geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą ilgį uždrausta stovėti). A. P. teigimu, jo automobilis tose ribose nestovėjo, o maršrutiniam transportui buvo pakankamai vietos sustoti ir išvažiuoti (pažymima, kad tik vienam autobusui Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat jo automobilis netrukdė keleiviams naudotis viešuoju transportu, o kitų kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilį, nebuvo. Pabrėžiama, kad A. P. automobilį pastatė, įvertinęs ne tik ženklinimą, bet ir pačią aplinką. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta įvykio vietos nuotrauka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrėstą ir teisėtą sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir A. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6. Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, t. y. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo stotelės ženklo), kliudydamas maršrutinio transporto eismui (b. l. 8–9). Institucijos įsitikinimu, A. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl KET 150.9 punkto pažeidimo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia Institucijos pozicija ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. (administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu), tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime pagrįstai pažymėta, kad aptariama ANK norma yra blanketinė, nes joje minimos „vietos, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti“ įtvirtintos ne pačiame Administracinių nusižengimų kodekse, o Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Nagrinėjamu atveju aktualioje KET 150.9 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama stovėti kelio ženklo „Taksi stotelė“ galiojimo zonoje.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis KET 150.9 punkto kontekste yra formali, todėl, Institucijos vertinimu, įstatymų leidėjas, KET 150.9 punkte įtvirtindamas 15 metrų atstumą, preziumuoja, kad jo nesilaikymas savaime yra kliudymas. Atsakant į šį argumentą pastebėtina tai, kad KET 150 punkte numatyti įvairūs atvejai, kai draudžiama sustoti ir stovėti. Sutiktina, kad didžiojoje dalyje atvejų administracinis nusižengimas laikomas padarytu vos sustojus ir stovint (pavyzdžiui, geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo jų; skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose ir kt.). Vis dėlto iš KET 150.9 punkto formuluotės matyti, jog yra įtvirtinta išlyga „jeigu tai (past. – sustojimas maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“)) kliudytų maršrutinio transporto eismui“. Esant tokiai įstatymo formuluotei negali būti preziumuojama, kad vien sustojimas ir stovėjimas maršrutinio transporto aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“) savaime užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, jeigu toks sustojimas ir stovėjimas nekliudo maršrutinio transporto eismui. Dėl šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentas, kad įstatymų leidėjas, KET 150.9 punkte įtvirtindamas 15 metrų atstumą, preziumuoja, jog jo nesilaikymas savaime yra kliudymas, laikytinas nepagrįstu, nes šio atstumo nesilaikymas ir yra susietas su minėtąja išlyga. Įvertinus byloje esančią SĮ „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo specialistės pateiktą informaciją, kad nuo stotelės kelio ženklo iki mokamo stovėjimo yra 15 metrų (b. l. 12), kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, galima spręsti tik tai, jog A. P. automobilį pastatė arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“. Vis dėlto, vien šio fakto konstatavimas nesudaro pagrindo traukti A. P. administracinėn atsakomybėn, nenustačius kliudymo maršrutinio transporto eismui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad subjektyvi Institucijos pozicija, jog A. P. automobilis trukdė maršrutinio transporto eismui, nelaikytinas įrodymu, kuriuo gali būti grindžiama ši aplinkybė. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad maršrutinio transporto vairuotojai neturėtų laiko fiksuoti kliudančių transporto priemonių, laukti pareigūnų ir pan. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu transporto priemonė iš tikrųjų kliudytų maršrutinio transporto eismui ją vairuojantis asmuo pasirinktu būdu praneštų policijai, nes dalyvavimas eisme kliudant pastatytai transporto priemonei taptų itin apsunkintas ar neįmanomas. Juo labiau, tokie apeliacinio skundo argumentai niekaip nepagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. kaltės ir neįrodo, kad jo automobilis kliudė viešojo transporto eismui. Pastebėtina tai kad duomenų, kurie galėtų pagrįsti šias aplinkybes, surinkimas ir būdų, kaip juos būtų galima surinkti, nustatymas yra Institucijos, siekiančios patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pareiga. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. pateikta įvykio versija ir neįsigilino į Institucijos pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nes Institucija ne tik neįrodė, jog A. P. sustojęs ir stovėjęs automobilis kliudė maršrutinio transporto eismui, tačiau šios aplinkybės iš esmės ir neįrodinėjo, tiek atsiliepime į A. P. skundą apylinkės teismui, tiek apeliaciniame skunde laikydamasi pozicijos, jog šios aplinkybės iš esmės ir nereikia įrodyti, nes pavojingas ir draudžiamas bei baudžiamas pats sustojimas.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kliudymas maršrutinio transporto eismui turi būti vertinamas ir protingumo principo kontekste. Įvertinus byloje esančias automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, Institucijos įsitikinimu, buvo pastatytas neleistinoje vietoje, nuotraukas, esančias bylos medžiagoje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. P. pastatytas automobilis akivaizdžiai kliudė maršrutinio transporto eismui (b. l. 22–27). Be to, iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešai pateikiamų duomenų apie (duomenys neskelbtini) galiojančius viešojo transporto maršrutus ir tvarkaraščius matyti, kaip pagrįstai pažymėjo ir A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) stotelėje stoja vienintelis autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), vadinasi, maršrutinio transporto eismas šioje stotelėje nėra itin intensyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame 2023 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2023 m. birželio 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad A. P. sustojęs ir stovintis automobilis kliudė maršrutinio transporto eismui (b. l. 8–9, 16–19). Vis dėlto, Institucija nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes. Jų nepateikė bei nenurodė ir apeliaciniame skunde.

11. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje eksplicitiškai numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Institucijos vertinimu, administracinis nusižengimas įrodytas protokolu ir byloje surinkta medžiaga (b. l. 8–9). Vis dėlto, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).

12. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo argumentas, jog A. P. automobilis buvo paliktas prieš pat ženklą, žymintį vietine rinkliava apmokestintas stovėjimo vietas, taip siekiant turėti nemokamą automobilio stovėjimo vietą prie gyvenamosios vietos, nagrinėjamos bylos kontekste laikytinas nereikšmingu ir nedarančiu įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimui. A. P. Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo, dėl to, minėtoji apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė niekaip nepagrindžia kliudymo maršrutinio transporto eismui.

13. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad draudimą stovėti paprastai žymi ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir pati vieta. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie maršrutinio transporto stotelės yra zigzagas, žymintis kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti (KET 3 priedo 1.27 punktas), tačiau A. P. nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio KET reikalavimo pažeidimą, juo labiau, kad jo automobilis, kaip matyti iš nuotraukų, stovėjo toliau nuo geltonos spalvos zigzago žymėjimo. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad kitų aplinkybių, net ir nesant draudžiamųjų ženklų, kurios suponuotų draudimą stovėti vietoje, kurioje buvo pastatytas A. P. automobilis, nenustatyta.

14. Atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde cituojamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-401-992/2021, pabrėžtina, kad teismai, priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Institucijos apeliaciniame skunde nurodomoje byloje pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, jog sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas KET 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto reikalavimus. Pagal kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ paaiškinimą draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms (KET 1 priedo 332 punktas). Akivaizdu, kad Institucijos nurodomoje byloje asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už kelio ženklo, kuris iš esmės imperatyviai draudžia sustoti ir stovėti jo veikimo zonoje, nepaisymą, nesant, kaip nagrinėjamu atveju, eksplicitiškai numatytos išlygos. Be to, pačiame cituojamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjo veiksmų kaip neteisėtų traktavimui neturi įtakos, ar stovintis automobilis netrukdė viešajam transportui. Nagrinėjamoje gi byloje, KET 150.9 punkte eksplicitiškai įtvirtinta, kad jame nurodytu atveju draudžiama sustoti ir stovėti, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Vadinasi, Institucijos pozicija, kad ir nagrinėjamoje byloje pats A. P. sustojimas yra pavojingas, dėl to atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, laikytina nepagrįsta. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. apeliaciniame skunde cituojamoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-110-448/2019, kurioje asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl KET 150.9 punkto reikalavimų pažeidimo, pažymėta, kad vien tik užfiksavus transporto priemonę, sustojusią ar stovinčią maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), savaime negali būti laikoma KET 150.9 punkto pažeidimu, nes dar turėtų būti surinkti įrodymai dėl tokios sustojusios ar stovinčios transporto priemonės kliudymo maršrutinio transporto eismui.

15. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo surinkta duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog A. P. veiksmuose nustatyti visi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir bylos medžiagą, abejonės dėl to, ar A. P. automobilis kliudė maršrutinio transporto eismui, ar ne, nagrinėjamu atveju negali būti pašalintos. Tai sudaro pagrindą palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė