- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- II-110-448/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00292-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.7.2Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka (ANK 616 str.)
- 21.7.3Aplinkybės, nustatytinos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 617 str.)
- 21.7.4Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys (ANK 618 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovui J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-11-ANR_N-74-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-11-ANR_N-74-2019 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį (2 administraciniai nusižengimai) už tai, kad jis:
2018 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. 22 min. (duomenys neskelbtini) savo vairuojamą automobilį „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pastatė draudžiamoje sustoti ir stovėti vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.9 punkto reikalavimus;
be to, 2018 m. rugsėjo 4 d. 11 val. 11 min. (duomenys neskelbtini) savo vairuojamą automobilį „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pastatė draudžiamoje sustoti ir stovėti vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“) ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 150.9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos Nutarimu D. L. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda (bylos lapai (toliau – b. l.) 5).
Šalies argumentai
D. L. su Institucijos Nutarimu nesutinka. Jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Skunde D. L. nurodė, jog KET 150.9 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Įvertinus šią teisės normą, akivaizdu, kad pagrindinė sąlyga atsakomybei už šiame punkte nurodytų taisyklių nesilaikymą yra ne atstumas nuo aikštelės ar ženklo, o sustojusios transporto priemonės kliudymas maršrutinio transporto priemonių eismui. Institucijos Nutarime nenurodyta, ar stovintis automobilis kliudė maršrutinio transporto priemonių eismui. Iš byloje esančių nuotraukų negalima spręsti, ar automobilis kliudė maršrutinio transporto priemonių eismui, taip pat nėra jokio pažeidimą fiksavusio pareigūno tarnybinio pranešimo, gyventojų ar maršrutinio transporto vairuotojų skundų. Savo automobilį jis buvo palikęs stovėti, nekliudydamas maršrutinio transporto priemonių eismui, nes 2018 m. rugpjūčio 28 d. maršrutinis autobusas važiavo 10 val. 8 min. ir, tik jam pravažiavus (pats matė, kai pravažiavo), pastatė savo automobilį ten, kur jis 10 val. 22 min. buvo užfiksuotas nuotraukoje. Automobilį jis patraukė dar gerokai iki 11 val. 24 min. kuomet turėjo važiuoti kitas maršrutinis autobusas. Tą patį jis darė kelis kartus per dieną atsižvelgdamas į maršrutinio transporto priemonių judėjimo grafiką. Minėtą dieną jis negavo jokių nusiskundimų. Tą patį jis darė ir 2018 m. rugsėjo 4 d., kuomet 11 val. 11 min. vėl buvo užfiksuotas jo automobilis. Tą dieną automobilį ten pastatė, nes prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos buvo vykdomi pėsčiųjų tako remonto darbai ir pro jų namo kiemą nuolat kursavo sunkiasvoriai automobiliai, vežantys gruntą, trinkeles ir pan. Tie krovininiai automobiliai sunkiai manevravo kieme, todėl remonto darbus vykdančių darbuotojų prašymu jis ir patraukė iš ten savo automobilį. Skunde D. L. pažymėjo, jog jis nepažeidė nei vienos iš ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kadangi maršrutinio transporto sustojimo vietoje nėra draudžiama sustoti ir stovėti, jeigu tai nekliudo maršrutinio transporto eismui, be to, jis sustojo ir paliko automobilį stotelėje, pažymėtoje nurodomuoju, o ne draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 548 „Stotelė (Maršrutinio transporto sustojimo vieta)“. Jis nepažeidė jokios važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. D. L. manymu, jo veiksmuose nėra jokio administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 2 – 4).
Atsiliepimas
Institucija teismui pateikė atsiliepimą į D. L. skundą, kuriuo siūlo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog su D. L. skundu nesutinka, kadangi jo administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta išsamiai – išaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, buvo surinkti įrodymai ir šie įrodymai buvo objektyviai ir visapusiškai įvertinti. 2018 m. gegužės 4 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) Institucija gavo Alytaus miesto gyventojo pranešimą apie transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimus. Šiame pranešime buvo nurodyta: „Sustojime yra nuolat parkuojami automobiliai, rytais žmonės į maršrutinį autobusą turi lipti pro automobilius. Sustojęs autobusas blokuoja kitiems vairuotojams pravažiavimą, apvažiuoti įmanoma tik kertant dvigubą ištisinę liniją. Ten pat teko ne kartą matyti kaip panašiai nesaugiai yra išleidžiami moksleiviai“, buvo pridėta ir dokumentinė medžiaga. 2018 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. 28 min. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. 11 val. 11 min. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, vykdydami patikrinimus, kaip miesto gyventojai laikosi KET reikalavimų parkuojant automobilius, (duomenys neskelbtini) gatvėje maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje užfiksavo automobilį „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio savininkė ir valdytoja yra V. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 26 d. į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių atvyko D. L., kuris nurodė, kad tai jis padarytų pažeidimų dienomis naudojosi savo sutuoktinės automobiliu. Institucija atsiliepime nurodo, kad D. L., nurodydamas, jog jis nepažeidė nė vienos KET nuostatos, pats sau prieštarauja, nes D. L. neneigia fakto, kad savo automobilį paliko stovėti maršrutinio transporto sustojimo vietoje. D. L. aiškina, jog, atsižvelgdamas į maršrutinio transporto priemonių judėjimo grafiką, jis kelis kartus per dieną savo automobilį patraukdavo iš stotelės. Toks D. L. teiginys turėtų būti vertinamas kritiškai, nes jis nepateikė jokios tai įrodančios medžiagos. D. L. neįvertino situacijos, kad toje maršrutinio transporto sustojimo stotelėje sustoja ir mokyklinis autobusas, paimantis bei išlaipinantis mokinius. Be to, D. L. automobilis stotelėje buvo pastatytas nesilaikant elementarių sustojimo ir stovėjimo taisyklių. D. L. savo automobilį pastatė ir paliko stovėti statmenai į stotelę, užimdamas ir dalį pirmos eismo juostos. Tai matosi užfiksuotose fotonuotraukose. Iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog, išvažiuojant iš stotelės, maršrutiniam transportui reikėtų įvažiuoti į antrą eismo juostą, galimai sukeliant ir avarinę situaciją. Nagrinėjant D. L. administracinio nusižengimų bylą, surinkti įrodymai buvo įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijais (b. l. 14 – 15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. skundą palaikė bei paaiškino, jog nagrinėjamų įvykių metu jis savo sutuoktinei priklausantį automobilį paliko stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, nes prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos buvo vykdomi statybos darbai, todėl darbus vykdančios bendrovės vadybininkas paprašė jo (D. L.) namo gyventojų, kad šie statybų metu nelaikytų savo kieme automobilių, nes sunkusis transportas, važiuodamas pro jų kiemą, gali apgadinti ten stovinčius automobilius. Jis savo automobilį paliko maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, tačiau jo automobilis netrukdė maršrutiniam transportui, kadangi automobilį ten pastatė nuvažiavus maršrutiniam autobusui ir pagal maršrutinio transporto tvarkaraštį automobilį patraukė anksčiau, nei atvažiavo kitas maršrutinis transportas. Maršrutinio transporto sustojimo aikštelė buvo pažymėta nurodomuoju, o ne draudžiamuoju kelio ženklu. Maršrutinio transporto sustojimo aikštelė nėra sustoti ir stovėti draudžiama vieta, jeigu tai netrukdo maršrutiniam transportui. Alytaus mieste esanti (duomenys neskelbtini) gatvė visą laiką būna užstatyta automobiliais, todėl transporto priemonių eismas vyksta tik antrąja šios gatvės eismo juosta. Mokyklinis autobusas važiuoja ryte, laiku tarp 7 – 8 val. ir grįžta tik po pietų. D. L. prašė Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei nurodė, jog internetinėje erdvėje buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje autobusų sustojimo aikštelėje yra parkuojami automobiliai, dėl to maršrutinis transportas blokuoja kitiems vairuotojams pravažiavimą ir nėra įmanoma jų apvažiuoti nekertant ištisinės kelio ženklinimo linijos. Patikrinimo metu nuvykus apžiūrėti autobusų aikštelių, 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo užfiksuotas autobusų stotelėje stovintis automobilis „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas V. L. vardu. 2018 m. spalio 26 d. į Instituciją atvyko D. L., kuris nurodė, kad tai jis pažeidimų dienomis naudojosi savo sutuoktinės automobiliu. D. L., nurodydamas, kad jis nepažeidė nurodytų KET reikalavimų, pats sau prieštarauja, kadangi jis neneigia palikęs automobilį, tačiau teigia, kad pagal grafiką jis nuolat patraukdavo savo automobilį iš stotelės, kad netrukdytų maršrutiniam transportui, tačiau pagal tuo metu galiojusį maršrutinio transporto grafiką D. L. tai turėjo atlikti keliolika kartų. Be to, D. L. neįvertino situacijos, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja ir specialusis transportas. Kaip matyti iš fotonuotraukų, D. L. automobilis buvo pastatytas maršrutinio transporto stoteles viduryje ir užėmė dalį pirmosios eismo juostos. Autobusas yra didesnių gabaritų, jam reikia daugiau vietos manevruoti, todėl, užstačius autobusų stotelę, autobusas blokuoja eismą ir galimai gali sudaryti avarines situacijas. Institucijos atstovas prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir D. L. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).
Dėl D. L. inkriminuotų administracinių nusižengimų
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog D. L. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. 22 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje savo vairuojamą automobilį „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pastatė draudžiamoje sustoti ir stovėti vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“) ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 150.9 punkto reikalavimus; be to, 2018 m. rugsėjo 4 d. 11 val. 11 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje savo vairuojamą automobilį „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pastatė draudžiamoje sustoti ir stovėti vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“) ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 150.9 punkto reikalavimus. Nutarime konstatuota, jog D. L. abiem atvejais pažeidė KET 150.9 punkto reikalavimus ir tuo padarė du ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skundžiamu Institucijos Nutarimu D. L. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda (b. l. 5).
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
ANK 417 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 Eur iki 90 Eur.
Pagal KET 150.9 punktą, sustoti ir stovėti draudžiama maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama stovėti kelio ženklo „Taksi stotelė“ galiojimo zonoje.
Teismas pažymi, jog sistemiškai aiškinant KET 150.9 punktą, jo nuostatos draudžia transporto priemonių sustojimą ir stovėjimą maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Tai reiškia, jog vien tik užfiksavus transporto priemonę, sustojusią ar stovinčią maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), savaime tai negali būti laikoma KET 150.9 punkto pažeidimu, kadangi dar turėtų būti surinkti įrodymai dėl tokios sustojusios ar stovinčios transporto priemonės kliudymo maršrutinio transporto eismui.
Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>.
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju D. L. yra inkriminuoti du analogiški 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. padaryti administraciniai nusižengimai dėl vairuojamo automobilio pastatymo draudžiamoje sustoti ir stovėti vietoje – maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje ir arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog D. L. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų iš esmės grindžiama fotonuotraukomis bei administracinio nusižengimo protokolais (b. l. 6, 7, 8, 9). Minėtose fotonuotraukose užfiksuotas maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje D. L. pastatytas ir paliktas ten stovėti automobilis „Volvo S80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pats D. L. tiek savo skunde, tiek ir teisme patvirtino, jog jis 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. minėtą automobilį pastatė ir paliko stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje. Tačiau teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad Nutarime aprašytas D. L. automobilio pastatymas ir palikimas stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje kliudė maršrutinio transporto eismui. Pats D. L. argumentavo, jog, pastatęs savo automobilį maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje, jis sekė maršrutinio transporto judėjimo grafiką ir kas kartą, prieš atvažiuojant į tą maršrutinio transporto sustojimo aikštelę maršrutiniam transportui, jis iš ten patraukdavo savo automobilį, kad šis netrukdytų maršrutiniam transportui. Institucija kritikavo tokius D. L. teiginius, siūlė juos vertinti kaip niekuo nepagrįstus, neįrodytus. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar apskritai jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą. Nagrinėjamu atveju pirmiau aptarta D. L. versija nebuvo paneigta jokiais objektyviais bylos įrodymais. Taigi dėl visų pirmiau aptartų aplinkybių sprendžiama, jog D. L. nepažeidė KET 150.9 punkto nuostatų.
Teismas atkreipia proceso dalyvių dėmesį į tai, jog, nuodugniai susipažinus su byloje esančiomis fotonuotraukomis, matyti, kad D. L. savo veiksmais galimai pažeidė KET 146 punkto nuostatas, kurios numato, kad statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas. Nurodytas šis KET punkto pažeidimas taip pat atitinka ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius (sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų). Nagrinėjamu atveju matyti, jog D. L. automobilis stovi maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu, automobilio priekinė dalis stovi jau važiuojamosios kelio dalies pirmoje eismo juostoje (b. l. 6, 7). Taigi, teismo vertinimu, būtina dar kartą atlikti administracinių nusižengimų tyrimo veiksmus, siekiant įvertinti D. L. veiksmus KET 146 punkto bei ANK 417 straipsnio 2 dalies prasme.
Dėl procesinių teisenos pažeidimų
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog D. L. dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų buvo surašyti du atskiri administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 8, 9). Šių administracinio nusižengimo protokolų pagrindu Institucija priėmė vieną skundžiamą Nutarimą. Tačiau nagrinėjamu atveju Institucija neteisingai taikė ANK nuostatas ir neteisėtai priėmė vieną Nutarimą dėl dviejų atskirų, ne vienu metu padarytų administracinių nusižengimų.
Pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.
Pažymėtina, jog vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės (ANK 32 straipsnio 4 dalis).
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų <...> (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, D. L. yra inkriminuoti du analogiško pobūdžio, tačiau ne vienu metu (2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d.) padaryti administraciniai nusižengimai. Todėl šiuo atveju D. L. inkriminuoti administraciniai nusižengimai turėjo būti tiriami bei nagrinėjami atskirai, o tai reiškia, kad dėl abiejų administracinių nusižengimų turėjo būti surašyti ne tik kad du atskiri administracinio nusižengimo protokolai, bet ir priimti du atskiri galutiniai procesiniai sprendimai – nutarimai. Taigi nagrinėjamu atveju Institucija, vienu Nutarimu paskyrusi D. L. dvi administracines nuobaudas ir jas subendrinusi ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka, pažeidė impertyvias pirmiau paminėtas ANK nuostatas.
Ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį apibrėžia ANK 618 straipsnis, numatantis, jog, be kita ko, tokiame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog jis yra visiškai nemotyvuotas, kadangi jame nėra nurodyta jokių motyvų bei argumentų. Akivaizdu, jog Institucijos Nutarimas neatitinka ir jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 618 straipsnis).
Išklausęs proceso dalyvius bei įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog Institucija, nagrinėdama D. L. administracinio nusižengimo bylą, padarė nutartyje nurodytus esminius materialinius bei procesinius administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, nesilaikė imperatyvių teisenos reikalavimų, todėl priimtas Institucijos Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija D. L. administracinio nusižengimo bylą turės išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 4 dalimi, 38 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 616 – 618 straipsniais, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-11-ANR_N-74-2019 ir bylą grąžinti Alytaus miesto savivaldybės administracijai.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.