- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- T-1758-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00794-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 7 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10128 nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 8 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos, tai yra 2024 m. lapkričio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė su mažėjimo dinamika, stebimos nuoseklios asmens pastangos valdant aktualius kriminogeninius poreikius, nuteistasis 27 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir darbą įkalinimo įstaigoje, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas nuteistojo elgesys, aktyvus dalyvavimas pozityvaus užimtumo veiklose laisvu nuo darbo metu, intervencinėse korekcinėse programose, nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 16 d. bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 16 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad nuteistasis yra atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Vis tik nuteistojo pastangos užsiimti prasminga veikla, koreguojant savo elgesį tinkama linkme, nėra išskirtinis elgesys, kuris savaime leistų spręsti apie nuteistojo pasikeitimą taip, kad jis jau pasitaisė ir tapo nepavojingu, nes ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos nemažėjimas nuo vidutinės iki mažos indikuoja, kad nuteistasis dar nėra pasitaisęs tiek, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. A. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, tačiau nuteistasis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėta, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo elgesyje nustatyti net 27 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir nei vieno apsauginio veiksnio.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. S. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, kaip aptarta aukščiau, sutinkamai su prokuroro skunde išdėstyta pozicija, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė su mažėjimo dinamika. Pažymėtina, kad visų 3 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja didelė dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį). Nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant maksimalios nusikalstamo elgesio korekcijos teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu apsauginių veiksnių, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju tiek rizikos vertinimas, tiek nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos, siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti, yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistajam A. S. trūksta lėšų tvarkymo įgūdžių. Nuteistasis dengia proceso išlaidas, kurias Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nusprendė išieškoti iš nuteistojo. Proceso išlaidų dengimui skiria po 20 procentų kas mėnesį nuo įkalinimo įstaigoje gaunamo atlyginimo. Nuteistasis nurodė tyčia savanoriškai nedengiantis ieškinio: „iš principo, kad nesipelnytų neteisėtai priteistų pajamų“. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistojo nusikaltimai įvykdyti dėl finansinės naudos gavimo (plėšimai, vagystės, turto prievartavimai, sukčiavimai, narkotinių medžiagų platinimas, kontrabanda), tai suponuoja išvadą, kad jam būdingas nusikaltimo modelis – finansinės naudos gavimas nusikalstamu keliu. Ši sritis tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamumo elgesio raiška, o finansinio stabilumo trūkumas, atsižvelgiant į stabilios darbinės veiklos trūkumą, gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę.
Aplinkybės, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, tai yra su drauge bendrauja skambučių pagalba, turi tvirtą ryšį su sese, jaučia palaikymą, rečiau bendrauja su broliu, rodo, jog nuteistasis sulaukia tam tikro palaikymo iš artimųjų, tačiau, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, ryšiai su jais praeityje nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis taip pat teigė, kad yra išsiskyręs, vaikų neturi, nors VĮ „Registrų centro“ duomenimis, turi sūnų, gimusį 2003 m., ir dukrą, gimusią 2004 m. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus stebima, kad jis nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. A. S. teistas 8 kartus, naują nusikaltimą įvykdė organizuotoje grupėje, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tai nuteistąjį charakterizuoja kaip įstatymus ignoruojančią ir linkusią nusikalsti asmenybę.
Pažymėtina, kad nuteistasis likęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, minimalizuoti savo atsakomybę, perkelti ją išoriniams veiksniams. A. S. nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenėms nariams, nuteistojo savivaizdis remiasi netinkamais veiksniais, jis padarytus nusikaltimus laiko mažareikšmiais, jų nesureikšmina, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Su asmens nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, dažnas impulsyvumas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pateisina savo elgesį kaltindamas kitus, kartoja tas pačias klaidas dėl ankstesnio patyrimo neįvertinimo, tvirtai laikosi savo požiūrio, atsisako svarstyti kitą alternatyvą, be to, A. S. teigė nenorintis būti paleistas lygtinai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos, tai patvirtina ir Socialinė tyrimo išvada.
Asmens nuostatų ypatumai taip pat neabejotinai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis išreiškia požiūrį, pateisinantį nusikalstamą elgesį, turi neigiamas nuostatas darbuotojų atžvilgiu (teigia, kad darbuotojai jį provokuoja elgtis netinkamai). Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 27 kartus už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir kita, tačiau jam bausmės atlikimo metu skirtos 5 nuobaudos dėl vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo (tvarkos nesilaikymas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas), paskutinė nuobauda skirta 2023 m. birželio 27 d. Vis tik matyti, kad, praėjus daugiau nei metams laiko nuo paskutinės nuobaudos skyrimo, asmuo keičia savo elgesį tinkama linkme.
Nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namuose, taip pat, nors būnant laisvėje buvo fiksuojamas stabilios darbinės veiklos trūkumas, pastebimos nuteistojo teigiamos nuostatos į darbinė veiklą: nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje, nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. – VĮ „Mūsų amatai“ inkilų baro darbininku, nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. – Turto valdymo skyriuje pagalbinio darbininko pareigose, o 2024 m. rugsėjo 3 d. iš pusiau atviros bausmės atlikimo vietos perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistasis buvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. birželio 22 d. baigė Elgesio keitimo terapiją, dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose, pozityvaus užimtumo veikloje, lankė Socialinių įgūdžių lavinimo programą, dalyvavo Teisinio ir socialinio švietimo mokymuose, per rekomendacijos laikotarpį teisės aktų nepažeidė, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Teismo nuomone, A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.
Teismas pažymi, kad, kaip minėta, A. S. bausmės atlikimo metu drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, iš jų keturis kartus skirti papeikimai ir tik vieną kartą skirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta, nors ir mažėjanti, tačiau vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nustatyta didelė dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik anksčiau aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, nenustačius apsauginių veiksnių, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, ypatingai atkreipiant dėmesį į jo turimas nuostatas, mąstymą ir elgesį, negali būti vertinamos kaip nuteistąjį išskirtinai teigiamai apibūdinančios aplinkybės, suteikiančios pagrindą išvadai, kad nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažinant, o tuo pačiu – ir lygtinio paleidimo taikymui.
Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad A. S. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 8 mėnesiai ir 9 dienos, kuri, ją įvertinus aukščiau aptartų duomenų kontekste, laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatytas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-10128.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-10128 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.