Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. (toliau – E. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskeltini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo E. Ž.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Ž. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 15 d.2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskeltini) nutarta taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis E. Ž. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskeltini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį Kauno apylinkės teismas visiškai nesigilino į dabartinį nuteistojo gyvenimą ir jo buvimo vietą. Darydamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad jau daugiau kaip pusę metų jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur dirba ir gauna nuolatines pajamas. Nors apylinkės teismas sprendė, kad būdamas laisvėje E. Ž. darys naujas nusikalstamas veikas, tačiau jis jau daugiau nei pusę metų iš esmės gyvena laisvėje – Pusiaukelės namuose, tačiau jokių naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs. Be to, nuteistojo teigimu, jo padarytos nusikalstamos veikos buvo jo gyvenimo klaida, kuri ateityje nebepasikartos. Skundu pažymima ir tai, kad laisvėje nuteistojo laukia šeima. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ir vis tik, remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. Ž. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 24 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šių aplinkybių E. Ž. lygtiniam paleidimui, kaip tai teisingai traktuojama ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu E. Ž. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur dirba ir gauna nuolatines pajamas, laisvėje jo laukia šeima, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Akivaizdžių E. Ž. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli E. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (neatvyko į teismo posėdžius, nors apie juos buvo informuotas tinkamai) bei nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus E. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo skundu, teisinio pagrindo nėra. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma akcentuotina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms, įvykdymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau tai, įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, įvykdymo aplinkybes bei tikslus ir motyvus, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, kad nusikaltimai buvo įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje, nuteistasis veikė vykdytojo vaidmenyje, o jo įvykdyti nusikaltimai pasižymėjo tarptautiniu mastu – E. Ž. gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Ispanijos į Lietuvą, po to į Rusiją, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų įvykdymo aplinkybės) ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, nes tai jau buvo įvertinta skiriant nuteistajam bausmę, tačiau tiek, kiek ji atskleidžia E. Ž. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik neturėtų būti sumenkinama. Darant šią išvadą vis tik paminėtina, kad nors nuteistasis jau atliko jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, remiantis komentuojamoje Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, jis nusikalto „momentiškai“, neplanuodamas, šiuo metu stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, turi suformulavęs savo gyvenimo tikslus, tačiau detalizuoti, kokiais veiksmais jie bus siekiami, vis dar negeba, kas įvertinus E. Ž. nusikalstamą elgesį nulėmusią aplinkybę – negebėjimą planuoti, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šis veiksnys vis dar išlieka aktualus ir neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Juo labiau, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis tik vidutiniškai atpažįsta vietas ir veikas, kurių jam reikės vengti, kai bus paleistas iš pataisos įstaigos. Sprendžiant E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu paminėti ir tai, kad, remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje E. Ž. buvo įtakojamas asocialios grupės, kas neabejotinai suformuoja saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistasis tvirtina suvokiantis, jog asocialios grupės įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje jis bendrauja ne tik su savo šeimos nariais, bendravimui renkasi tik panašių vertybinių nuostatų asmenis, kas, suponuoja pagrįstą išvadą, jog neigiama nuteistojo pasirenkamų draugų įtaka vis dar išlieka aktualiu jo pakartotinį nusikalstamumą galinčiu paskatinti rizikos veiksniu, kas itin svarbu įvertinus aplinkybę, jog nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje. Pritariant apylinkės teismo išvadoms įvertintinas ir E. Ž. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog E. Ž. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Laikydamasis pataisos namuose nustatytos vidaus tvarkos nuteistasis iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tame tarpe ir įpareigojimą neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, todėl teigti, jog ši aplinkybė betarpiškai patvirtina nuteistojo elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme, teisinio pagrindo nėra. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2016 m. balandžio 4 d., tačiau už gerą elgesį ir stropų darbą jis buvo paskatintas vos 2 karus, pirmąjį paskatinimą gavo tik 2017 m. sausio 17 d., kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, o tai, įvertinus E. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką, vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos E. Ž. elgesio korekcijos.Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl jo buvimo Pusiaukelės namuose ar laisvėje jo laukiančios šeimos. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad į Pusiaukelės namus jis buvo perkeltas tik 2017 m. birželio 5 d., tačiau duomenų apie jo paskatinimus šiam būnant Pusiaukelės namuose skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Nors atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę E. Ž. dirbo, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, vėlgi nelaikytina pakankama jo lygtiniam paleidimui, kadangi nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat dirbo, gaudavo nuolatines pajamas, tačiau, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį ir motyvus – finansinės naudos sau siekimas, aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų nuteistajam nepakako savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tokiu būdu manyti, jog darbo turėjimas E. Ž. išėjus į laisvę gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir E. Ž. skundo teiginiai dėl jo šeimos – ši aplinkybė neabejotinai egzistavo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, akivaizdu, jog nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. Ž. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.