Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. B. ir D. B. ieškinį atsakovui R. Z. dėl teisės atlikti veiksmus už skolininką suteikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. V., notarė Vilija Kralikienė, valstybės įmonė „Registrų centras“, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/11/01729, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį dėl 24 617,70 Eur skolos ir 39,62 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo R. Z. ieškovės D. B. naudai, iš varžytynių parduodant hipoteka įkeistą B. Z. priklausantį 1,8 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis Giedrius Jonauskas taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/14/00190, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13 032,90 Eur skolos, 45,59 Eur notaro išlaidų, 38 349,58 Eur palūkanų išieškojimo iš atsakovo R. Z. ieškovo T. B. naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą B. Z. priklausantį 0,4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš antstolio Giedriaus Jonausko pateiktų duomenų ir kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdymo proceso metu vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/01729 pardavus įkeistą turtą ieškovės D. B. naudai buvo išieškota iš viso 7 490,09 Eur suma, o vykdomojoje byloje Nr. 0091/14/00190 ieškovo T. B. naudai piniginių lėšų nebuvo išieškota, įkeistas turtas nėra parduotas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo R. Z. mama B. Z., jos palikimą 2020 m. sausio 8 d. pareiškimu priėmė atsakovas R. Z., o 2020 m. vasario 4 d. pareiškimu palikimą priėmė ir trečiasis asmuo V. V.. Iš paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad 2007 m. kovo 8 d. testamentu B. Z. visus jai priklausančius žemės sklypus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, paliko atsakovui R. Z.. Paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui ir trečiajam asmeniui šiuo metu nėra išduoti.

10. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo suteikti jiems teisę atsakovo vardu kreiptis į palikėjos B. Z. paveldėjimo bylą vedantį notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimo į jam priklausantį ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat suteikti ieškovams teisę atsakovo vardu kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių atsakovo vardu įregistravimo į paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą. Ieškovų teigimu, nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir neįregistruodamas nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, atsakovas pažeidžia ieškovų teises, nes išieškojimas pagal antstolio Giedriaus Jonausko vykdomus vykdomuosius dokumentus negali būti nukreiptas į paveldimą turtą.

Dėl teisės ieškovams užbaigti paveldėjimo procedūras atsakovo vardu (ne)suteikimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012, 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).

12. Nors atsakovas, be kita ko, nurodo, jog šioje byloje negali būti taikomas netiesioginio ieškinio institutas, nes atsakovas neturi jokios reikalavimo teisės į jokį skolininką, kurią būtų vengiama įgyvendinti, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę apima ir tą situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-455-611/2017). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama kreditoriaus teisė CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti netiesioginį ieškinį skolininkams tais atvejais, kai skolininkai nesikreipia į paveldėjimo bylą vedantį notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei nuosavybės teisės registracijos VĮ „Registrų centras“ (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-241-431/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje turi būti taikomos CK 6.68 straipsnio nuostatos ir sprendžiama, ar ieškovai įrodė visas būtinąsias netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygas.

13. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį dėl 24 617,70 Eur skolos ir 39,62 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo R. Z. ieškovės D. B. naudai, taip pat vykdo Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės Ilonos Mineikienės 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13 032,90 Eur skolos, 45,59 Eur notaro išlaidų, 38 349,58 Eur palūkanų išieškojimo iš atsakovo R. Z. ieškovo T. B. naudai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškojimas ieškovų naudai iki šiol nėra tinkamai įvykdytas, atsakovo prievolės ieškovams nėra pasibaigusios, yra galiojančios ir vykdytinos.

14. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl antrosios iš anksčiau paminėtų netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo. Ieškovai byloje įrodinėja, kad priėmęs B. Z. palikimą, atsakovas neįgyvendina savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoja savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, tuo apsunkindamas skolų išieškojimo nukreipimą į atsakovo paveldėtą turtą. Atsakovas su ieškovų argumentais nesutinka ir teigia, jog notarei yra pateikęs prašymą tiek dėl palikimo priėmimo, tiek dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o palikimo priėmimo procedūros nebuvo užbaigtos dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsakovui išvykus į užsienį nepasibaigus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo. Taigi esminis šios bylos klausimas, ar atsakovas tinkamai įgyvendino savo teisę priimti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei atlikti kitas su palikimo priėmimu susijusias procedūras, ar atsakovo elgesys atitinka sąžiningumo principo reikalavimus, o jo veiksmai nepažeidžia ieškovų interesų.

15. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.67 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Iš to darytina išvada, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, bet nesikreipęs į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neišreiškė savo ketinimo teises į palikimo turinį sudarantį turtą įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti nuosavybės teises viešuose registruose, sudaryti perleidimo sandorius ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018).

16. Išieškojimo nukreipimo į skolininko paveldėtą nekilnojamąjį turtą aspektu aktuali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 690 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tuo atveju, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK 690 straipsnio 2 dalis).

17. Įvertinus anksčiau aptartas palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą reglamentuojančias CK nuostatas, išieškojimo nukreipimą į nekilnojamąjį turtą reglamentuojančias CPK nuostatas, taip pat šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog tam, kad įpėdinis priimtų palikimą ir galėtų ne tik valdyti ir naudoti paveldimą turtą, bet ir disponuoti juo, o jo kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą, yra būtina priimti palikimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir nustatyta tvarka viešajame registre įregistruoti daiktines teises į paveldimą turtą tais atvejais, kai toks turtas yra registruotinas. Pažymėtina ir tai, kad nors CK 5.66 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik įpėdinio teisė prašyti notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau bendrieji CK 1.137 straipsnyje įtvirtinti civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principai suponuoja skolininko pareigą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jo pagrindu įgyjamų daiktinių teisių įregistravimo registre tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka jo kreditorių reikalavimams patenkinti ir šių reikalavimų patenkinimas galėtų būti nukreiptas į paveldėtą turtą.

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo mama B. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. Z. 2020 m. sausio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarę Viliją Kralikienę ir pareiškė, jog priima B. Z. palikimą be antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo. Šiame pareiškime atsakovas taip pat pareiškė notarei prašymą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Vadinasi, 2020 m. sausio 8 d. kreipdamasis į notarę su pareiškimu apie palikimo priėmimą atsakovas aiškiai išreiškė savo valią ne tik priimti po B. Z. mirties atsiradusį palikimą, bet ir gauti tai patvirtinantį dokumentą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą. Nors pagal CK 5.67 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau CK nuostatos nereglamentuoja, kada įpėdinis gali pateikti prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl darytina išvada, jog nėra draudžiama tokį prašymą notarui pateikti iš anksto, pavyzdžiui, palikimo priėmimo metu, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Byloje nėra nustatyta teisinių kliūčių, dėl kurių suėjus CK 5.67 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminui atsakovui negalėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal jo 2020 m. sausio 8 d. pateiktą rašytinį prašymą. Tai reiškia, kad dalį veiksmų, kuriuos ieškiniu yra prašoma leisti atlikti ieškovams, t. y. kreiptis į palikėjos B. Z. paveldėjimo bylą vedančią notarę su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimo, jau yra atlikęs pats atsakovas, todėl teisės ieškovams pakartotinai kreiptis į notarę su analogišku prašymu suteikimas šiuo atveju nėra būtina sąlyga paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

19. Vis dėlto, nors atsakovas ir yra pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje nėra ginčo dėl tol, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui iki šiol nėra išduotas. Iš teismo posėdžio metu notarės teiktų paaiškinimų matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui iki šiol nėra išduotas dėl to, jog atsakovas jokia forma neišreiškė savo valios atsiimti paveldėjimo teisės liudijimo bei nepavedė to padaryti kitam asmeniui, o iškėlus šią civilinę bylą, notarė apskritai susilaikė nuo šio notarinio veiksmo atlikimo. Teismas pažymi, kad į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka notarės veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimas, kiek tai susiję su paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui neišdavimu suėjus CK 5.67 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Atsiliepime į ieškinį, kuris teismui pateiktas 2021 m. gegužės 18 d., atsakovas nurodė, kad jam nėra žinoma, kodėl iki šiol jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o nuosavybės teisės neįregistruotos registre. Atsakovo veiksmų vertinimo aspektu reikšminga tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad suėjus trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminui, t. y. po (duomenys neskelbtini), iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. kovo 25 d., atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų spręsti klausimą, kodėl jam nėra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, kodėl jo pagrindu nėra įregistruotos daiktinės teisės viešame registre, kokie papildomi veiksmai turi būti atlikti palikimo priėmimo procedūrai tinkamai užbaigti. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų skundęs notarės veiksmus (neveikimą) tuo atveju, jeigu manė, kad paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduodamas nepagrįstai. Toks daugiau nei vienerius metus trukęs atsakovo neveikimas rodo jo nepakankamai atidų ir rūpestingą elgesį įgyvendinant savo paveldėjimo teisę ir užbaigiant palikimo priėmimo procedūras, juolab, kad šios teisės įgyvendinimas buvo tiesiogiai susijęs ir su jo kreditorių (ieškovų) interesais, todėl tai suponavo dar didesnį atsakovo rūpestingumo ir atidumo poreikį įgyvendinant savo teises. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovas neturėjo realios galimybės spręsti anksčiau aptartų klausimų. Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo, jog iki šios bylos iškėlimo būtų bandęs susisiekti su notare nuotolinio ryšio priemonėmis ir notarė būtų atsisakiusi atlikti notarinį veiksmą dėl priežasčių, susijusių su jo buvimu užsienyje, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas negalėjo pavesti užbaigti palikimo priėmimo procedūras kitam asmeniui ar kokiu nors kitu būdu būtų bandęs spręsti esamą situaciją. Pažymėtina ir tai, kad tiek pasirengimo bylai nagrinėti metu, tiek teismo posėdžio metu išklausius ginčo šalių (jų atstovų) ir notarės paaiškinimus, teismas siūlė ir sudarė galimybę šalims taikiai susitarti dėl byloje sprendžiamų klausimų, tačiau šalys nepasinaudojo galimybe baigti bylą taikos sutartimi. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovas dėjo maksimalias pastangas tinkamai užbaigti palikimo priėmimo procedūrą ir tuo sudaryti sąlygas išieškojimui tinkamai vykdyti.

20. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas suteikti ieškovams teisę atsakovo vardu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal jo pateiktą prašymą bei suteikti jiems teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atsakovo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo yra aktualus ir teisinis reguliavimas, reglamentuojantis asmens daiktinių teisių į paveldėtą turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarką. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamo paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo, prašymas įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui gali būti perduodamas tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis. Asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui Centrinio registratoriaus nustatyta tvarka perduoda nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 punkte. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad: i) daiktinėms teisėms viešajame registre įregistruoti yra būtinas asmens prašymas; ii) asmens prašymas registruoti daiktines teises į paveldimą turtą teritoriniam registratoriui gali būti perduodamas tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl daiktinių teisių įregistravimu suinteresuotas asmuo pats tiesiogiai kreiptis į VĮ „Registrų centras“ negali; iii) išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą, notaras kartu įgyja pareigą ne vėliau kaip per 24 valandas teritoriniam registratoriui perduoti asmens prašymą įregistruoti daiktines teises į paveldimą turtą.

21. Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta speciali prašymo dėl daiktinių teisių įregistravimo pateikimo registro tvarkytojui tvarka, t. y. toks prašymas yra perduodamas per notarą nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau subjektas, prašantis įregistruoti daiktines teises, yra įpėdinis, o ne notaras, todėl nesant aiškiai išreikštos įpėdinio valios (prašymo) įregistruoti paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgyjamas daiktines teises į konkretų nekilnojamąjį turtą, notarė neturi pagrindo šios valios išreikšti už įpėdinį ir tokio prašymo perduoti registro tvarkytojui, o kartu ir galimybės tinkamai įvykdyti šią pareigą per 24 valandas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kokia nors forma būtų prašęs įregistruoti jo daiktines teises į paveldimą turtą po to, kai jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas pažymi, kad prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra siekiama gauti palikimo priėmimą įforminantį dokumentą, o prašymu įregistruoti daiktines teises – išviešinti minėto dokumento pagrindu įgyjamą nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą. Dėl to atsakovo 2020 m. sausio 8 d. notarei pateiktas prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nei pagal siekiamą tikslą, nei pagal gramatinę formuluotę negali būti aiškinamas kaip jo prašymas įregistruoti daiktines teises viešajame registre. Teismo posėdžio metu notarė taip pat patvirtino, kad prašymą įregistruoti daiktines teises VĮ „Registrų centras“ ji gali perduoti tik tada, kai prieš tai tokį prašymą jai pateikia klientas, jos praktikoje paprastai tai būna rašytinis kliento prašymas dėl daiktinių teisių įregistravimo registre. Teismo posėdžio metu notarė taip pat paaiškino, kad prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nesant prašymo įregistruoti daiktinių teisių į paveldimą turtą jai būtų kliūtis apskritai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo vertinimu, atsakovui nesiimant aktyvių veiksmų minėtiems veiksmams atlikti, o notarei neturint pagrindo registro tvarkytojui per įstatyme nustatytą terminą perduoti prašymo dėl atsakovo daiktinių teisių įregistravimo, yra sudaromos prielaidos teisiškai neapibrėžtai situacijai, kai formaliai esant pagrindui išduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, nėra pagrindo jo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

22. Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra atlikęs tik dalį būtinų veiksmų B. Z. palikimo priėmimo procedūrai tinkamai užbaigti, t. y. pateikė notarei prašymą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jokia forma neišreiškė paveldėjimo bylą vedančiai notarei savo valios įregistruoti daiktines teises į paveldėtą turtą. Vadinasi, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka negali būti įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į paveldėtą turtą, o tai reiškia, kad remiantis CPK 690 straipsnio nuostatomis antstolis Giedrius Jonauskas negali į šį nekilnojamąjį turtą nukreipti ieškovų naudai vykdomą išieškojimą.

23. Nors ieškovo T. B. naudai įkeistas B. Z. priklausęs 0,4400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vykdymo proceso metu dar nėra parduotas, tačiau įkeistas turtas šiuo metu vis dar yra registruotas B. Z. vardu, todėl neužbaigus palikimo priėmimo procedūrų tęsti išieškojimo iš įkeisto turto nėra galimybės (CPK 690 straipsnis). Be to, atsakovas neginčijo teismo posėdžio metu ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės, jog įkeistam turtui parduoti buvo organizuojamos varžytynės (trys ratai), tačiau pirkėjas turtui nebuvo rastas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis Giedrius Jonauskas 2020 m. sausio 9 d. areštavo turtinę atsakovo paveldėjimo teisę. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vykdymo proceso metu išieškojimas gali būti vykdomas ir iš šios turtinės teisės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018 buvo pažymėta, kad ieškojimo procesas iš skolininko paveldėjimo teisės yra gana sudėtingas tais atvejais, kai įpėdinių yra ne vienas arba perleidžiama tik dalis paveldėjimo teisių, nes, paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje tiksliai neįvardijant konkretaus paveldimo turto, sutartis įgyja rizikos elementą. Be to, tretieji asmenys turi potencialias galimybes užginčyti teises perleidusių įpėdinių statusą, papildyti palikimo sudėtį ar kitaip daryti įtaką paveldėjimo procesui. Tai gali apsunkinti paveldėjimo teisių ar jų dalies įvertinimą, atbaidyti potencialius varžytynių dalyvius. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokiais atvejais antstolis gali pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl priverstinio nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo skolininko vardu. Vadinasi, įvertinus aptartą paveldėjimo teisės, kaip turto objekto, specifiką, šiuo atveju skolininkui priklausančios turtinės teisės areštas nepaneigia ieškovų teisės siekti atsakovo vardu užbaigti palikimo priėmimo procedūras tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą į konkretų paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovų naudai, atsakovas šioje byloje nenurodė. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovas turi pakankamai kito turto ieškovų reikalavimams patenkinti.

24. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas užbaigti paveldėjimo procedūrą ir tai pažeidžia ieškovų, kaip atsakovo kreditorių interesus, todėl byloje yra įrodytos būtinosios netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos. Dėl to yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir suteikti ieškovams teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal atsakovo 2020 m. sausio 8 d. pateiktą prašymą, taip pat suteikti teisę per paveldėjimo bylą vedančią notarę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti atsakovo daiktines teises į paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą (CK 6.68 straipsnis). Teismo vertinimu, šių teisių suteikimas ieškovams nelaikytinas neproporcingu atsakovo teisių suvaržymu ar jo interesų pažeidimu, nes šių veiksmų atlikimas leis tinkamai užbaigti palikimo priėmimo procedūras, sudarys atsakovui sąlygas visiškai arba iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, juolab, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, jog yra suinteresuotas palikimo priėmimo procedūrų užbaigimu, nes šių veiksmų neatlikimas lemia jam apskaičiuojamų delspinigių ir palūkanų didėjimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas T. B. šioje byloje patyrė 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

27. Nors ieškovų ieškinys yra tenkinamas iš dalies byloje nustačius, kad atsakovas yra pateikęs prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir dėl to pakartotinis tokio prašymo teikimas notarei nėra tikslingas, tačiau šioje byloje ieškovų siekiamas materialinis teisinis rezultatas, t. y. gauti teisę atsakovo vardu užbaigti palikimo priėmimo procedūras, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą ir pateikiant prašymą įregistruoti jo daiktines teises registre, yra pasiektas visiškai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme teismo sprendimas yra priimamas ieškovų naudai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Suteikti ieškovams T. B. ir D. B. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal atsakovo R. Z. 2020 m. sausio 8 d. Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei pateiktą prašymą, taip pat suteikti ieškovams T. B. ir D. B. teisę per Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarę Viliją Kralikienę atsakovo R. Z. vardu kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti atsakovo R. Z. daiktines teises į paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui T. B. iš atsakovo R. Z. 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.