Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu bei recidyvistu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, R. J. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 15 d. 20.27 val. iki 2025 m. balandžio 16 d.13.56 val. (viena diena).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. J. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y., 2025 m. balandžio 15 d., apie 20.34 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,59 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. neginčija kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prašo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę.

7.1. Skirdamas bausmę nuteistajam R. J. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas net 3 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai padarymą, teistumams neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, šiuo atveju transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis), taip pat atsižvelgė ir į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, kad jis daug kartų baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 92–97).

7.2. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.3. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis R. J. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaip jau paminėta, jis anksčiau teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą net 3 kartus, iš jų du kartus buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, o paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Tačiau nuteistasis R. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi esant paskirtam ir papildomam įpareigojimui – būtent nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio, jis ne tik vartojo alkoholį, ir taip nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo, bet ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,59 promilės), ir padarė naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, vairavo transporto priemonę neturėdamas niekada net įgijęs teisės vairuoti. Ir šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokį atstumą nuteistasis R. J. nuvažiavo iki to momento, kai jį sustabdė policijos pareigūnė, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. J., vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir niekada nebūdamas įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

7.4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo parinkti jam švelnesnę bausmės rūšį, tačiau aptartas jo nusikalstamas elgesys parodo, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ne tik švelnesnės bausmės rūšys, bet ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, o jam skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio – nevykdymas lėmė ir naujo nusikaltimo padarymą. Be to, nors nuteistasis ir dirba, tačiau nemoka ir jam paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą. Ir šiuo atveju nuteistasis R. J. turėjo visas galimybes dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, tačiau jo nuolatinis nusikalstamas elgesys, nenoras laikytis įstatymų suponuoja išvadą, kad jis nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio ir keisti gyvenimo būdo.

7.5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas ne tik į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltininko asmenybę, visiškai teisingai nustatė ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Aplinkybė, kad R. J. prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kartu pažymėtina, kad skundžiamu nusprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant tik minimalią dalį (3 mėnesius) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys), todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

8. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai ir dėl to, kad nėra pagrindo nuteistajam R. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis).

8.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio, be kita ko, 2 dalį, gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y., šiuo atveju be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, ir ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai. Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.2. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas R. J. kaip asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, t. y., į jo ankstesnius teistumus, gyvenimo būdą ir nenorą pasitaisyti, kartu ir į tai, kad jis nevykdė ir ankstesniu nuosprendžiu teismo jam paskirto įpareigojimo, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bei nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. J. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytos pagrįstai ir teisėtai.

9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

10. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma priteisti valstybei 137,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjos advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. J..

10.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

10.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis R. J. dėl per griežtos bausmės, o, rengiant apeliacinį skundą, jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Išnagrinėjus bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka, R. J. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. J. finansinė padėtis nėra gera, jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, prašomos išieškoti iš nuteistojo išlaidos, susidariusios už gynėjos jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. J. valstybei 137,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.