Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, DNSB „Smiltelė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja 2022 m. gegužės 24 d. skundu ,,Dėl DNSB „Smiltelė“ tyčinės apgaulės, piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir Vykdomojo rašto slapto, nepagrįsto ir neteisėto pateikimo vykdyti antstoliui Jonui Petrikui vykdyti nebaigtoje civilinėje byloje Nr.e2-6603-1032/2021“ prašė įpareigoti antstolį Joną Petriką nedelsiant gražinti vykdomąją raštą Nr. e2-6603-1032/2021 atgal Klaipėdos apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.e2-6603-1032/2021; įpareigoti antstolį Joną Petriką nedelsiant sustabdyti visus išieškojimus, grąžinti pareiškėjai visas jau išieškotas sumas, kai spręstas klausimas dėl mokėjimo dalimis ir joks čia antstolis nereikalingas; panaikinti antstolio Jono Petriko 2022-05-06 neteisėtą ir nepagrįstą Patvarkymą Nr.S-22-172-88989 nepagrįstai pradėtoje Vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/0618; panaikinti antstolio Jono Petriko 2022-05-06 neteisėtą ir nepagrįstą Raginimą Nr. S- 22-172-23014 neteisėtai pradėtoje Vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/0618; panaikinti antstolio Jono Petriko 2022-05-06 neteisėtą ir nepagrįstą reikalavimą dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr.S-22-172-23015 neteisėtai pradėtoje Vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/0618, t. y. sumokėti 36,99 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir 1,53 Eur dydžio pašto išlaidas už nežinomas 2 laiškus (iš viso 40,05 Eur); už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, akiplėšišką apgaulę ir veikimą prieš įstatymą, šiurkščiai pažeidžiant silpnosios proceso šalies teises ir kt., nedelsiant uždėti DNSB “Smiltelė“ maksimalią baudą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis, iš kurios pusę paskirti pareiškėjai ir priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos pareiškėjos naudai įstatymo numatyta tvarka; nušalinti teisėją Rūtą Zubrickaitę nuo pareiškėjos skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimo šioje byloje, kai jai visikai nepasitikiu, be to, iš esmės šališkai, neteisingai, kerštaujančiai, meluojančiai, pažeidinėjančiai visus įstatymus, LR Konstituciją ir pareiškėjos teises ir tyčia priėmusiai savo suklastotą, neteisėtą ir šališką sprendimą už akių ieškovės DNSB „Smiltelė“ naudai; sustabdyti visus išieškojimus šioje byloje; skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjai pačiai dalyvaujant. Nurodė, jog apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui tinkamai ir laiku, nepraleidus jokio procesinio termino, per Klaipėdos apylinkės teismą 2022 m. gegužės 16 val., šioje byloje buvo paduotas pareiškėjos motyvuotas 2022-05-15 Atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rūtos Zubrickaitės 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-6603-1032/2021 panaikinimo ir bylos gražinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klausimas dėl mokėjimo dalimis iki šiol galutinai nėra ir nebuvo išspręstas iš esmės. Be to, DNSB“ Smiltelė“ pažadėjo neteikti turimą Vykdomąjį raštą antstoliui. Tačiau, kaip rodo faktai, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, apgavo pareiškėją ir teismą ir dar nepasibaigus teisminiam procesui slaptai pateikė vykdomąją raštą vykdyti antstoliui Jonui Petrikui, kuo šiurkščiai ir sąmoningai pažeidė mano teises ir teisėtą interesą, todėl privalo būti už tai nubausta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/22/00618, pradėtą pradėta pagal 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-6603-1032/2021 dėl 267,64 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 267,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš T. Ž. išieškotojos DNSB „Smiltelė“ naudai. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007). Taigi, CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pažymėtina, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja T. Ž. skundžia antstolio veiksmus priimant vykdyti vykdomąjį raštą, teigdama, jog klausimas dėl mokėjimo dalimis iki šiol galutinai nėra ir nebuvo išspręstas iš esmės. Antstolis Jonas Petrikas, priimdamas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6603-1032/2021, vadovaudamasis CPK 651 str. nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0172/22/00618 ir civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, kuriuo iš pareiškėjos priteista skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, buvo privaloma ir turėjo būti vykdoma. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas būtų teismo sprendimu panaikintas ar teismo nutartimi būtų sustabdytas jo vykdymas. Atsižvelgiant į tai, minėto teismo sprendimo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 25 d. išduotas vykdomasis raštas yra vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Vykdomasis dokumentas galėjo būti vykdomas antstolio Jono Petriko veiklos teritorijoje, nes skolininkės T. Ž. gyvenamoji vieta, nurodyta vykdomajame rašte, yra Klaipėdos mieste, t. y. antstolio Jono Petriko veiklos teritorijoje. Nenustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 25 d. išduoto vykdomojo rašto turinys neatitiktų CPK 648 straipsnio reikalavimų, o vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino – penkių metų. Taigi jokių akivaizdžių kliūčių, numatytų įstatyme, kurios sudarytų pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, nenustatyta. Išvadą, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, padarė ir antstolis, nurodytas aplinkybes patikrinęs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu. Nagrinėjamu atveju, antstolis patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo antstolis ragino skolininkę per dešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti vykdomajame rašte nurodytą skolą ir sumokėti vykdymo išlaidas.

CPK 631 straipsnyje yra įvardinti pagrindai, kuriais vadovaujantis antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjos T. Ž. antstoliui Jonui Petrikui pateiktame 2022 m. gegužės 24 d. skunde nėra nurodyta jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis antstolis turėtų teisę ar privalėtų grąžinti vykdomąjį dokumentą teismui.

CPK 655 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Antstolio surašytas raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, tai yra antstolis, įteikdamas skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, informuoja skolininką apie pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą bei kokius veiksmus skolininkas turi atlikti.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Taigi, antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio , d.) 9 p. įtvirtinta, kad nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui.

Minėta teisės norma įpareigoja antstolį Joną Petriką surašyti vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išsiųsti skolininkui, todėl nepagrįstas pareiškėjos T. Ž. reikalavimas panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-22-172-23015 nurodytos vykdymo išlaidos yra teisėtos bei pagrįstos - vykdomosios bylos administravimo išlaidos 36,99 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.5 p. ir 135 str.) ir 3,06 Eur pašto išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 p.).

Teismas susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, joje esančiais dokumentais nenustatė jokių antstolio neteisėtų veiksmų. Antstoliui pateiktas galiojantis vykdomasis dokumentas, skolininkė per raginime nustatytą terminą skolos nepadengė, todėl turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes (CPK 624 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 3, 5 punktai). Esant paminėtų aplinkybių visumai antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus ir priėmė 2022 m. gegužės 6 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-172-23015, pagrindo jo naikinti nenustatyta.

CPK 626 straipsnyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o būtent: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). To paties straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada yra stabdomi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas - kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. CPK 627 straipsnis numato atvejus, kada antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, o būtent: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su antstolio priimtu patvarkymu, kuriuo netenkintas prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos argumentai, jog byla neišnagrinėta vertintini kritiškai, kadangi neatitinka vykdomojoje byloje esančios medžiagos. Jokių objektyvių duomenų sudarančių pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus, byloje nėra, taip pat ir netenkinamas pareiškėjos prašymas grąžinti jai visas jau išieškotas sumas (CPK 178 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje (vykdymo procesas) esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Pareiškėja T. Ž. prašo skirti suinteresuotam asmeniui DNSB „Smiltelė“ baudą už akiplėšišką apgaulę ir veikimą prieš įstatymą, šiurkščiai pažeidžiant silpnosios proceso šalies teises ir kt., iš kurios pusę paskirti pareiškėjai ir priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos mano naudai įstatymo numatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, kurio 2 dalis numano, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atitinkamai teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Sprendžiant, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007; 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Nagrinėjamu atveju įvertinus teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo suinteresuotam asmeniui DNSB „Smiltelė“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos argumentai, jog aplinkybė, kad DNSB“ Smiltelė“ pažadėjo neteikti turimą vykdomąjį raštą antstoliui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju suinteresuotas asmuo DNSB „Smiltelė“ piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

Pareiškėja prašė nagrinėti skindą dėl antstolio veiksmų žodinio proceso tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, pareiškėja T. Ž. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl teismas, įvertinęs skundo dalyką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad teismas nepasisako dėl pareiškėjos skundė dėstomų aplinkybių, kurios neturi įtakos šio sprendimo priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos T. Ž. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/22/00618 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.