Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct dydžio) dydžio bauda.

Iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajai J. G. priteista 4000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 30 d., apie 07.15 val. vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno r., Garliavoje, Vytauto g. nuo Ramybės g. link Miglos g., ties sankryža su Sodų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios J. G., ją parbloškė ir sužalojo, sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, tai yra R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl turtinės žalos atlyginimo

13.1.Apeliantė nurodo, jog patyrė 603,5 Eur kuro išlaidų. Išlaidoms pagrįsti, teismui pateikė kvitus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. spalio 28 d. buvo pirktas kuras (dyzelinas) (3 t., b.l. 55, 66-68,78-79). J. G. nurodė, kad minėtos išlaidos buvo patirtos, kadangi po įvykyje patirtų sužalojimų ji laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. gydėsi LSMU ligoninėje VšĮ „Kauno klinikos“ (2 t., b.l. 26) dėl to kasdien, t.y. 103 dienas į ligoninę atvykdavo jos mama, išlaidos kurui taip pat susidarė dėl jos vežimo į procedūras, vykimo pirkti medikamentus, įtvarus, derinti vežimėlio transportavimą, dėl vežimo į VŠĮ Palangos reabilitacijos ligoninę bei į kitas medicinos paslaugų įmones. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su UADB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija, sprendė, kad pagrįstas yra 400 Eur kuro atlyginimas. www.maps.lt duomenimis atstumas nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki LSMU ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ (Eivenių g. 2, Kaunas) yra 11,5 km, todėl kasdien teko nuvažiuoti 23 km, o per visą J. G. gydymosi ligoninėje laiką (103 d.) minėtuoju maršrutu nuvažiavo ne mažiau 2400 km. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. liepos 9 d. J. G. buvo gydoma VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje (2 t., b.l. 25). Tos pačios svetainės duomenimis atstumas nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos iki VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės yra 252 km.. Tai reiškia, jog turimais duomenimis automobiliu atvežus į reabilitacinę ligoninę nukentėjusiąją automobilis grįžo atgal į Garliavą ir kai buvo baigtas gydymas, nukentėjusioji buvo parvežta automobiliu, dėl ko susidarę apie 1000 kilometrų. Ir nors byloje duomenų apie automobilio, kuriuo buvo vykstama pas J. G., technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sąnaudas nėra, tačiau atsakovas skaičiuodamas kuro sunaudojimo normą skaičiavo 10 l/100 km, kurios apeliantė neginčijo. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad per tokį ilgą gydymo laikotarpį nukentėjusios artimieji vykdavo lankyti nukentėjusiąją galimai ir ne vieną kartą per dieną, vykdavo į įvairias procedūras, rūpinosi medicininės įrangos gavimu ir pristatymu, dokumentų pristatymu. Pritartina apeliantei, kad maršrutas nebuvo sudarinėjamas, nuvežimas į reabilitaciją bei procedūras siekiant jaunam žmogui padėti įveikti sveikatos problemas, neapsiėjo be išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neskaičiavo ir neprašė automobilio kitų ( ne kuro) eksploatacinių išlaidų. Todėl, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į tai, ar prašoma priteisti suma nėra pernelyg didelė, ar ji pagrįsta bent dalimi išsaugotų kvitų ir ar konkrečioje situacijoje šios išlaidos buvo būtinos, neišvengiamos. Todėl teisėjų kolegija mano, kad įvertinus nukentėjusios patirtą sveikatos sukrikdymo mastą, priežiūros būtinybę, pravažiuotą atstumą ir kuro sunaudojimo normą bei vidutinę dyzelino rinkos kainą (1,10 Eur/l), ieškovės nurodyta 603,50 Eur suma, kurią išleido naudotos transporto priemonės degalams, yra protinga suma. Pirmos instancijos teismas spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą apsiribojo pritarimu atsakovo nurodytiems skaičiavimams, nepatikrindamas atsakovo skaičiavimo pagrįstumo, nemotyvuodamas dėl ko atmetė ieškinį 203,50 Eur sumoje ir dėl to neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą šioje dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. reabilitacija neapsiribojo vien LSMU ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės paslaugomis, nes liekamieji reiškiniai jos sveikatai išlieka iki šiol, ji įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie apribojo jos judėjimo laisvę, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog kuro sąnaudų suma yra pagrįsta ir kuro įsigijimo kvitais už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. spalio 28 d. (2 t., b.l. 28, 29). Ši suma pripažintina nuostoliais ir 203,50 Eur suma patirta automobilio kurui apmokėti priteistina iš atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“.

13.2.Apeliantė taip pat siekia, kad jai būtų priteistos 525,52 Eur patirtos išlaidos dėl mokamos aikštelės paslaugų, kadangi J. G. mama buvo priversta naudotis automobilių stovėjimo aikštelės mokamomis paslaugomis visą gydymo laikotarpį. Patirtos išlaidoms įrodyti pateikė kvitus (2 t., b.l. 30-41). Pirmosios instancijos teismas pritarė civiliniam atsakovui ir pripažino 123,60 Eur dydžio išlaidas. Civilinio atsakovo nuomone, protingumo kriterijų atitinkantis laikas lankyti ligoninėje nukentėjusiąją yra dvi valandos kasdien, nes duomenų byloje, jog buvo būtinumas ilgiau lankyti nukentėjusiąją ligoninėje nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Pritartina, kad nukentėjusiajai slauga nebuvo nustatyta, tačiau byloje nekyla abejonių dėl to, jog J. G. ilgą laiką negalėjo savimi pasirūpinti ir jai buvo būtina kito, artimo asmens pagalba: po traumos kurį laiką ji buvo komoje, gydymosi LSMU ligoninėje VšĮ „Kauno klinikos“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12d. negalėjo vaikščioti, iš ligos istorijos išrašo matyti, jog ją išrašant iš ligoninės, J. G. reikėjo kito asmens pagalbos atsisėsti, pagalbos rengiantis ir pnš.(2 t., b.l. 26). Liudytoja G. G. parodė, kad po komos jos dukra nieko nesuvokė, ilgai nekalbėjo, negalėjo valgyti, suparalyžavo dešinę pusę, todėl ji kaip mama rūpinosi savo dukra (3 t., b.l.89). Kolegijos vertinimu, bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, jog nukentėjusioji negalėjo pasirūpinti savimi ir jai buvo būtina kito asmens pagalba. Todėl nesutiktina, jog dvi J. G. lankymo valandos buvo pakankamos jos priežiūrai. Tiek įstatymas (CK 6.283 straipsnis), tiek teismų praktika numato, jog asmens sužalojimo atveju asmens priežiūros išlaidos yra priteistinos (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-620/2013). Šiuo atveju automobilio stovėjimo išlaidos yra patirtos dėl asmens priežiūros, t.y. dėl J. G. slaugymo LSMU ligoninėje VšĮ „Kauno klinikos“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. Jas patvirtina kvitai (2 t., b.l. 30, 32-41), todėl jos turi būti atlygintos visiškai, nepaisant to, jog kai kurie kvitai yra nors ir išduoti tą pačią dieną, tačiau patvirtina skirtingą automobilio stovėjimo aikštelėje laiką. Tai rodo, kad slaugai buvo skiriama daug artimųjų laiko, o kad nukentėjusios būklė buvo sunki, patvirtina medicininiai dokumentai. Kadangi dalis šių išlaidų (123,60 Eur) civilinio atsakovo jau yra atlygintos, likusioji dalis – 401,92 Eur priteistina nukentėjusiajai iš atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“.

13.3.Spręsdamas dėl patirtos turtinės žalos už vaistus ir kitas medicinines paslaugas dydžio, pirmosios instancijos teismas sutiko su civilinio atsakovo pozicija, jog yra pagrįstas 947,15 Eur turtinės žalos atlyginimas, nors J. G. nurodė, kad patyrė ir prašė priteisti 76 Eur už baseiną, 984,02 Eur už VŠĮ Palangos reabilitacinės ligoninės paslaugas, vaistus ir medikamentines priemones, kurios nebuvo kompensuojamos – 663,87 Eur, 19,04 Eur už dešinės rankos funkcijų atstatymo stimuliatorių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai buvo sumažinta priteistinos turtinės žalos dydis. Nors byloje nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog J. G. gydantys gydytojai būtų įpareigoję pirkti pateiktuose pirkimo kvituose nurodytus vaistus ir maisto papildus ar higienos priemones, visgi, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojos G. G. paaiškinimais, kad minėtuose pirkimo kvituose nurodytus vaistus, maisto papildus, arbatas skirtus virškinimo sistemos gerinimui, vaistus akių drėkinimui, taip pat asmens higienos priemones – sauskelnes, drėgnas servetėles, dantų higienos priemones, lūpų balzamą ir kt. liudytoja pirko būtent savo dukros J. G. reikmėms, stengdamasi užtikrinti šiai kuo geresnę priežiūrą ir siekdama greitesnio pastarosios pasveikimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad visos šios priemonės buvo pirktos J. G. gydymo metu, todėl netikėti šių įrodymų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Kaip žinia, valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabilitacijos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų teikimą pacientams. Atsižvelgus į J. G. būklę po patirtų sužalojimų teismui taip pat nekyla abejonių, jog baseino paslaugos bei rankos funkcijų atstatymo stimuliatorius buvo reikalingi siekiant J. G. greitesnio pasveikimo. Be to, liudytoja G. G. parodė, kad reabilitologas patarė dešinei rankai nupirkti elektros stimuliatorių, nes J. G. dešinė ranka buvo pritraukta po smakru. Baseiną pasiūlė lankyti gydytojas. Be to, liudytoja paaiškino, kad iš namų į reanimaciją negalima atnešti reikiamų priemonių, nes viskas turi būti nauja ir sterilu, todėl turėjo pirkti „Ecodenta“ daugiafunkcinį tepalą, nes ligoniui juo daro higieną, valo vamzdelius, burną, su lūpų pieštuku tepa lūpas, kadangi trūkinėja. Ji taip pat teigė, kad recepto jai nedavė, ką pasakė, tą ir turėjo nupirkti (3 t., b.l. 89-90). Liudytojos G. G. paaiškinimai yra visiškai įtikinami. Išlaidos, patvirtinančios vaistų ir medicininių paslaugų teikimą, yra pagrįstos pirkimo kvitais (3 t., b.l. 65-66,68-77), todėl yra pagrindas jas atlyginti visiškai (758,91 Eur). Tačiau civiliniame ieškinyje taip pat prašoma atlyginti 984,02 Eur už VŠĮ Palangos reabilitacinės ligoninės paslaugas. Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog 397,46 Eur (3 t., b.l.73) yra ambulatorinė reabilitacijos priemoka už J. G. suteiktas paslaugas, tačiau likusios išlaidos ligoninėje yra patirtos dėl G. G. teiktų paslaugų- 586,56 Eur (3 t., bl. 72-73). Pažymėtina, esant deliktinei atsakomybei atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su skolininko veiksmais, dėl kurių kilo žala (CK 6.247 str.). Šiuo gi atveju G. G. patirti nuostoliai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. G. veiksmais, todėl teisinio pagrindo jiems atlyginti nėra. J. G. išlaidos už VŠĮ Palangos reabilitacinės ligoninės paslaugas yra pagrįstos, todėl turi būti atlygintos. Kadangi J. G. dalis patirtos turtinės žalos už vaistus ir kitas medicinines paslaugas jau atlyginta, likusioji turtinė žala (209,22 Eur) priteistina iš civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“.

13.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už sugadintus daiktus UADB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai atlygino 287,76 Eur turtinės žalos, nors apeliantė nurodė, jog eismo įvykio metu buvo patirta didesnė žala: nepataisomai sugadintas 45 Eur vertės megztinis, 75 Eur vertės kelnės (džinsai), žieminis puspaltis, kurio vertė 150 Eur, žieminiai batai, kurių vertė 140 Eur, pirštinės, kurių vertė 15 Eur, apatinis trikotažas, kuris kainavo 30 Eur, rankinė 100 Eur, mobilusis telefonas HTC - 300 Eur, kvepalai - 65 Eur, sidabrinė apyrankė puošta „swarovski“ kristalais -110 Eur, bei nuskilo priekinis dantis, kurio gydymas preliminariai kainuoja 100 Eur. Patirtos turtinės žalos atlyginimą apeliantė įrodinėja sugadintų daiktų fotonuotraukomis (2 t., b.l.99-103). Civilinis atsakovas neginčija megztinio, kelnių, žieminio puspalčio, batų, pirštinių, apatinio trikotažo, rankinės sugadinimo fakto, tačiau nesutinka su nukentėjusiosios nurodytais reikalavimų už sugadintus daiktus dydžiais. Taip pat mano, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo patenkinti reikalavimo priteisti žalą už sugadintą mobilųjį telefoną, kvepalus ir apyrankę. Nagrinėjamu atveju įrodymų (pirkimo kvitų), kurie patvirtintų J. G. patirtos žalos dydį dėl sugadintų drabužių ir avalynės bei kitų daiktų, byloje nėra pateikta. Tačiau, vadovaujantis protingumo principu, akivaizdu, jog tai padaryti ir nėra įmanoma. Įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios drabužiai, avalynė ir kiti daiktai buvo netikėtas, todėl būtų neteisinga laikyti, jog nukentėjusioji privalėjo saugoti drabužių, avalynės bei kitų daiktų įsigijimo dokumentus. Dėl to apeliantei tiksliai neįrodžius nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Patirtos turtinės žalos dydį teisme dėl sugadintų drabužių, avalynės ir kitų daiktų J. G. įrodinėjo paaiškinimu, kad daiktų įsigijimo kainas nurodė tokias, kokias atsiminė (2 t., b.l. 130). Nurodė, kad džinsus ir megztinį pirko „Akropolyje“ 2014 m. gruodį, puspaltį - 2014 m. rudenį, batai – praktiškai nauji, kelis kartus nešioti, rankinė - 2013 m., mobilus telefonas -2014 m., kvepalai – gauti 2014 m. per Kalėdas, apyrankė - 2014 m. gegužės mėn. (2 t., b.l. 147). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsirengusi ir turėjo daiktus nurodytus ieškinyje. Byloje nėra jokios abejonės, kad rūbai ir daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu. Pateiktos nuotraukos liudija, kad rūbai, avalynė, papuošalai, telefonas buvo sugadinti. Dėl to nukentėjusioji patyrė nuostolius, siekiant įsigyti kitus rūbus, daiktus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais, jog įvykio metu nukentėjusiajai buvo nuskeltas dantis, ir kad jo atstatymui nukentėjusioji patirs 100 eurų nuostolius. LR CK 6.263 str.. numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. O jeigu žala atsiranda ir ji būna padaryta asmeniui, jo turtui ar neturtiniams interesams, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir priteisdamas žalos atlyginimą, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Todėl pirmos instancijos teismas nedetalizuodamas nuosprendyje ir nenurodydamas ieškinio atmetimo argumentų, nenurodydamas kodėl netiki nukentėjusios ir jos motinos parodymais dėl sugadintų daiktų kiekio bei patirtų patirtų materialinių išlaidų, nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį, iš esmės tik pritardamas atsakovo nurodytiems argumentams. Kadangi J. G. dalis patirtos turtinės žalos už rūbus, avalynę, daiktus atlyginta, likusioji turtinė žala 842.24 eurų priteistina iš civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“.

14.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl turtinės žalos atlyginimo keistinas, iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. naudai priteistina 1656,88 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos

15.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš R. G. ir draudimo bendrovės priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 12000 Eur, iš kurių 5000 Eur atlygino draudimo bendrovė, 3000 Eur kaltinamasis. Likusį 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas priteisė iš R. G..

16.Apeliaciniame skunde J. G. išreiškė nuomonę, jog teismas nepagrįstai sumažino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi jos sveikatai kilo sunkūs padariniai, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais konkrečiais motyvais sumažintas neturtinės žalos dydis neaišku, apeliantės nuomone, sumažintas neturtinės žalos dydis neatitinka ir teisminės praktikos. Apeliantė prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

17.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

18.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz., LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

19.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas nukentėjusiajai J. G. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismas įvertino tai, jog dėl R. G. veiksmų atsirado itin sunkūs padariniai – nukentėjusiajai J. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra išliekamųjų sužalojimo reiškinių. Teismui nekilo abejonių, kad dėl sunkiai sužalotos sveikatos nukentėjusioji kentė didžiulį skausmą, patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinę depresiją, iki šiol jaučia autoįvykio metu patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas taip atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo), nuteistojo amžių, gaunamas pajamas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

20.Tačiau kolegija mano, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

21.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai J. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2015 m. birželio 5 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1520/15(02) nustatyta, kad J. G. padaryta muštinės žaizdos galvoje, kairio smilkinio lūžimas, sunkus galvos smegenų sukrėtimas su smegenų sumušimų židiniais, pilvo, blužnies, kepenų sumušimai, abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių skeveldriniai lūžimai, padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis autoavarijos metu ją sužalojant kaip pėsčiąją. Sužalojimai dėl sunkaus galvos smegenų sukrėtimo su smegenų sumušimo židiniai bei abiejų blauzdikaulių kūnų lūžimai (1 t., b. l. 109). LSMU Ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ 2015 m. gegužės 12 d. išrašas patvirtina, jog J. G. po įvykio buvo komoje. Blogėjant sąmonės būklei jai buvo implantuotas intrakranijinis slėgio matuoklis, kuris susinormalizavus intrakrajijiniam slėgiui buvo pašalintas. 2015 m. vasario 22 d. atlikta abiejų blauzdikaulių osteosintezė. Nuo 2015 m. vasario 17 d. J. G. gydyta Galvos smegenų traumų chirurgijos skyriuje, 2015 m. vasario 27 d. perkelta į Neuroreabilitacijos poskyrį. Ligoninėje taikyta reabilitacija, po kurios J. G. galėjo atsisėsti ir apsirengti su pagalba. Jai išliko suvokimo ir atminties sutrikimai, dezorientacija laike, dešinės rankos parezė, negalima vertikalizacija dėl abiejų blauzdikaulių lūžių, kas trikdė ligonės biosocialines funkcijas. Reabilitacijos specialistai 2015 m. gegužės 11 d. rekomendavo nuo 2015 m. birželio 22 d. pradėti trečiąjį reabilitacijos etapą, pilnai sugijus kojų kaulams, kai ligonę bus galima statyti ant kojų (2 t., b.l. 26). 2015 m. birželio 23 d. psichologas nustatė J. G. nepakankamą trumpalaikę atmintį, dėmesio koncentracija nežymiai svyruoja. Susilpnėjusi motyvacija veiklai. Emocijos asteniškos. Po reabilitacijos VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2015 m. liepos 9 d. nors bendra J. G. būklė pagerėjo, sustiprėjo kojų raumenų jėga, tačiau ji vertikalizuota kojomis tik iki 60 proc. leidus remti kojomis po traumatologo konsultacijos judėti vaikštynės pagalba (2 t., b.l. 25). Teismo posėdyje liudytoja G. G. parodė, jog po įvykio J. G. dvi savaites buvo komoje. Atsibudusi iš komos, ji nieko nesuvokė ilgai nekalbėjo, negalėjo valgyti, suparalyžavo dešinę pusę, todėl turėjo jai padėti. Kartu buvo su ja reabilitacijoje Palangoje, kadangi su vežimėliu važiuoti dukra negalėjo, nes dešinė ranka buvo neveiksni, pritraukta po smakru. Viena ji nevažiavo į Palangą ( į reabilitaciją), nes dukra nevaldė vežimėlio, turėjo važiuoti kartu su ja. Iš J. G. išduoto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog ji po įvykio liko nedarbinga 55 procentus. Neįgalumas nustatytas iki 2018-06-18 ( t.3.b.l. 24).

22.Taigi, byloje surinkti duomenys liudija, kad dėl padarytos J. G. atžvilgiu veikos, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: ji ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir reabilitacijoje, buvo atlikta ne viena operacija, J. G. ilgą laiką neturės visaverčio gyvenimo ir tokią jos būklę sąlygojo eismo įvykis, dėl kurio ji nėra kalta. Šis įvykis sąlygojo jai nepilnavertiškumo kompleksą, anksčiau turėjusi aktyvų gyvenimo būdą, ilgą laiką negalėjo pilnaverčiai judėti, mokytis, siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Akivaizdu, jog ji yra jauno amžiaus ir patirtas sveikatos sutrikdymo mastas jai sužlugdė ateities tikslus. Dėl patirto galvos sužalojimo pablogėjo jos atmintis. Įvertinus šias aplinkybes, nekyla jokių abejonių, jog J. G. patyrė neturtinę žalą.

23.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, sumažinamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas konstatavo, kad analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34504 Eur neturtinei žalai atlyginti, tokią savo poziciją pagrįsdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt. Tačiau išanalizavus minėtas teismo nutartis matyti, jog jose priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5797 Eur iki 20289 Eur. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes, nukentėjusiosios sužalojimo mastą ir nukentėjusio asmens nustatyto darbingumo laipsnį (45 proc. darbingumas, 3 t., b.l. 24) yra analogiška LAT baudžiamajai bylai Nr. 2K-453/2011, kur buvo priteista 65000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu neturtinės žalos dydis nepagrįstai buvo sumažintas iki 12 000 Eur. Kaip jau minėta, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį tai pat įvertino ir žalą padariusio asmens amžių ir turtinę padėtį, tačiau, pažymėtina, kad dominuojantis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (LAT nutartys bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Apeliaciniame skunde nurodoma ir daugiau argumentų, kodėl J. G. nesutinka su priteistinos neturtinės žalos dydžiu (neįvertinta nuteistojo elgesys po įvykio, R. G. neatsiprašė ir pan.), tačiau tokius nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės argumentus paneigia liudytojos G. G. parodymai, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

24.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina padidinant nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimą iki 15000 Eur. Kadangi J. G. draudimo bendrovė jau yra atlyginusi maksimalaus dydžio 5000 Eur dydžio neturtinės žalos išmoką, o nuteistasis R. G. nukentėjusiajai atlygino 3000 Eur neturtinės žalos, vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, likusi priteistinos neturtinės žalos dalis – 7000 Eur priteista iš nuteistojo.

Dėl bausmės ir poveikio priemonės

25.J. G. savo skunde prašo nuteistajam R. G. paskirti griežtesnę bausmę dėl padaryto nusikaltimo bei taikyti BK 68 straipsnyje numatytą poveikio priemonę. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, bylos medžiagą, teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

26.Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

26.1.Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas (nuobaudos eismo įvykio padarymo dieną negalioja). Teismas R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai dalį nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas yra neatsargus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į R. G. asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, dirba), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apylinkės teismas R. G. paskyrė BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę (numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų), t.y. 15 (penkiolikos) MGL, t.y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct dydžio) baudą, su kuria apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. J. G. skunde nurodė, kad R. G. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos turėjo įvertinti matomumą, sumažinti greitį ir įsitikinti, kad pėsčiųjų nėra. Mano, jog aplinkybė, kad anksčiau yra baustas už greičio viršijimą rodo, jog R. G. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Tačiau apeliantės skundo motyvai, kuriais ji prašo griežtinti R. G. paskirtą bausmę, yra atmetami kaip nepakankami išvadai, kad R. G. paskirta neteisinga bausmė.

26.2. Kadangi, dėl eismo įvykio kilo sunkūs padariniai, apeliantės nuomone, turėjo būti taikytos BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos ir R. G. turėjo būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors šį nusikaltimą R. G. padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas blaivus, o vertinant jo administracinių nubaudimų istoriją pažymėtina, kad jų kiekis (trys pažeidimai, paskutinis padarytas 2009 m. rugpjūčio 7 d., 1 t, b.l. 173-174) neleidžia daryti išvados, kad R. G. yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Teismų praktika patvirtina (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau vien tik dėl atsiradusių sunkių padarinių – sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo - pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu (LAT nutartis Baudžiamoji byla Nr. 2K-193/2012).

27.Todėl daroma išvada, kad šiuo atveju bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir be baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydžio, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014).

29.Šiuo gi atveju nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji patyrė ir kokio dydžio išlaidas patyrė advokatės paslaugoms apmokėti. Be to, advokatė B.Pauliukevičienė teismo posėdyje paaiškino, jog išlaidų nėra, tik formaliai jas prašė priteisti - kvitų, patvirtinančių išlaidas, nėra (3 t., b.l.88). Kadangi apeliantė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajai J. G. priteistas 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas, priteisiant 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti J. G. iš UADB “ (duomenys neskelbtini)“ 1656,88 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 88 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl prašymo R. G. sugriežtinti bausmę ir skirti poveikio priemonę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.