Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. P. ir nukentėjusiojo bei L. Pr. įstatyminio atstovo L. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Iš D. J. priteista: neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. Pr. 59 136,80 Lt; nukentėjusiesiems L. P., I. P., O. V. K. po 49 136,80 Lt kiekvienam bei po 320 Lt atstovavimo išlaidų; nukentėjusiajai A. R. 1000 Lt bei 250 Lt atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiajai A. R. taip pat priteistas 592 Lt turtinės žalos atlyginimas Iš UAB DK „PZU Lietuva“.

Nukentėjusiųjų L. Pr., L. P., I. P. ir O. V. K. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendis: iš D. J. nukentėjusiajam L. Pr. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems L. P., I. P. ir O. V. K. – po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiosios A. R. naudai priteista 531,50 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo bei L. Pr. įstatyminio atstovo L. P. paaiškinimus, kuriais jis prašė tenkinti kasacinį skundą, prokuroro, kuris prašė iš dalies tenkinti kasacinius skundus, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, o trims asmenims sveikata sutrikdyta nesunkiai, būtent: 2009 m. lapkričio 26 d., apie 7.27 val., Klaipėdoje, Kretingos g., sukeldamas pavojų saugiam eismui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mazda Xedos 9“ (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 punkto nuostatas, t. y. esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį įjungus artimuosius žibintus apie 40 metrų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Mazda Xedos 9“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. P. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. Pr. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, I. P., L. P., O. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o A. R. padaryta didelė turtinė 10 000 Lt žala dėl transporto priemonės „Mazda Xedos“ (duomenys neskelbtini) sugadinimo.

Kasacinį skundą padavusių nukentėjusiųjų nuomone, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas D. J. apeliacinį skundą, nurodė, kad atsižvelgia į neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip turtinės žalos atlyginimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, kasatorių nuomone, tokios išvados visiškai nepagrįstos, nes nuteistasis tik vieną kartą ligoninėje aplankė L. Pr., formaliai atsiprašė vieno iš nukentėjusiųjų, o jo padarytą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, sureikšmino vieną iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų – žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nors turėjo įvertinti ne tik tas aplinkybes, kurios rodo jo turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tas, kurios leidžia spręsti dėl turtinės padėties pasikeitimo ateityje. D. J. yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, todėl tai, kad neturi nekilnojamojo turto ir jo mėnesinė alga 900 Lt, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos atlyginimas mažintinas.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo L. Pr. įstatyminio atstovo kasacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusiųjų I. P. ir L. P. kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu iš D. J. nukentėjusiajam L. Pr. buvo priteista 59 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiesiems L. P. ir I. P. – po 49 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartimi iš dalies patenkinus nuteistojo D. J. apeliacinį skundą, nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas: nukentėjusiajam L. Pr. iki 30 000 Lt, o nukentėjusiesiems L. P. ir I. P. – iki 15 000 Lt kiekvienam.

Priimdamas sprendimą sumažinti priteistinos iš D. J. nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančią teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis Civilinio kodekso nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas šį savo sprendimą motyvavo nepakankamai, suabsoliutino tik vieną iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytų kriterijų – pasekmes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atskiriems nukentėjusiesiems, pats pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teikdamas lemiamą vaidmenį, nustatant žalos dydį, kaltininko turtinei padėčiai. Vien kaltininko sunki turtinė padėtis šiuo atveju negali būti lemiamas kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiųjų sveikatos būklė (Baudžiamoji byla Nr. 2K-64/2009).

Eismo įvykio metu padaryti sužalojimai paliko rimtų liekamųjų reiškinių, kurie ilgą laiką atsilieps nukentėjusiųjų, visų pirma L. Pr. ir L. P., sveikatai. Kasaciniame skunde yra pagrįstai akcentuojama, kad minėtų nukentėjusiųjų patirti sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto negalima pašalinti jų padarinių, todėl, be išgyvenimų dėl paties sužalojimo, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai dėl būsimų pasekmių, o būtent, kaip sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks pašalinti operacijomis ir pan. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, taip pat deramai neįvertino tokių neigiamų padarinių, kaip asmens turėtų galimybių praradimas. Apygardos teismas, keisdamas nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo L. P., neatsižvelgė į tai, kad jis turėjo gerai apmokamą darbą draudimo bendrovėje, kur dirbo skyriaus vadovu, tačiau dėl patirtų sužalojimų šio darbo neteko (T. 3, b. l. 68).

Apygardos teismo nutartyje akcentuota, kad žalą mažinančiais faktoriais apeliacinės instancijos teismas taip pat laikė tokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kaip pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos kompensavimas. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai visiškai nevertino tokio svarbaus kaltininko atsakomybei už padarytą žalą faktoriaus, kaip vairuotojo D. J. girtumas. Jo kraujyje užfiksuota 2,43 promilės etilo alkoholio. Tai sunkus girtumo laipsnis, kuris galiausiai ir galėjo nulemti vairuotojo reakciją į situaciją kelyje, kuri, sprendžiant iš bylos medžiagos, nebuvo sudėtinga, bei sukelti neigiamus padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas priteistos neturtinės žalos mažinimą L. P. motyvavo ir tuo, kad dėl jo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje. Tačiau bylai esant apeliacinės instancijos teisme ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas ir jo rezultatai nebuvo aiškūs. Todėl ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimui. Kasatorius pristatė į kolegijos posėdį pažymą, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio fakto nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnyje, požymių.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam L. Pr., eismo įvykio metu patyrusiam sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 30 000 Lt, taip pat nėra tinkamai motyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgtina į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi (Baudžiamosios bylos Nr.: 2K-556/2008, 2K-306/2010). Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad trūksta išsamesnės analizės dėl padarytų sužalojimų pasekmių tolesniam nukentėjusiojo L. Pr. gyvenimui. Teismas apsiribojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo duotu paaiškinimu, kad jis jaučiasi gerai, neįvertindamas mažamečio psichikos ypatumų. Neatsižvelgta į tai, kad mažametis dėl D. J. sukelto eismo įvykio patyrė ypač sunkius padarinius – jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad dėl atviro kaukolės skliauto lūžio jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, tam tikrą laiką negalėjo lankyti mokyklos, sumažėjo galimybė bendrauti su bendraamžiais. Visa tai neabejotinai turėjo įtakos normaliai vaiko raidai. Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį L. Pr. apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Baudžiamosios bylos Nr.: 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas I. P. pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino nuo 49 136,80 Lt. iki 15 000 Lt. Tačiau apeliantas D. J. apeliaciniu skundu prašė sumažinti I. P. priteistą neturtinę žalą iki 20 000 Lt. Teismas išeidamas iš apeliacinio skundo ribų ir sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį I. P. nemotyvavo savo sprendimo šioje dalyje.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina, padidinant kasatoriams priteistinos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiajam L. Pr. paliekamas neturtinės žalos dydis priteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o nukentėjusiesiems L. P. ir I. P. jis didinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria iš D. J. nukentėjusiajam L. Pr. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendį.

Iš D. J. priteisti L. P. 35 000 Lt, I. P. 20 000 Lt.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.