- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-309-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20352-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Delfin Group LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, uždaroji akcinė bendrovė „Neo Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Elite Estates“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Delfin Group LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, uždaroji akcinė bendrovė „Neo Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Elite Estates“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2026 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie šį ketinimą. Teismas vertino, jog nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams praėjus daugiau nei mėnesiui, pareiškėjas, siekiantis tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą tam, kad ji atitiktų FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo būtų užtikrintas pareiškėjo kreditorių lygiateisiškumas bei galimybės tinkamai ginti savo teises pareiškėjui pradėjus fizinio asmens bankroto procedūrą.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatyto reikalavimo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, todėl pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą atsisakė priimti (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. (toliau – ir apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamojoje nutartyje teismas neteisingai aiškino FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas – procesinę kreditorių teisių įstatyminę apsaugą, t. y. reikalavimą fiziniam asmeniui pranešti kreditoriams apie ketinimą iškelti bankroto bylą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos.
5.2. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pareiškėjui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Tai reiškia, jog nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis. Nagrinėjamu atveju 2 mėnesių terminas nelaikytinas neprotingai per ilgu. Pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą ir privalo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą.
5.3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nustatė, kad kreditoriams pranešimai dėl fiziniam asmeniui bankroto bylos iškėlimo yra išsiųsti 2025 m. rugsėjo 16 d., kas įrodo, jog pareiškėjas įvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieną iš pareigų pranešti kreditoriams apie ketinimą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo pareiškimas iškelti bankroto bylą teisme gautas 2025 m. lapkričio 17 d., kas įrodo, jog pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi ne ankščiau kaip po mėnesio laiko tarpo, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas visiškai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeisdamas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
8. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
9. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė į bylą duomenis apie UAB „Elite estates“ vadovą. Viena vertus, apeliantas neprašo šio įrodymo priimti į bylą bei jį vertinti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad teikiami duomenys nėra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, nes jie nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių, todėl šį įrodymą atsisako priimti.
Dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams praėjus daugiau nei mėnesiui, todėl nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas privalo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą tam, kad ji atitiktų FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo būtų užtikrintas pareiškėjo kreditorių lygiateisiškumas bei galimybės tinkamai ginti savo teises pareiškėjui pradėjus fizinio asmenų bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
13. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi, kaip nurodyta šiame įstatyme, fizinis asmeniui, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, nustatyta tik pareiga ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Tai reiškia, jog nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis (protingas terminas).
16. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinėje literatūroje nurodyta, kad FABĮ parengiamuosiuose dokumentuose yra nurodoma, jog kreditorių informavimo tikslas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra suteikti galimybę fiziniam asmeniui ir jo kreditoriams susitarti dėl skolų grąžinimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga informuoti skolininko kreditorius buvo siekiama sudaryti sąlygas skolininkui ir kreditoriui pasiekti susitarimą dėl prievolių vykdymo modifikavimo, taip išvengiant jo bankroto. Šiuo metu FABĮ nustatytas tik reikalavimas informuoti skolininką prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos <...> (Remigijus Jokubauskas. Fizinių asmenų bankroto procesas. Monografija. Mykolo Riomerio universitetas. 2022 m. pusl. 118, 120, 122).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas pranešimus kreditoriams registruotu paštu išsiuntė 2025 m. rugsėjo 16 d., o jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2025 m. lapkričio 17 d. Šis terminas nelaikytinas neprotingai per ilgu, juo labiau, kai nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdę FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ir privalo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą.
18. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje apygardos teismų formuojamoje praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2461-413/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1242-803/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-212-1043/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1289-538/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2S-1185-643/2023, ir kt.).
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.