Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. (D. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. S. draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, A. B., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, A. F. Group OU, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė „G. S.“, antstolis I. G., antstolis V. M., antstolė D. P., antstolė I. B., antstolė J. B., antstolis D. Š., antstolė N. L. antstolis G. B., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo

skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie šį ketinimą. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.

12. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir (duomenys neskelbtini) straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas.

13. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja.

14. Kaip byloje nustatyta, kad apie kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo kreditoriams pranešimai buvo išsiųsti 2024 m. gegužės 27 d., pareiškimas teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 26 d. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo teisme, nurodė, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą praėjus 4 mėnesiams nuo kreditorių informavimo, dėl ko nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas privalo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą tam, kad ji atitiktų FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo būtų užtikrintas pareiškėjo kreditorių lygiateisiškumas bei galimybės tinkamai ginti savo teises pareiškėjui pradėjus fizinių asmenų bankroto procedūras.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pareiškėjui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Tai reiškia, jog nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis. Nagrinėjamu atveju 4 mėnesių terminas nelaikytinas neprotingai per ilgu. Teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdę FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą ir privalo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi naujausioje teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2S-1185-643/2023, Nr. e2S-1801-562/2023; Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-728-924/2023).

16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. J. (D. J.) pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.