Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

14. Apeliantas L. K. su atskiruoju skundu pateikė į bylą įrodymus apie elektroniniu paštu kreditoriams siųstus pranešimus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto pateikti įrodymai priimami.

Dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo

15. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakymą priimti pareiškimą motyvavo tuo, jog nepateikti įrodymai apie visų kreditorių įtraukimą į bylą suinteresuotais asmenimis ir visų kreditorių tinkamą informavimą FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

18. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

19. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas. Tuo tarpu kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

20. Teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas.

21. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja.

22. Nustatyta, kad apeliantas pranešimus kreditoriams elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. spalio 19 d., o apelianto pareiškimas teisme gautas 2023 m. kovo 3 d. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neturi galimybės identifikuoti adresatų, kam išsiųsti pranešimai, tačiau iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų kreditoriams elektroniniu paštu siųstų pranešimų matyti kokiems kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga pareiškėjui ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams turi kreiptis į teismą. Taigi nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis. Nagrinėjamu atveju penkių mėnesių terminas nelaikytinas neprotingai per ilgu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra duomenų, jog antstoliams buvo siųsti pranešimai apie apelianto ketinimą paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nors apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad antstoliai vykdantys išieškojimą apelianto kreditorių naudai nėra jo kreditoriai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstoliai turi teisę išieškoti iš apelianto vykdymo išlaidas, todėl yra laikytini jo kreditoriais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad apeliantas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu nepranešė išieškojimą vykdantiems antstoliams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti priimti teismui pateikto pareiškimo.

24. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Taigi, FABĮ įtvirtinta teismo pareiga, priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie tai nedelsiant informuoti antstolius, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Tai reiškia, jog nepaisant to, ar apeliantas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra informavęs išieškojimą iš jo vykdančius antstolius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, šią informaciją antstoliams, priešingai nei kitiems apelianto kreditoriams, pateiks bankroto bylą nagrinėjantis teismas, taip, be kita ko, užtikrindamas ir jų teisę būti informuotiems apie apelianto bankroto procesą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepranešė išieškojimą iš jo vykdantiems antstoliams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nėra laikytina esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškime apeliantas turi nurodyti visus suinteresuotus asmenis byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ nenustatyta pareiga fiziniam asmeniui, teikiančiam pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įtraukti jo kreditorių į bylą suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs poreikį, įtraukti minėtus asmenis į bylą, gali tai padaryti savo iniciatyva.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantas nepateikė duomenų apie turimas sąskaitas bankuose bei lėšas jose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nenurodė informacijos apie sandorius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinė padėtis per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo turi būti nustatoma ne pareiškimo priėmimo, bet bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kreditoriams ar teismui suabejojus bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė jo vardu registruotos banko sąskaitos numerį, duomenis apie nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pateikė duomenis apie gaunamą senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką bei nurodė, kad grynųjų pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, neturi. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad neturi sąskaitų kituose bankuose ar kredito įstaigose, taip pat duomenų apie sudarytus sandorius, kilnojamąjį turtą, nėra kliūtis priimti pareiškimą nagrinėti teisme.

27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis nėra įrašytas į stebimų dėl psichikos ligų pacientų įskaitą ir neįrašytas į stebimų dėl priklausomybės ligų pacientų įskaitą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas), taip pat ar nėra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėti duomenys nėra laikytini būtinais pateikti pagal FABĮ 4 straipsnį. Išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

28. Ruošdamasis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinių asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.