- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-212-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01990-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- I. T. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. Č. patikslintą atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-10167-356/2024 pagal pareiškėjos I. T. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. T. Č. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame prašė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi V. T., nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo, patvirtinti 300,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 450,00 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2024 m. lapkričio 11 d., o iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreditoriams surašytas ir išsiųstas 2024 m. sausio 16 d. Teismas pabrėžė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas teismui praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo pranešimų kreditoriams išsiuntimo momento.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams praėjus tokiam ilgam laiko tarpui ir pareiškėjai siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą privalėjo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą. Pažymėjo, kad minėtas ilgesnis nei devynių mėnesių terminas gali turėti esminės reikšmės pareiškėjai deklaruojant pareiškime turimus įsipareigojimus kreditoriams, kurie per devynis mėnesius galėjo ženkliai pakisti.
5. Teismas sprendė, kad pareiškimo priėmimo momentu yra akivaizdu, jog pareiškėja nėra tinkamai įvykdžiusi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos raštu pranešti visiems kreditoriams apie šį ketinimą. Pareiškėjai tinkamai neįgyvendinus FABĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, teismas pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
6. Teismas taip pat atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad kartu su pareiškimu pateikti neaktualūs dokumentai (2024 m. vasario 6 d. pažyma dėl asmens teistumo, 2024 m. vasario 15 d. pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro ir t.t.), bei pabrėžė, kad teismui turėtų būti teikiami aktualūs dokumentai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Patikslintu atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti prašymą, civilinę bylą laikyti iškelta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl priežasčių, kurios nėra esminės ir netrukdo tolesnei proceso eigai, be to, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo trūkumų šalinimo instituto, kuris būtų leidęs pareiškėjai pasisakyti dėl trūkumų šalinimo ir pagrįstumo, ar pateikti rašytinius paaiškinimus, kurie įrodytų trūkumų nebuvimą.
7.2. lingvistinis ir sisteminis įstatymų turinys atskleidžia, kad teisės aktai numato pareiškėjai pareigą pranešti apie ketinimus ne mažiau nei mėnuo iki kreipimosi, o naikinamojo ar maksimalaus termino, kuriam praėjus pranešimai laikomi netinkamais ar neaktualiais, jis nenumato. Nei FABĮ, bei CPK nuostatos nereikalauja, kad pareiškėja pakartotinai praneštų kreditoriams apie ketinimą bankrutuoti, jeigu yra praėjęs kažkoks konkretus terminas nuo pradinių pranešimų išsiuntimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pakartotinio kreditorių informavimo ir atsisako priimti pareiškimą.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis prielaidomis apie galimai pasikeitusius kreditorių reikalavimus atsisako priimti pareiškimą.
7.4. Duomenys apie teistumus ir priklausomybes nagrinėjami už įsiskolinimų susidarymo laikotarpį, kadangi pareiškėja jokių naujų skolų per paskutinius metus neprisiėmė, jai nesuprantamas reikalavimas atnaujinti galiojančias pažymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai.
12. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis). FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas.
13. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pranešimus kreditoriams registruotu paštu išsiuntė 2024 m. sausio 16 d., o į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2024 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo pranešimų kreditoriams išsiuntimo.
15. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantė, įstatymas nenumato naikinamojo ar maksimalaus termino, kuriam praėjus pranešimai laikomi netinkamais ar neaktualiais, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ilgesnis nei devynių mėnesių terminas gali turėti esminės reikšmės pareiškėjai deklaruojant pareiškime turimus įsipareigojimus kreditoriams, kurie per devynis mėnesius galėjo ženkliai pakisti. Todėl pareiškėjai siekiant tinkamai gyvendinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą privalėjo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš kartu su pareiškimu pateiktų į bylą duomenų matyti, jog pareiškėja 2023 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. SS-23-3 su advokato padėjėja S. Š., pagal kurią advokato padėjėja įsipareigojo veikti kaip pareiškėjos patarėja ir atstovė teisiniais klausimais dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, atstovaujant visose civilinėse, vykdomosiose bylose, atstovaujant teisme ir kitose institucijose, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra suprantama, kodėl pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėją atstovaujant profesionaliai teisininkei, buvo pateiktas praėjus beveik dešimt mėnesių nuo pranešimų kreditoriams išsiuntimo momento. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, kadangi toks ilgas delsimas kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nuo pranešimų kreditoriams išsiuntimo dienos, neužtikrina kreditorių interesų ir skolininko pusiausvyros, neužtikrina kreditorių apsaugos, o tuo labiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas per devynis mėnesius galėjo ženkliai pakisti pareiškėjos turimi įsipareigojimai kreditoriams, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu procesas tarp kreditorių informavimo ir pareiškimo pateikimo teismui negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, kadangi natūralu, kad per tokį laiko tarpą gali atsirasi naujų aplinkybių.
16. Apeliantės atskirajame skunde nurodomas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo trūkumų šalinimo instituto, kuris būtų leidęs pareiškėjai pasisakyti dėl trūkumų šalinimo ir pagrįstumo, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi egzistuojant pagrindui atsisakyti priimti pareiškimą dėl įstatyme nustatytos imperatyvios informavimo tvarkos nesilaikymo, trūkumų šalinimo institutas negalėjo būti taikomas.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.