Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-744/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
1A-280-744/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15628-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
I. S.
Advokatai
Zoja Kastėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-744/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15628-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.4.6.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,nuteistosios I. S. gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 60 MGL (nuosprendyje nurodyta – BBND) (3000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu iki 40 MGL (nuosprendyje nurodyta – BBND) (2000 Eur) dydžio baudos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, I. S. įpareigota sumokėti 40 MGL (nuosprendyje nurodyta – BBND) (2000 Eur) baudą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 3 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, I. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis „BMW 320 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu; I. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti VĮ „Regitra“; I. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) (faktiškai nepaimto), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – nuspręsta taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. I. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2023 m. gegužės 1 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „BMW 320 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatyta 2,03 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo pailginti jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 10 mėnesių arba skirti jai didesnę baudą ir grąžinti automobilį. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. S. nurodo, kad ji netekusi savo automobilio ir teisės vairuoti transporto priemones prarado darbą. Šiuo metu ji yra registruota (duomenys neskelbtini) įdarbinimo įstaigoje ir vienintelis jos pragyvenimo šaltinis yra bedarbio pašalpa. Todėl 4 mėnesių terminas yra labai mažas tokiai didelei baudai sumokėti. Nuteistoji teigia, kad ji nėra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su vairavimu, šis įvykis jos gyvenime yra pirmas ir ji labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Apeliantė taip pat pažymi, kad be automobilio jai neįmanoma patekti į darbą – senelių namus, kur dirbo slauge. Senelių namai yra už 30 km nuo jos gyvenamosios vietos. Jos darbas naktinis, todėl viešuoju transportu į jį nuvažiuoti negali. Grąžinus jai automobilį, į darbą ją vežtų draugas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistosios I. S. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistosios I. S. gynėja advokatė Zoja Kastėnienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistoji I. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir skundžiamu nuosprendžiu jai už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies, tačiau prašo pailginti jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 10 mėnesių arba skirti jai didesnę baudą ir grąžinti konfiskuotą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl I. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajai I. S. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai I. S. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas I. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudė 60 MGL (nuosprendyje nurodyta – BBND) (3000 Eur) bauda. Skirdamas bausmę nuteistajai I. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad I. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininkės asmenybę – į tai, kad I. S. yra vidutinio amžiaus, netekėjusi, nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, Lietuvoje dirbo nuo 1994 m. sausio 3 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., šiuo metu Lietuvoje oficialiai nedirba, pasak nuteistosios, ji dirba (duomenys neskelbtini) slauge, VšĮ (duomenys neskelbtini) aptarnaujamų gyventojų duomenų bazėje neregistruota, pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nėra įtraukta į VšĮ (duomenys neskelbtini) registrą, VšĮ (duomenys neskelbtini) jai nebuvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų, administracine tvarka nebausta, 5 kartus teista Lietuvoje, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, visuomenės saugumui, bausmės atliktos, teistumas išnykęs, 2021 m. vasario 10 d. ir 2022 m. liepos 19 d. bausta/teista (duomenys neskelbtini) už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, skirtos baudos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistosios I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios I. S. atžvilgiu bus pasiekti jai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, šiek tiek didesnę už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos minimumą. Be to, nuteistajai I. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai I. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (60 MGL (3000 Eur), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 40 MGL (2000 Eur), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, pirmosios instancijos teismas bausmę nuteistajai paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytose ribose ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti (mažinti arba didinti paskirtą baudą) ją I. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai I. S. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Grįsdama prašymą paskirti griežtesnę bausmę – didesnę baudą, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad sutiktų su didesne bauda, jeigu jai būtų grąžintas konfiskuotas automobilis. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai I. S. paskirta bauda yra pakankamai ženkli, kad ne tik nubaustų kaltininkę, bet paveiktų ją ir kitus asmenis taip, jog skatintų daugiau nenusikalsti bei atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, padidinus I. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę būtų pasunkinta nuteistosios padėtis, kas, esant tik nuteistosios apeliaciniam skundui, yra negalima. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistoji I. S. iš esmės nesutinka ne su jai paskirta bausme (jos dydžiu), o su jai taikyta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu, todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys apie šią I. S. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo

13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, nuteistajai I. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - transporto priemonės – automobilio „BMW 320 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo grąžinti jai šią transporto priemonę.

14. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

15. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

16. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. S. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas 2,03 promilių neblaivumas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Abejonių dėl to, kad nuteistosios I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuota transporto priemonė – automobilis „BMW 320 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minimas automobilis nuosavybes teise priklauso pačiai I. S. (1 t. b. l. 36-37), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

17. Pažymėtina, kad I. S. automobilį vairavo dienos metu kempingo teritorijoje, paskui išvažiavo į judrią gatvę, būdama stipriai apsvaigusi, sėsdama už vairo suvokė, kad yra neblaivi. Be to, ji, žinodama, kad yra neblaivi ir turėdama galimybę pasirinkti alternatyvų keliavimo būdą (išsikviesti taksi, eiti pėsčiomis ir kt.), iš esmės be jokios rimtos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodama abejingumą galimų neigiamų pasekmių jai, kartu vykusiems keleiviams ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. I. S. veiksmai rodo jos lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo pačios bei kitų asmenų saugumą. Tik pašalinio asmens dėka, kuris pranešė policijai apie neblaivų automobilį vairuojantį asmenį (I. S.) (1 t., b. l. 30-31), buvo užkirstas kelias tolesniam pavojingam vairavimui ir galimoms sunkioms ar net nepataisomoms pasekmėms. I. S. vairuotas automobilis turi ekonominę vertę (kaina su PVM 3200 Eur (1 t., b. l. 32), jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, automobilis „BMW 320 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo konfiskuotas buvo visiškai pagrįstai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas automobilio konfiskavimą, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamoji poveikio priemonė, kurios taikymas tokio pobūdžio bylose iš esmės yra privalomas, nagrinėjamoje byloje gali būti pripažinta išskirtiniu atveju, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai I. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, yra tinkamai individualizuota, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog I. S. priklausančio automobilio „BMW 320 I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas už padarytą nusikaltimą būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Nenustatyta, kad iš I. S. konfiskuojant automobilį nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jos poreikių ir ji patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats.

19. Nuteistoji I. S. apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad be automobilio jai neįmanoma patekti į darbą – į už 30 km nuo jos gyvenamosios vietos esančius senelių namus, kuriuose ji dirbo slauge, jos darbas naktinis, todėl viešuoju transportu į jį nuvažiuoti negali, tačiau tuo pačiu apeliaciniame skunde nuteistoji pažymi, kad, netekusi savo automobilio ir teisės vairuoti transporto priemones, ji darbą prarado ir šiuo metu yra registruota (duomenys neskelbtini) įdarbinimo įstaigoje. Jokių duomenų apie dabartinę nuteistosios I. S. darbovietę ar jos registraciją (duomenys neskelbtini) įdarbinimo įstaigoje byloje nėra, kartu su apeliaciniu skundu tokių duomenų nuteistoji I. S. taip pat nepateikė, todėl sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo vertinti šias prieštaringas ir nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ji nėra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su vairavimu, šis įvykis jos gyvenime yra pirmas ir ji labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Tačiau ir šios nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, nes, kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip jau minėta anksčiau, 2021 m. vasario 10 d. ir 2022 m. liepos 19 d. I. S. yra bausta/teista (duomenys neskelbtini) už vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, už tai jai skirtos baudos (1 t., b. l. 57-65). Taigi I. S. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios I. S. priklausančio konfiskuotino turto, tai yra nusikalstamos veikos priemonės (automobilio), konfiskavimas būtų netikslingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl baudos sumokėjimo termino

20. Nuteistoji I. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo pailginti jai paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 10 mėnesių.

21. BPK 352 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji I. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji yra dirbanti, prašė skirti jai baudą, kurią žadėjo sumokėti, baigiamųjų kalbų metu sutiko su prokurorės siūloma už nusikalstamą veiką jai skirti 120 MGL (6000 Eur) bauda, neprašė, paskyrus baudą, nustatyti ilgesnį, nei numato įstatymas, jos sumokėjimo terminą (1 t., b. l. 111, 117). Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistoji I. S. buvo įpareigota jai paskirtą 40 MGL (nuosprendyje nurodyta – BBND) (2000 Eur) baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra per du kartus ilgesnį terminą, nei numato BVK 22 straipsnio 2 dalis. I. S. buvo išaiškinta savanoriško baudos sumokėjimo tvarka, ji buvo įspėta apie tai, kad nustatytu terminu baudos nesumokėjus, ji bus išieškoma priverstinai. Skundžiamas nuosprendis įsiteisėja nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis), vadinasi I. S. jai paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas aplinkybių, dėl kurių I. S. turėtų būti skiriamas dar ilgesnis, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, baudos sumokėjimo terminas, nenustatė.

23. Pažymėtina, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo, atidėjimo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebūtų paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeistų.

24. Nagrinėjamu atveju nuteistoji I. S. prašo jai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsti dar net neprasidėjus ir tuo labiau nesibaigus terminui, per kurį ji savanoriškai turi sumokėti minėtu nuosprendžiu paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. S. nurodo, kad ji baudos laiku nespės sumokėti, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos netekusi savo automobilio ir teisės vairuoti transporto priemones ji prarado darbą, šiuo metu yra registruota (duomenys neskelbtini) įdarbinimo įstaigoje ir vienintelis jos pragyvenimo šaltinis yra bedarbio pašalpa, todėl 4 mėnesių terminas yra labai mažas tokiai didelei baudai sumokėti. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, jokių duomenų apie nuteistosios I. S. registraciją (duomenys neskelbtini) įdarbinimo įstaigoje ir gaunamą pašalpą byloje nėra, byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių nuteistosios sunkią finansinę padėtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistoji, apeliaciniu skundu prašydama pailginti jai paskirtos baudos sumokėjimą terminą dėl galimai pablogėjusios finansinės padėties, tuo pačiu vis dėl to sutiktų, kad jai būtų paskirta dar didesnė bauda, jeigu jai būtų grąžintas konfiskuotas automobilis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu spręsti I. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo klausimą nėra tikslinga, šis klausimas, esant būtinumui, gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji I. S. nuosprendžio vykdymo metu, pateikdama dokumentus, pagrindžiančius, jog jai yra sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, dėl baudos termino pratęsimo gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus – su prašymu pailginti jai paskirtos baudos sumokėjimą terminą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, taip pat baudos sumokėjimo terminą, todėl tenkinti nuteistosios I. S. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

27. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistajai I. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš I. S. valstybės naudai priteisti 65 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėja nuteistajai I. S. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajai I. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai. I. S. yra vidutinio amžiaus, darbinga, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistosios I. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš I. S. valstybės naudai 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ernesta MontvidienėGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas