Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-5-459/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-20
Bylos Nr.: 2A-5-459/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01783-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“
Atsakovas: J. L., V. L.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-5-459/2022Teisminio proceso Nr.

2-06-3-01783-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.5.2; 2.6.10.8; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“ patikslintą ieškinį atsakovams J. L. ir V. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padidinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 solidariai iš atsakovų priteistą 249 Eur nuostolių atlyginimą iki 400 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimo, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš buto įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai pateikė atsiliepimus, kuriais su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė V. L. iš ginčo buto su nepilnamečiais vaikais išsikraustė 2018 m. gegužės 29 d. bei tai, kad atsakovai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, 2019 m. kovo 22 d. teismo sprendimu jų santuoka nutraukta. Nuomos nuostolius ieškovei turėtų dengti tas asmuo, kuris toliau gyvena bute. Atsakovų nuomone, ieškovė nepagrįstai reiškė ieškinį atsakovei V. L. ir įtraukė ją į bylą kaip atsakovę.

3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovų atsiliepimus, nurodė, kad atsakovai nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reiškia nepagrįstus ieškinius, sąmoningai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Nurodyto teismo sprendimo dėl iškeldinimo atsakovai iki šiol geruoju neįvykdė ir iš ieškovei priklausančio ginčo buto neišsikėlė, komunalinių mokesčių nemoka, todėl ieškovė patiria nuostolių, kurie turi būti atlyginti. Teismui priėmus sprendimą dėl atsakovų santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo jų prievolės ieškovei išliko solidarios, taip pat atsakovai susitarė, kad po santuokos nutraukimo prievoles ieškovei vykdys atsakovas, tuo atveju, jei jis nevykdys prisiimto įsipareigojimo, atsakovė V. L. įgis atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos.

4. Kadangi atsakovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 solidariai iš atsakovų priteistą 249 Eur dydžio nuostolių atlyginimo sumą ir nuo 2021 m. kovo 9 d. (ieškinio padavimo dienos) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovo J. L. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, mokamo kiekvieną mėnesį, iki atsakovo J.L. išsikeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“, dienos; 2) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovo J. L. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos, mokamos kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs ginčo buto dydį, statybos metus, geografinę ir strateginę padėtį mieste, taip pat ieškovės pateiktas būsto nuomos tendencijas mieste, nusprendė, kad ieškovės nurodyta 400 Eur už kiekvieną mėnesį ginčo buto nuomos kaina nėra per didelė, atitinka rinkos kainas ir protingumo kriterijus. Atsakovas konkrečių buto kainų ar pasiūlymų dėl ekspertizės skyrimo nekilnojamojo turto nuomos kainai nustatyti nepateikė, reiškė tik savo subjektyvią nuomonę ir nesutikimą su ieškovo prašoma nustatyti nuomos kaina. Be kita ko, nustatyta, kad tarp šalių nuomos sutartis niekada nebuvo sudaryta, taip pat atsakovams nebuvo leista naudotis svetimu turtu, todėl faktinis naudojimasis svetimu butu sukelia jiems prievolę sumokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir toliau neturėdamas jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o ieškovė negali laisvai, savo nuožiūra ir nevaržomai naudotis jai priklausančiu turtu, dėl to patiria finansinius nuostolius, kadangi negali buto išnuomoti ar kt., todėl teismas nusprendė, kad ieškovė pakankamai pagrindė savo reikalavimą dėl patiriamų nuostolių ir negautų pajamų dydžio ir pripažino, kad ieškovės nuostoliai, kaip negautos nuomos pajamos, sudaro 400 Eur per mėnesį.

7. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad atsakovų santuoka nutraukta 2019 m. kovo 22 d., atsakovai dėl būsimos prievolės ieškovei solidaraus pobūdžio santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesusitarė, todėl solidarioji atsakovų prievolė nepreziumuojama, o ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų būsimą prievolę pripažinti solidaria, teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė gyvena ginčo bute. Iš atsakovų pateiktų įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, jog ginčo bute gyvena tik atsakovas, todėl atsakovei V. L. nekyla pareiga atlyginti nuostolius, kaip negautas nuomos pajamas, atsiradusius nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškinio dalį dėl reikalavimo iš atsakovės V. L. solidariai priteisti ieškovės patirtus nuostolius teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

9. Nurodo, kad atsakovams prievolė solidariai atlyginti nuostolius kyla iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018, pagal kurį iš atsakovų buvo priteista solidariai 249 Eur nuostolių atlyginimo kiekvieną mėnesį, skaičiuotiną nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų išsikėlimo iš buto, atitinkamai ieškovės naudai iš atsakovų buvo priteistos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Atsakovai iš buto iki šiol neišsikėlė ir toliau be pagrindo naudojasi svetimu turtu, butas teisėtai savininkei ieškovei nėra perduotas, todėl ir solidarioji atsakovų prievolė negalėjo būti panaikinta, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas.

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2894-618/2019 patvirtino atsakovų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatė, kad po santuokos nutraukimo atsakovų prievolės ieškovei pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 ir 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje 2-10902-642/2018 lieka nepakitusios, t. y. lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

11. Teismas išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių dėl atsakovės V. L. gyvenimo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teismui ir pateikė 2019 m. balandžio 10 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, tačiau ši sutartis nėra įregistruota viešame registre. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdo paminėtą sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – 1) pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 solidariai iš atsakovų priteistą 249 Eur dydžio nuostolių atlyginimo sumą ir nuo 2021 m. kovo 9 d. (ieškinio padavimo dienos) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovo J. L. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, mokamo kiekvieną mėnesį, iki atsakovo J. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“, dienos; 2) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovo J. L. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos, mokamos kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. Nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

16. Ieškovė teismui į bylą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. lapkričio 8 d. iškeldinimo protokolo Nr. S1f-64922 kopiją ir 2021 m. lapkričio 8 d. turto aprašo Nr. S1-f-64922 kopiją. Ieškovės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad iki iškeldinimo abu atsakovai gyveno ar bent jau nuolatos naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, jog į bylą teikiami 2021 m. lapkričio 9 d. dokumentai, atsiradę kuris laikas po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl priimtini.

Dėl bylos faktinių aplinkybių.

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad:

18.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10902-642/2018 ir 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ solidariai iš atsakovų J. L. ir V. L. 249 Eur nuostolių atlyginimą, mokamą kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei UAB „Sadvesta“, dienos; priteisė ieškovei UAB „Sadvesta“ solidariai iš atsakovų J. L. ir V. L. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto; priteisė ieškovei UAB „Sadvesta“ iš atsakovų po 15 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d., išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2A-8-265/2020).

18.2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu išnagrinėjo bylą pagal atsakovo J. L. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-620-524/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-798/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18.3. Civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 2018 m. gruodžio 6 d. priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė 2018 m. kovo 27 d. įgijo daiktines (nuosavybės) teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatęs, kad atsakovai nuo 2018 m. kovo 27 d. neteisėtai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, padarė išvadą, kad atsakovai pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės, teises bei jos teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti savo turtu, neišsikeldami iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, padarė žalą. 2020 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė vykdomąjį raštą nurodytoje byloje, tai patvirtina, kad atsakovai teismo sprendimo geruoju nevykdo.

18.4. Atsakovė V. L. savo gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini), kur, kaip pastaroji teigia, gyvena 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutarties pagrindu. Gyventojų registro duomenimis, gyvenamąją vietą atsakovė deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp atsakovų nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo atsakovų prievolė ieškovei išlieka solidari pagal civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 teismo priimtą sprendimą.

18.5. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/10931, iškeltoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomojo rašto Nr. 2-7194-824/2018 pagrindu, 2021 m. lapkričio 8 d. surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S1f-64922, kuriame yra nurodyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdė J. L., V. L., J. L. ir S. L. iškeldinimą iš ieškovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu atsakovams ir (ar) tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms, nesuteikiant paminėtiems asmenims kitos gyvenamosios vietos. Paminėtame protokole pažymėta, kad priverstinis iškeldinimas pradėtas 2021 m. lapkričio 9 d. 11.07 val. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškeldinimo procese dalyvavo antstolio padėjėjas, ieškovės atstovas, policijos pareigūnai, kviestiniai asmenys bei J. L. Be kitų asmenų, paminėtą iškeldinimo protokolą ir jame nurodytą informaciją bei turto aprašą parašais patvirtino ir J. L.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį patenkino tik iš dalies motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų būsimą prievolę pripažinti solidaria, teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė gyvena ginčo bute. Iš atsakovų pateiktų įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, jog ginčo bute gyvena tik atsakovas, todėl teismas nusprendė, jog atsakovei V. L. nekyla pareiga atlyginti nuostolius, kaip negautas nuomos pajamas, atsiradusius nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos.

20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

22. Pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas (apie tai, kad atsakovė V. L. ginčui aktualiu laikotarpiu negyveno ir negyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose), sprendime analizuodamas byloje esančius duomenis: procesinius dokumentus, 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutartį, gyventojų registro duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Būtent šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad atsakovė V. L. bute ginčui aktualiu laikotarpiu negyveno, dėl to nusprendė, jog nėra pagrindo atsakovų prievolę laikyti solidaria.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prieš tai nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamu atveju į bylą teismui ieškovės pateikti duomenys (2021 m. lapkričio 8 d. iškeldinimo protokolas ir turto aprašas) iš esmės patvirtina aplinkybę, jog antstolis Aleksandras Selezniovas (vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10931) įvykdė J.L., V. L., J. L. ir S. L. iškeldinimą iš ieškovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu atsakovams ir (ar) tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms, nesuteikiant paminėtiems asmenims kitos gyvenamosios vietos. Būtina pastebėti, kad be kitų suinteresuotų asmenų šiuos dokumentus, t. y. iškeldinimo protokolą ir turto aprašą, savo parašais patvirtino ir atsakovas J. L., tuo sutikdamas su šiuose dokumentuose pateikta informacija ir nustatytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad, be atsakovo, kartu iš patalpų yra iškeldinami ir V. L., J. L. bei S. L. Teisėjų kolegija pastebi, kad į bylą pateikta V. L. 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutartis ir gyventojų registro duomenys apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą besąlygiškai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu negyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė V. L. faktiškai įgyvendina iš 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutarties jai kylančius įsipareigojimus, be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėta panaudos sutartis yra išviešinta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė V. L. ginčui aktualiu laikotarpiu negyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kadangi prieš tai paminėti į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė V. L. kartu su buvusiu sutuoktiniu ir vaikais 2021 m. lapkričio 8 d. dar gyveno ir naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini).

24. Ieškovė pateikė įrodymus, kurių pagrindu teismas turi pagrindą būsimą prievolę pripažinti solidaria, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu (iki priverstinio iškeldinimo) gyveno bute, todėl atsakovei V. L. kyla pareiga atlyginti nuostolius, kaip negautas nuomos pajamas, atsiradusius nuo ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškinio dalis dėl reikalavimo iš atsakovės V. L. solidariai priteisti ieškovės patirtus nuostolius kaip pagrįsta tenkintina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsniai, 6.279 straipsnio 1 dalis).

25. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ir patikimumo, tuo pažeidė CPK nurodytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai), nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija mano, kad į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, o būtent, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė V. L. ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno ir naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), dėl to atsakovei kyla pareiga solidariai kartu su atsakovu J. L. vykdyti finansines prievoles ieškovei.

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

27. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, iš dalies neteisingai nustatė ir netinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė byloje sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį, apeliantės apeliacinį skundą tenkinus pilna apimtimi iš atsakovų apeliantei priteistina 22,00 Eur, iš kiekvieno po 11,00 Eur, žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių dalį:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 solidariai iš atsakovų priteistą 249 Eur dydžio nuostolių atlyginimo sumą ir nuo 2021 m. kovo 9 d. (ieškinio padavimo dienos) solidariai priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovų J. L. ir V. L. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, mokamo kiekvieną mėnesį, iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“, dienos.

Solidariai priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovo J. L. ir V. L. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos, mokamos kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno priteisiant po 10,00 (dešimt eurų).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ iš atsakovų J. L. ir V. L. 22,00 Eur žyminį mokestį, iš kiekvieno po 11,00 Eur.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlmantas PadvelskisAlbina Pupeikienė