Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-642-657/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-21
Bylos Nr.: e2A-642-657/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03559-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas: V. B. P., A. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“

Civilinė byla Nr. e2A-642-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03559-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.18.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. P., V. B. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Termokoncepto grupė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą prašydama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti iš atsakovų V. B. P. – 4 450,00 Eur, A. P. – 5 271,92,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė tenkina visas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas. V. B. P. įmonei vadovavo nuo 2014 m. birželio 30 d., A. P. – nuo 2016 m. birželio 1 d. Vadovavimo metu atsakovai buvo akcininkai – turėjo po 60 proc. ir 40 proc. akcijų. Įmonė nuo jos veiklos pradžios veikė nuostolingai. Balansai ir faktinis nemokumas patvirtina, kad įmonė jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Įmonė turėjo turto už 22 105,00 Eur, o skoliniai įsipareigojimai siekė 24 181,83 Eur. Įmonės nuostoliai kasmet didėjo. Ieškovė yra trečios eilės kreditorius. Žala paskaičiuota įvertinus įmonės skolų pokytį, t. y. iš bankroto byloje patvirtintų 53 853,92 Eur kreditorinių reikalavimų atimant įsiskolinimus nemokumo momentu – 44 132,00 Eur, kiekvieno vadovo vadovavimo laikotarpiu. Atsakovų kaltė pasireiškė tuo, kad jie laiku neinicijavo bankroto procedūros, tuo pažeisdami Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio reikalavimus.

3. Atsakovai V. B. P. ir A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad V. B. P. įmonei vadovavo iki 2016 m. birželio 1 d. Sudėtinga įmonės finansinė padėtis paaiškėjo 2016 m. balandžio 28 d., todėl V. B. P. pats atsistatydino. Direktorius privalo žinoti konkrečią įmonės padėtį, bet neturi pareigos sudarinėti įmonės balansus kiekvieną savaitę. Bendrovės nemokumą sukėlė ieškovės veiksmai, nes 2014 m. liepos 4 d. buvo sudaryta prekių sutartis su didelėmis nuolaidomis, o 2014 m. gruodžio mėn. šios nuolaidos buvo panaikintos. Nors ieškovė nuo 2014 m. turėjo teisę tikrinti įmonės finansinę padėtį, bet ieškinio nereiškė. Skolai padengti atsakovas A. P. sudarė kredito sutartį ir dalis skolų buvo padengta jo veiksmais, todėl tyčios ir kaltės atsakovų veiksmuose nėra.

Atsiliepimas

5. Trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bankroto administratorius A. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo V. B. P. 4 450,00 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (4 450,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 673,94 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. P. priteisė 5 271,92 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (5 271,92 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 965,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. B. P. 3,42 Eur, o iš atsakovo A. P. – 4,02 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas iš 2015 – 2018 m. I ketvirčio balansų ir pelno nuostolių ataskaitų duomenų nustatė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia dar 2015 m., nes įmonės turimo turto vertė sudarė 22 105,00 Eur sumą, o jos įsipareigojimai – 44 132,00 Eur sumą, nuostoliai buvo 18 798,00 Eur, nuosavo kapitalo vertė buvo neigiama (– 22 027,00 Eur), todėl tuometinis įmonės vadovas atsakovas V. B. P. turėjo pagrindą dar 2015 m. pabaigoje inicijuoti įmonės pertvarkymą arba bankroto bylos iškėlimą, tačiau, pažeisdamas imperatyvias įstatymų nuostatas ir savo fiduciarines pareigas įmonei, to laiku nepadarė. Atsakovų teiginius, jog 2015 m. pabaigoje jie dar neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė nemoki tapo tik 2018 m. kovo 29 d., kai nustojo atsiskaitinėti su kreditoriais ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršijo pusę į balansą įrašyto įmonės turto vertės, įmonė buvo faktiškai nemoki, o 2016 – 2018 m. šie rodikliai įmonėje tik blogėjo. Nuo 2015 m. ieškovė nuolat siuntė pretenzijas dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau akivaizdu, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savo finansinės padėties šių skolų padengti negalėjo. Aplinkybė, kad įmonė maža apimtimi vykdė atsiskaitymus su ieškove, nepaneigia fakto, kad įmonė jau 2015 m. pabaigoje buvo nemoki.

8. Šiuo atveju priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Įmonių bankroto įstatyme apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Vien aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atmestini atsakovų argumentai, jog atsakovai aktyviais veiksmais siekė išsaugoti įmonę, t. y. mažino darbuotojų atlyginimus, persikėlė į patalpas už mažesnę nuomos kainą, ėmė paskolas, už kurias asmeniškai laidavo.

9. Atsižvelgus, kad atsakovas V. B. P. įmonei vadovavo nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., tačiau įmonės nemokumo pradžia laikytina 2015 m. gruodžio 31 d., jis privalo atsakyti įmonei už žalą, padarytą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (A. P. vadovavimo pradžios), o atsakovas A. P. – už žalą, padarytą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2018 m. balandžio 27 d.). Įvertinus prašomą priteisti žalos sumą bei tai, kad nėra galimybės gauti visų įmonės dokumentų, ieškovė pagrįstai žalos dydį skaičiavo, kaip nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos išaugusį bendrovės bendrą skolų dydį 2016 m. gegužės pradžiai (47 694,72 Eur), vertindama įmonės skolų augimo dinamiką per 2016 m. pirmuosius 4 mėnesius bei atitinkamai apskaičiavo tikėtiną įmonės skolos dydį 2016 m. gegužės 31 d. (47 694,72 Eur – 44 132,00 Eur) / 4 mėn. = 890,00 Eur; 890 Eur x 5 mėn. = 4 450 Eur), kas sudaro 9 721,92 Eur. Iš pateiktų paskaičiavimų nustatytina, kad atsakovas V. B. P. privalo atlyginti 4 450,00 Eur žalos dalį, o atsakovas A. P. – likusią žalos dalį (9 721,92 – 4 450,00 = 5 271,92). Atsakovai šių ieškovės paskaičiavimų iš esmės neginčijo, savo skaičiavimų į bylą neteikė, todėl esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš kiekvieno atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už iš jo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovai V. B. P. ir A. P. prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas nepagrįstai visus įmonės įsipareigojimus laikė pradelstais, nes sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliojo santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės vertinimu. Nagrinėjamu atveju, būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti įmonės nemokumo būseną, tačiau teismas nenagrinėjo įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su turtu, o preziumavo, kad visi įmonės įsipareigojimai yra pradelsti, tokiu būdu įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė apeliantams. Teismas turėjo išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius pradelstų įsipareigojimų dydį, arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė, pažeisdamas imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo normas, neįsigilinęs į situaciją, neišnagrinėjęs visų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos.

12.2. Teismas nepagrįstai visą po 2015 m. gruodžio 31 d. susidariusį įmonės skolos padidėjimą ieškovei laikė žala ir nevertino tokių svarbių aplinkybių, kaip apeliantų pastangos turimomis priemonėmis atkurti įmonės mokumą, išvystyti veiklą ir padengti skolas. Taip pat nevertino ieškovės įtakos žalos susidarymui ir jos dydžiui. Apeliantai apskritai nesutiko dėl žalos įmonei, taigi, jie ginčijo visą ieškovės nurodytą žalos dydį, ir negalėjo pateikti į bylą savo skaičiavimų, juos pagrindžiančių dokumentų, kadangi įmonei iškėlus bankroto bylą visi buhalteriniai dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Iki bankroto bylos iškėlimo buhalterinę apskaitą tvarkė išorines paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuris atsisakė apeliantams pateikti duomenis. Teismas nevertino, kad ieškovė pati prisidėjo prie žalos atsiradimo. Įmonės nuostolius, kurie galiausiai lėmė įmonės nemokumą, iš esmės sudaro tik skola ieškovei. Be to, įmonė savo skolą ieškovei iš dalies dengdavo. Įmonės įsipareigojimai po 2015 m. gruodžio 31 d. didėjo tik dėl to, kad ji pirko naujų prekių iš ieškovės. Jei įmonė būtų nevykdžiusi veiklos, jos įsipareigojimai nebūtų didėję. Tokiu būdu, įmonės skola po ginčo datos padidėjo ne dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo, bet dėl naujai iš ieškovės įsigytų prekių. Mokestinių prievolių įmonė neturėjo ar jos sudarė menką įsipareigojimų dalį, o taip pat neturėjo kreditorių, kurie būtų nežinoję apie įmonės būklę. Vienintelis kreditorius, kuris tiekė įmonei prekės, buvo ieškovė. Šios aplinkybės pagrindžia faktą, kad tarp padidėjusių įmonės įsipareigojimų ir žalos dėl pavėluotai pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą, nėra priežastinio ryšio. Ieškovės savanoriškas rizikos prisiėmimas negali būti perkeltas apeliantams. Įvertinus ieškovės reikalavimo dydį, akivaizdu, kad esmine iš apeliantų priteistų lėšų dalimi bus dengiamas ir ieškovo reikalavimas. Toks ieškovės elgesys yra piktnaudžiavimas savo subjektinėmis teisėmis.

12. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – dokumentus dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio bei kredito dengimo už įmonės skolą.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, kad net nepaprašė teismo prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti prijungti šiuos įrodymus prie bylos. Teismas teisingai konstatavo, kad įmonė buvo nemoki jau 2015 m. pabaigoje, kadangi laiku nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams (ieškovei) ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šie įmonės rodikliai 2016 – 2018 m. tik prastėjo. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta visų bendrovės įsipareigojimų bendra suma, tačiau ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų įmonės nemokumo būsenai 2015 m. gruodžio 31 d. įrodyti. Ieškovė pateikė detalią skolos jai, kaip didžiausiam bendrovės kreditoriui, išklotinę 2015 m. gruodžio 31 d. Aplinkybė, kad įmonė iš dalies vykdė atsiskaitymus su ieškove, nepaneigia fakto, kad ji jau 2015 m. pabaigoje buvo nemoki. Įmonės veikla buvo tęsiama išimtinai tik pagrindinio prekių tiekėjo – ieškovės sąskaita. Byloje surinktų įrodymų ir duomenų teismui visiškai pakako konstatuoti faktą, kad 2015 m. pabaigoje bendrovė jau buvo nemoki. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad apeliantams kaip vadovams pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį kyla civilinė atsakomybė atlyginti dėl jų neteisėtų veiksmų padarytą sprendime nurodyto dydžio žalą įmonei, nes pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą atsirado 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki kreditorinių reikalavimų tvirtinimo dienos bendrovės skolų dydis išaugo 9 721,92 Eur, todėl bendrovės ir jos kreditorių patirtas bendras žalos dydis yra 9 721,92 Eur. Teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės apskaičiavimais dėl įmonei sukeltos žalos dydžio ir jos paskirstymo apeliantams. Apeliantai net ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčija žalos apskaičiavimo ar jos dydžio ir nepateikia jokių savo skaičiavimų žalai nustatyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomet turėjo ir kitų kreditorių, o likę nepatenkinti dalies kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje. Teismas pagrįstai nurodė, kad vien aplinkybė, jog įmonė vykdo nors ir nuostolingą ūkinę komercinę veiklą, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys yra pareikštas bendrovės vardu ir, visų pirma, bendrovės (ir netiesiogiai – visų jos kreditorių, o ne vien ieškovės) interesais, todėl šiuo atveju teisiškai nereikšmingos aplinkybės, susijusios su bendrovės ir ieškovės kaip kreditoriaus individualaus bendradarbiavimo eiga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Nagrinėjamoje byloje kreditorė (ieškovė) pareiškė netiesioginį ieškinį skolininkės vadovams, dalyviams (akcininkams), kadangi skolininkė (trečiasis asmuo) yra bankrutavusi ir, pagal faktines bylos aplinkybes, kreditorė skolos iš skolininkės neatgaus arba atgaus ne visą. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

17. Taigi, kreditorius, manydamas, kad nemokios (bankrutuojančios ar bankrutavusios) įmonės vadovas pažeidė fiduciarines pareigas ir šiuo pažeidimu padarė įmonei žalą ir dėl to įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos administratorius nereiškia vadovui ieškinio dėl žalos atlyginimo, turi teisę, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, pareikšti netiesioginį ieškinį. Tokiu būdu jis gina visų kreditorių teises. Bankrutuojančiai įmonei priteista žala ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstoma teismo patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai užtikrina visų kreditorių lygiateisiškumą ir garantuoja ĮBĮ normose įtvirtintą jų teisių gynybą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., mokėjimus klientams 2017 m. ir įmonės skolos dydį, banko išrašą apie kredito dengimo įmokas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 19 d., tačiau apeliaciniame skunde neprašė jų priimti ir nenurodė, kokiu tikslu ar kokioms aplinkybėms pagrįsti jie yra teikiami, kodėl jie negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise; ar priešinga šalis turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad visi su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai jau yra byloje (pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį Nr. DOK-36783), todėl atsisakytini priimti.

Dėl ginčo esmės

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2014 m. birželio 26 d. Atsakovai buvo bendrovės akcininkai; atsakovui V. B. P. 2014 m. birželio 30 d. priklausė 60 proc. įmonės akcijų, atsakovui A. P. – 40 proc. įmonės akcijų Nuo 2018 m. vasario 28 d. atsakovas V. B. P. tapo vieninteliu bendrovės akcininku. Be to, atsakovas V. B. P. vadovavo bendrovei nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., o atsakovas A. P. – nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.

22. Nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, reglamentuojančios įmonių bankroto teisinius santykius. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, kurio skolininkui iškelta bankroto byla, turi teisę perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus. Kreditoriaus reikalavimus tvirtina teismas ir jie tenkinami įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 26 str., 30 str., 35 str.). ĮBĮ normos nereglamentuoja kreditoriaus teisių savo vardu bankroto proceso metu reikšti bankrutuojančios įmonės dalyviams, vadovams ieškinius dėl ginčų, kilusių iš sutartinių teisinių santykių su įmone ir (ar) žalos atlyginimo, todėl bankroto proceso metu kilę ginčai dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo sprendžiami CK normų nustatytais materialiosios teisės pagrindais, jas įgyvendinant civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

23. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, taip pat jo vadovas privalo atlyginti žalą, kurią padarė juridiniam asmeniui pažeisdamas įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nustatytas pareigas. Įmonės valdymo organo nariui, vadovui, padarius žalą tretiesiems asmenims, gali būti taikomos CK normose nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės (sutartinės ir (ar) deliktinės) taisyklės.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl įmonės nemokumo momento

25. Apeliantų nuomone, teismas tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų, netinkamai nustatė trečiojo asmens nemokumo momentą, kuris, jų vertinimu, yra 2018 m., kai įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

26. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomi realiu ir tikru juridinio asmens turtu.

27. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pagal įmonės vadovo pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuota, kad pagal 2018 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, atsakovės skolos kreditoriams viršija visą atsakovės balanse nurodyto turto vertę, todėl įmonė yra nemoki. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra tiksliai nurodytas įmonės nemokumo momentas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įmonė jau 2015 m. pabaigoje buvo nemoki, todėl įmonės vadovams atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylą.

28. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų – nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balanso duomenimis balansinė turto vertė 2015 m. gruodžio 31 d. siekė 22 105,00 Eur sumą, kurią sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio: atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 11 270,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 5 345,00 Eur bei piniginės lėšos – 5 490,00 Eur. Šio balanso duomenimis, įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 44 132,00 Eur sumą, susidedančią vien tik iš sumų, mokėtinų per vienerius metus ir trumpalaikių įsipareigojimų. Iš 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2015 metais įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 18 798,00 Eur nuostolį, o bendrovės veiklos sąnaudos (35 519,00 Eur) beveik dvigubai viršijo įmonės bendrąjį pelną (16 721,00 Eur).

29. Iš 2016 m. balanso matyti, kad balansinė įmonės turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 26 979,00 Eur, kurią sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio: atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 17 823,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 8 685,00 Eur bei piniginės lėšos – 390,00 Eur. Šio balanso duomenimis, įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 59 462,00 Eur sumą, susidedančią vien tik iš sumų, mokėtinų per vienerius metus ir trumpalaikių įsipareigojimų. Iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2016 metais įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 10 456,00 Eur nuostolį, o bendrovės veiklos sąnaudos (19 955,00 Eur) beveik dvigubai viršijo įmonės bendrąjį pelną (9 499,00 Eur).

30. Iš 2017 m. balanso matyti, kad balansinė įmonės turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 11 208,00 Eur, kurią sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio: atsargos (prekės skirtos perparduoti) – 5 295,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 4 439,00 Eur bei piniginės lėšos – 1 474,00 Eur. Šio balanso duomenimis įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 53 779,00 Eur sumą, susidedančią vien tik iš sumų, mokėtinų per vienerius metus ir trumpalaikių įsipareigojimų. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 17 764,00 Eur nuostolį, o bendrovės veiklos sąnaudos (18 131,00 Eur) beveik gerokai viršijo įmonės bendrąjį pelną (1 157,00 Eur).

31. Iš 2018 m. balanso matyti, kad balansinė įmonės turto vertė 2018 m. kovo 31 d. buvo 5 405,00 Eur, kurią sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio: atsargos (prekės skirtos perparduoti) – 4 489,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 741,00 Eur bei piniginės lėšos – 175,00 Eur. Šio balanso duomenimis įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 57 144,00 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Iš 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2018 m. I ketvirtį įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė 9 168,00 Eur nuostolį, o bendrovės veiklos sąnaudos (6 309,00 Eur) beveik daugiau nei du kartus viršijo įmonės bendrąjį pelną (2 586,00 Eur).

32. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kreditorinį reikalavimą kildino iš 2014 m. liepos 4 d. su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos ilgalaikės prekių – pirkimo pardavimo sutarties. Byloje iš ieškovės pateiktų skolų suvestinių nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Termokoncepto grupė“ skola ieškovei 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 39 739,22 Eur, o bendra įsiskolinimų kreditoriams suma sudarė 44 132,00 Eur; 2017 m. skola ieškovei – 45 141,00 Eur, bendra įsiskolinimų kreditoriams suma – 53 779,00 Eur; 2018 m. I ketvirtį skola ieškovei sudarė 4 828,39 Eur, iš viso skola ieškovei sudarė 49 970,27 Eur, bendra įsiskolinimų kreditoriams suma – 57 144,00 Eur.

33. Iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ieškovė nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio ėmė reikšti pretenzijas UAB „Termokoncepto grupė“ dėl skolos sumokėjimo, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad kreditoriai, tame tarpe ir ieškovė, įmonei nuo 2015 m. pretenzijų teismuose dėl skolų nereiškė, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė neturėjo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ir beveik visą bendrovės turimą turtą sudarė per vienerius metus gautinos sumos, pinigai, atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašą 53 853,92 Eur sumai, iš jų ieškovės finansinis reikalavimas sudaro 49 970,27 Eur. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad bendrovės finansiniai sunkumai nuo 2015 m. buvo laikini, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai išvada, kad UAB „Termokoncepto grupė“ nemokumas atsirado 2015 m.

Dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės sąlygų

34. Kvalifikuojant akcininko ir vadovo atsakomybės konkurencijos atvejus reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 str.) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 str. 3 d.).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

36. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Taigi, bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

37. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

38. Pažymėtina, jog įmonės finansinės veiklos rezultatai nuo 2015 m. blogėjo, apie egzistuojančias nepadengtas skolas kreditoriams įmonės atsakovams vadovams ir akcininkams buvo žinoma, ką patvirtina ir byloje esantis 2016 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame numatyta mažinti įsiskolinimą, o taip pat mažinti veiklos sąnaudas, tačiau įmonės skola nuo 2015 m. gruodžio 31 d iki 2016 m. gegužės mėnesio padidėjo nuo 44 132,00 Eur iki 57 694,72 Eur, o veiklos sąnaudos nors ir sumažėjo (nuo 35 519,00 Eur 2015 m. iki 19 955,00 Eur 2016 m.), tačiau vis tiek beveik dvigubai viršijo įmonės bendrąjį pelną (16 721,00 Eur 2015 m. ir 9 499,00 Eur 2016 m.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai, žinodami, kad įmonė nuo 2015 m. turi besitęsiančių finansinių sunkumų, t. y. nepajėgia padengti įsiskolinimų kreditoriams, privalėjo įvykdyti įstatymu jiems nustatytą pareigą ir inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą siekdami užkirsti kelią tolimesniam skolų augimui (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teisėjų kolegija šios bylos aplinkybių kontekste aiškindama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, sprendžia, jog įmonės vadovai ir akcininkai, esant įmonės nemokumo faktui 2015 m. metais, privalėjo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl žalos dydžio

40. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad teismas, priteisdamas žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai apskaičiavo priteistinos žalos dydį, nes neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad skolos didėjimui įtakos turėjo pačios ieškovės veiksmai, kadangi ji, žinodama apie įmonės sunkią finansinę padėtį, vis tiek tiekė įmonei prekes, taip didindama įsiskolinimą ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

41. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, t. y. 4 450,00 Eur iš atsakovo V. B. P. ir 5 271,92 Eur iš atsakovo A. P., iš viso 9 721,92 Eur, kuris lygus skirtumui tarp bankroto byloje 2018 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintų reikalavimų sumos (53 853,92 Eur) ir įmonės skolinių įsipareigojimų kreditoriams sumos (44 132,00 Eur) 2015 m. gruodžio 31 d.

42. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės nuosavas kapitalas gali susidėti iš kelių dalių: įstatinis kapitalo (pasirašytų akcijų vertė, arba daugeliu atveju į įmonę įneštos akcininkų lėšos bendrovės kūrimo metu ar vėlesniais etapais); akcijų priedų (jei akcininkams perkant akcijų emisijas jų kaina skyrėsi nuo nominalo, tuomet šis skirtumas atsiranda prie akcijų priedų); privalomo rezervo (lygaus 1/10 daliai nuo įstatinio kapitalo, kuris sudaromas iš paskirstytino pelno ir gali būti panaudotas tik įmonės nuostoliams padengti); perkainojimo rezervo (turto vertės padidėjimas tuo atveju, jei įmonė atlieka savo ilgalaikio turto pervertinimą, ir traukia jį į apskaitą); rezervo savoms akcijoms įsigyti (tuo atveju, jei įmonė yra numačiusi supirkti savo akcijų); nepaskirstyto pelno arba nepaskirstytų nuostolių (į šią dalį paprastai papuola įmonės uždirbtas (per visą laikotarpį) ir akcininkams neišmokėtas bei rezervams nepriskirtas pelnas). Nors nuosavo kapitalo dalių daug, tačiau pagrindinis principas labai paprastas – iš esmės tai yra akcininkų įnešti pinigai plius uždirbtas pelnas. Įmonė uždirba pelną – nuosavas kapitalas didėja, įmonė išmoka lėšas akcininkams – nuosavas kapitalas mažėja. Kaip nustatyta byloje, įmonė nuo 2015 metų dirbo nuostolingai. Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jie kaip įmonės akcininkai ir/ar vadovai įnešė pinigų į įmonę, suteikė įmonei paskolas, kitais būdais stengėsi atkurti įmonės mokumą ar pan.

44. Byloje neginčijami nustatyta, kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 44 132,00 Eur, o bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 53 863,92 Eur (A. P. – 1 602,25 Eur, R. V. – 291,74 Eur, VSDFV Alytaus skyrius – 1 989,66 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 49 970,27 Eur). Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi kreditorinių reikalavimų sąrašas patikslintas sumažinant netiksliai paskaičiuotus kreditorinius reikalavimus: A. P. iki – 1 217,71 Eur, R. V. – 221,72 Eur. Tokiu būdu, bendra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 53 399,36 Eur, o skirtumas tarp patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų ir įmonės kreditorinių įsiskolinimų 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro 9 267,36 Eur (53 399,36 – 44 132,00).

45. Nustačius, koks buvo pradelstų įsipareigojimų santykis laikotarpiu nuo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. kiek tuo laikotarpiu padidėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams, galima spręsti dėl vadovo atsakomybės apimties (Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-45-1; Teismų praktika Nr. 45, p. 565-567; 572-579). Atsižvelgiant į bendrą nustatytą žalos dydį, įmonės nemokumo momentą, į kiekvieno iš atsakovų vadovavimo įmonei laikotarpį, perskaičiuotinos iš atsakovų priteistos sumos žalos atlyginimui. Atsakovas V. B. P. įmonei vadovavo nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., todėl jis privalo atsakyti įmonei žalą, padarytą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., o atsakovas A. P. – nuo 2016 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 27 d.).

46. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonės įsiskolinimai 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 47 694,72 Eur (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas), o 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 44 132,00 Eur, tai reiškia, kad per atsakovo V. B. P. vadovavimo laikotarpį įmonės skola kreditoriams padidėjo 3 562,72 Eur (47 694,72 – 44 132,00), todėl teismo sprendimas dėl priteistinos sumos keistinas ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo V. B. P. priteistina suma mažintina iki 3 562,72 Eur, o iš atsakovo A. P. priteistina žalos atlyginimo suma didintina iki 5 704,64 Eur (9 267,36 – 3 562,72) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui paneigti, todėl detaliau šių argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

49. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teisme šioje byloje patyrė 3 639,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 219,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3 420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 5 938,00 Eur. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos (ieškinio, dubliko, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą byloje) išlaidos sudaro 5 719,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9 punktu, prašomos priteisti sumos teisinės pagalbos išlaidų dydis 3 420,00 Eur pirmosios instancijos teisme atitinka nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu, maksimali priteistina suma bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 1 712,88 Eur (mokėjimas atliktas 2020 m. kovo 16 d., kai vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 317,60 Eur), kai ieškovė nurodo, jog yra sumokėjusi 2 299,00 Eur. Tokiu būdu, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis ieškovės 5 132,88 Eur (3 420,00 + 1 712,88) patirtas teisinės pagalbos išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

50. Pakeitus teismo sprendimą, ir ieškinį patenkintinus iš dalies (95 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovų ieškovei priteistina 5 084,29 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismuose ((5 132,88 + 219,00) x 95 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad 38 proc. ieškovės prašomos priteisti žalos priteista iš V. B. P., o 62 proc. iš A. P., proporcingai iš kiekvieno atsakovo priteisiama ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. iš atsakovo V. B. P. priteisiant 1 932,03 Eur (5 084,29 Eur x 38 proc.), iš atsakovo A. P. – 3 152,26 Eur (5 084,29 – 1 932,03) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

51. Valstybė patyrė 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), todėl jos, priteistinos proporcingai iš kiekvieno atsakovo: iš atsakovo V. B. P. priteistina 2,83 Eur, iš atsakovo A. P. 4,61 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 562,72 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 72 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 567,72 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 704,64 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturis eurus 64 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5 704,64 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Priteisti iš atsakovo V. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 932,03 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt du eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 152,26 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovo V. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2,83 Eur (du eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,61 Eur (keturis eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos. Įmokos mokėjimo kvitas pristatytas į Kauno apylinkės teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasDiana Labokaitė