- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1320-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01262-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“
- Ieškovas
- E. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4459-733/2024 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goneras“, trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Ekoseka“, dėl avanso, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Goneras“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė), kaip iš solidariosios skolininkės, 20 800 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas, pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui, prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 20 800 Eur sumai, o nesant jo arba esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, leidžiant jomis atlikti tik atsiskaitymą su ieškovu, pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose atsakovei priklausantį kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovei priklausančio turto vidutinė rinkos vertė yra panaši į atsakovės turimus įsipareigojimus. Atsakovės nesąžiningumą ir tikimybę, jog atsakovė gali siekti nuslėpti jai priklausantį turtą, bandydama tokiu būdu išvengti būsimo jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo įrodo tokie jos veiksmai: atsakovė kelerius metus siunčia ieškovei pranešimus dėl tarp šalių sudarytos preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties pratęsimo, tačiau tokiu būdu klaidina ieškovę apie tai, jog ketina įgyvendinti savo sutartinius įsipareigojimus, nors realiai tokių galimybių neturi, nes nevaldo preliminariojoje sutartyje nurodyto objekto. Atsakovė, siekdama išvengti su statybos ranga susijusių įsipareigojimų ir prievolių, nurodė ieškovui su trečiuoju asmeniu sudaryti rangos sutartį, nors tokia sutartis negalima, nes ieškovas nėra pastato savininkas ir negali būti statytoju. Jokie darbai per 4 metus nebuvo atlikti. Trečiajam asmeniui, kuris buvo įsteigtas metai prieš sutarčių sudarymą, iškelta bankroto byla, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad tiek preliminarioji sutartis, tiek rangos sutartis buvo sudarytos siekiant išvilioti pinigus, neturint tikslo vykdyti savo įsipareigojimus, kas turi sukčiavimo požymių. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir pridedami vieši atsiliepimai apie atsakovės vykdomą veiklą iš www.rekvizitai.lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 20 800 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu bei privalomų mokesčių mokėjimu valstybei.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas, nustatęs, kad: bendra reikalavimo suma atsakovei yra pakankamai didelė (20 800 Eur); atsakovė turi finansinių sunkumų, kurie gali būti nelaikini; teisme atsakovei yra pareikšti ir kitų kreditorių reikalavimai, sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Goneras“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nors ir nurodė Lietuvos apeliacinio teismą praktiką, susijusią su tuo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vadovautis didelės ieškinio sumos kriterijumi negalima, tačiau vis vien šiuo kriterijumi vadovavosi.
6.2. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiuo atveju atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovui teko pareigą jį įrodyti, t. y. įrodyti, jog atsakovė, siekdama išvengti prievolės ieškovui, gali imtis (ar jau yra ėmusis) veiksmų, susijusių su turto paslėpimu ar jo perleidimu, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovo teiginiai apie tai, kad: atsakovė kelerius metus siunčia pranešimus dėl preliminariosios sutarties termino pratęsimo, nors nebedisponuoja ginčo patalpa; atsakovė tyčia vilkina laiką, siekdama paslėpti turtą; viešoje erdvėje apie atsakovę skelbiami atsiliepimai patvirtina, jog nuo atsakovės yra nukentėjęs ne vienas asmuo, niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu ar siekio paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti atsakovės teises į jai priklausantį turtą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas E. J. prašo jį atmesti, o Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė tokius nesutikimo su juo argumentus:
8.1. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, jog ji, žinodama, kad negali įgyvendinti savo ieškovui prisiimtų įsipareigojimų, tyčia vilkina laiką, jog galimai galėtų nuslėpti jai priklausantį turtą. Be to, atsakovė ieškovui nurodė sudaryti su trečiuoju asmeniu rangos sutartį, nors tokia sutartis nėra galima, nes ieškovas nėra pastato savininkas ir negali būti statytoju, o prie ieškinio buvo pridėti viešoje erdvėje esantys neigiami atsiliepimai apie atsakovę, kurių pagrįstumą patvirtina teismuose esanti ne viena byla, pradėta atsakovės atžvilgiu.
8.2. Nekilnojamojo turto projektas, kurį turėjo vystyti atsakovė ir parduoti ieškovui, pristatomas (duomenys neskelbtini) holdingo tinklapyje, kaip pastarojo vienas iš vystomų projektų. (duomenys neskelbtini) holdingo steigėju prisistato buvęs atsakovės direktorius I. J.. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, šio asmens atžvilgiu 2024 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir areštavo su juo susijusių juridinių asmenų, įskaitant ir atsakovės, turtą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vėlesnis teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus ir paaiškinimus, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, o atsižvelgiant į tai, jog kelerius metus nevykdo įsipareigojimų ir nepagrįstai delsia grąžinti ieškovo atsakovei sumokėtus pinigus, akivaizdu, kad gali mėginti nuslėpti ir likusį jai priklausantį turtą. Atsakovės sunkią materialinę padėtį pagrindžia ir tai, jog po ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu, atsakovės atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla dėl 37 232,84 Eur išieškojimo, be to, ji turi nuolatinių įsiskolinimų valstybės biudžetui ir laiku nemoka privalomųjų mokesčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas pateikė papildomus įrodymus: Linkedin duomenis apie asmenį (I. J.), straipsnį (duomenys neskelbtini), Turto arešto aktų registro 2024 m. liepos 9 d. išrašą apie atsakovės atžvilgiu taikomus areštus, viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės 2024 m. liepos 8 d. turėtas skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondui. Nurodo, jog šie įrodymai nebuvo žinomi rengiant ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o šių įrodymų prijungimas, anot ieškovo, padės išsamiai ir visapusiškai nustatyti reikšmingas aplinkybes.
10. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
11. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio (atskirojo) skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiama nutartis priimta 2024 m. birželio 12 d. o pateikto straipsnio data nurodyta – 2024 m. kovo 21 d.; pateiktame Turto arešto aktų registro išraše nurodyti areštai atsakovės atžvilgiu pradėti taikyti taip pat anksčiau nei buvo priimta šioje byloje skundžiama nutartis, išskyrus taikomą areštą dėl 37 232,84 Eur sumos, kuris neegzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu; pateikti duomenys apie atsakovės skolas valstybės biudžetui taip pat turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, nes patikrinti atsakovės pradelstus mokėjimus ieškovas galėjo bet kuriuo metu.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšto ieškinio reikalavimams (20 800 Eur sumai) užtikrinti tenkino, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 20 800 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu bei privalomų mokesčių mokėjimu valstybei. Teismas sprendė, kad ieškinys gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, o konstatavęs, jog bendra reikalavimo suma yra pakankamai didelė, atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, laikė, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti.
15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino atsakovės sąžiningumo, nukrypo nuo teismų praktikos, nes ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą nuslėpti ar perleisti turimą turtą tam, jog apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtinai pagrįstų ieškinio reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėtos sąlygos nepasisako.
17. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sprendė, jog ši sąlyga egzistuoja, nes iš esmės rėmėsi tik ieškovo pareikšto reikalavimo suma, kuri, anot pirmosios instancijos teismo, atsakovei laikytina didele.
19. Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
20. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
Žemesnės instancijos teismas
21. Šiuo atveju ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovei priklausančio turto vidutinė rinkos vertė yra panaši į atsakovės turimus įsipareigojimus, tačiau ieškovas negali pateikti visų atsakovės įsipareigojimų, nes pastaroji nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2023 m. Taip pat buvo nurodęs, kad atsakovė, bandydama išvengti būsimo jai nepalankaus sprendimo vykdymo, gali mėginti nuslėpti jai priklausantį turtą, nes: atsakovė kelerius metus siunčia ieškovei pranešimus dėl tarp šalių sudarytos preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo, tačiau tokiu būdu klaidina ieškovę apie tai, jog ketina įgyvendinti savo sutartinius įsipareigojimus, nors realiai tokių galimybių neturi, nes nevaldo preliminariojoje sutartyje nurodyto objekto; atsakovė, siekdama išvengti su statybos ranga susijusių įsipareigojimų ir prievolių, nurodė ieškovui su trečiuoju asmeniu sudaryti rangos sutartį, nors tokia sutartis negalima, nes ieškovas nėra pastato savininkas ir negali būti statytoju; jokie darbai per 4 metus nebuvo atlikti; trečiajam asmeniui, kuris buvo įsteigtas metai prieš sutarčių sudarymą, iškelta bankroto byla, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad tiek preliminarioji sutartis, tiek rangos sutartis buvo sudarytos siekiant išvilioti pinigus, neturint tikslo vykdyti savo įsipareigojimus, kas turi sukčiavimo požymių; atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir pridedami vieši atsiliepimai apie atsakovės vykdomą veiklą iš www.rekvizitai.lt.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių neaptarė ir pakankamai neįvertino, ir tik bendrai nurodė, jog iš ieškovo nurodytų aplinkybių, tačiau neaišku, iš kokių konkrečiai, nustatė, kad: bendra reikalavimo suma yra pakankamai didelė; atsakovė turi finansinių sunkumų, kurie gali būti nelaikini (pažymėtina, kad taip pat nėra aišku, kuo konkrečiai remiantis tokia išvada padaryta); teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovei yra pareikšti ir kitų kreditorių reikalavimai (kokiais konkrečiais Liteko duomenimis pirmosios instancijos teismas rėmėsi, skundžiamoje nutartyje taip pat nėra nurodyta). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nesudarė pagrindo spręsti, kad yra pakankama tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, buvusius skundžiamos nutarties priėmimo metu, tiek esančius šiuo metu, nenustatė, kad iš atsakovei kitų asmenų pareikštų reikalavimų teismuose kiekio ar apimties buvo ar šiuo metu būtų pagrindas daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovės nesąžiningumo, pavyzdžiui, siekiant paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu apsunkinti bet kokia kita forma jos turimą turtą, nes tokių duomenų ieškovas nei su prašymu, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė. Skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovės atžvilgiu buvo užvestos ir neišnagrinėtos dvi bylos ir tik vienoje iš jų buvo reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, šios nutarties priėmimo metu – užvestos dar dvi civilinės bylos dėl turtinio pobūdžio reikalavimų, taip pat nuo skundžiamos nutarties iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo išnagrinėtos dar dvi civilinės bylos – priimti preliminarus sprendimas (įsiteisėjęs) ir sprendimas už akių (neįsiteisėjęs), tačiau vien tai, jog atsakovės atžvilgiu teisme yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė yra nesąžininga. Neigiami atsiliepimai viešoje erdvėje, nesant kitų pakankamai pagrįstų duomenų, taip pat negali būti laikomi objektyviais duomenimis, kurių pagrindu atsakovė turėtų būti pripažinta nesąžininga, kad jos atžvilgiu būtų taikomi tokios apimties turto suvaržymai kaip areštas.
24. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su ieškovu pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
25. Skundžiamoje nutartyje nurodytas reikalavimo sumos kriterijus būtų reikšmingas tik pateikus konkrečius duomenis ar įrodymus apie kitos šalies nesąžiningą elgesį, atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju tiek ieškovo, tiek pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, neįrodo apeliantės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimo sumą laikė didele, tačiau ši suma nelaikytina didele ne tik Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, susijusiose su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nurodomų kriterijų kontekste, tačiau nelaikytina didele ir kaip suma apskritai, atsižvelgiant į šiuolaikines ekonomines realijas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nebuvo pateikta atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikė vien tik didelę ieškinio sumą, taip nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos tokiose bylose bei netinkamai aiškindamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, kuri, kaip jau minėta, yra skirta užkardyti nesąžiningą kitos šalies elgesį.
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.