- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-869-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- R. K., A. V., S. V.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., A. V. ir S. V. dėl pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5639 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei J. S., atsakovams A. V. ir S. V. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notarė D. R., notarė A. G., viešoji įstaiga (toliau ir VŠĮ) ,,Mokumo projektai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį, juo prašoma: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2023 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5639, kurios pagrindu R. K. perleido A. V. ir S. V. nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovo R. K. nuosavybėn; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2023 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. K. perleido savo turėtą automobilį Infinity FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. V.; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai visas ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas R. K. nesutikdamas su ieškiniu pateikė priešieškinį, juo prašo: 1) pripažinti negaliojančiais notarės A. G. 2022 m. spalio 28 d. patvirtintą vekselį 180 000,00 Eur (vekselio turėtojas J. S.); 2) pripažinti 180 000,00 Eur vekselio notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiu; 3) pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 5 d. preliminariąją skolos padengimo turtu sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuspręsta iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės A. R. Ž. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01/764 dalyje dėl 180 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. K.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2024 m. birželio 6 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi pareikalauti, kad atsakovas pateiktų ieškovės, galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 2 500,00 Eur sumai. Prašymo pagrindu nurodė, kad buvo atšauktos varžytynės atsakovo turtui ir dėl to ji prarado galimybę disponuoti mažiausiai 100 000,00 Eur suma, kurią ji būtų gavusi po atsakovo turto pardavimo antstolės vykdomoje byloje, be to, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji šiomis lėšomis negalės disponuoti ilgą laiką ir negalės šiomis lėšomis naudotis savo vykdomoje ekonominėje veikloje, nes bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Palūkanos yra minimalūs nuostoliai, todėl ir prašo įpareigoti atsakovą galimų jos nuostolių užtikrinimui sumokėti 2 500,00 Eur sumą, nes atsakovas yra nedirbantis, turi sveikatos problemų.
Atsiliepimas
5. Atsakovai A. V. ir S. V. pateikė nuomonę dėl ieškovės prašymo, kurioje nurodė, kad prašymas taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti. Nurodė, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginami tik kai jie yra susiję su neteisėtais veiksmais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Kadangi priverstinio išieškojimo procesas vykdomojoje byloje nėra nutrauktas, o tik sustabdytas, atsakovo R. K. turtas tebėra areštuotas, tai reiškia, kad tebelieka galimybė kompensuoti galimą žalą. Be to, vykdomojoje byloje yra išieškomos palūkanos, o vykdomosios bylos sustabdymas nenutraukia palūkanų išieškojimo proceso, todėl nėra teisinio pagrindo skaičiuoti ir reikalauti dvigubų palūkanų.
6. Atsakovas R. K. taip pat pateikė nuomonę į pateiktą ieškovės prašymą ir nurodė, kad ieškovė reikalauja užtikrinti galimus nuostolius 2500,00 Eur sumoje kaip 5 procentų metines palūkanas už piniginės prievolės neįvykdymą laiku, tačiau šios palūkanos jau yra išieškomos vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01/764 antstolės A. R. Ž. kontoroje. Mano, kad ieškovė neįrodė CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimui reikalingų sąlygų visumos, todėl prašė ieškovės prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės prašymas netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
7.1. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galbūt jos nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad gali būti užtikrinamas realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, t. y. prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius.
7.3. Teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra priemonė, skirta gintis nuo teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovei dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje realiai patyrus nuostolius nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą, reikalaujant iš atsakovo priteisti ieškovės realiai patirtus nuostolius, nes, kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, atsakovo nekilnojamas turtas yra areštuotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir pareikalauti, kad atsakovas R. K. pateiktų ieškovės J. S. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 2500 Eur sumai. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Ieškovė 2024 m. birželio 6 d. prašyme išsamiai ir tiksliai nurodė duomenis, kurie patvirtintų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtiną kilmę – prašyme teismui nurodyta, kad dėl atšauktų varžytynių, kuriose buvo parduodamas atsakovo R. K. namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ieškovė prarado galimybę disponuoti mažiausiai 100 000 Eur suma.
8.2. Skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta, kad negalėdama disponuoti mažiausiai pusę metų 100 000 Eur suma, ieškovė papildomai negaus mažiausiai 2 500 – 3 000 Eur palūkanų, kurios ieškovei iš atsakovo yra išieškomos vykdomojoje byloje.
8.3. Ieškovės nuostoliai paskaičiuoti vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas
8.4. Vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01/764 pardavus atsakovo turtą ieškovė neatgaus visos atsakovui paskolintos pinigų sumos, jau nekalbant apie papildomai antstolės skaičiuojamas palūkanas.
8.5. Atsakovas yra skolingas daugiau, nei vertas visas jo turimas turtas, galimybė atsakovui turėti papildomas pajamas, kad susimokėti skolas, yra praktiškai lygi nuliui.
8.6. Teismas nepasisakė dėl trečios privalomos sąlygos - tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. V. ir S. V. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Apeliantė neįrodė nė vienos iš trijų būtinų sąlygų.
9.2. Iš pateikto apeliantės atskirojo skundo motyvų aiškiai matyti, kad apeliantė tiesiog siekia pasinaudoti CPK 146 straipsnio 2 dalimi, kad užsitikrintų nors dalies skolos atgavimą.
9.3. Apeliantė pati savo teisiniais veiksmais įrodė, kad pasitiki R. K. sąžiningumu, nes dėl 2012 m. 10000 Eur paskolos reikalavo užtikrinimo sutartine hipoteka, o dėl labai didelių 180000 Eur tariamai paskolintų pinigų pagal vekselius nereikalavo jokio skolos grąžinimo užtikrinimo būdo ir nereikalavo grąžinti jų dešimt metų. Todėl yra pagrindas manyti, kad būtent apeliantė elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl galimų nuostolių užtikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Bylos duomenimis nustatyta.
13.1. Atliekamas priverstinis išieškojimas iš atsakovui R. K. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), šis turtas yra areštuotas ir yra įkainotas bendrai 197 300,00 Eur sumai. Antstolė A. R. Ž. vykdomoje byloje Nr. 0075/23-01764 atlieka išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotus vekselius ar čekius Nr. 12643 bei yra atliekamas išieškojimas iš atsakovo R. K. dėl 873,65 Eur notaro atlygio, 180 000 Eur skolos ir 503,01 Eur palūkanų išieškotojos naudai. Iš 2024 m. balandžio 5 d. antstolės informacijos apie paskelbtas varžytynes nustatyta, kad pradinė atsakovui R. K. priklausančio nekilnojamojo, esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo kaina 157 840,00 Eur, o antrosiose varžytynėse atsakovui priklausančio ir iš varžytynių pardavinėjamo turto kaina 118 380,00 Eur.
13.2. Antstolė 2024 m. gegužės 24 d. patvarkymu atšaukė atsakovui R. K. priklausančio turto paradavimą varžytynėse, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindžia aplinkybe, jog dėl sustabdytų varžytinių ji negalėjo atgauti mažiausiai 100 000,00 Eur sumos ir šios sumos ji negalės panaudoti savo vykdomoje ekonominėje veikloje, todėl prašo nuostolių atlyginimo, apskaičiuotų kaip palūkanos.
15. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) konstatavo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra priemonė skirta gintis nuo teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė turės teisę pareikšti atskirą ieškinį dėl nuostolių.
16. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovei palankus teismo sprendimas tikėtinai apsunkins galimybę išieškoti nuostolių kompensaciją iš atsakovo R. K., kadangi atsakovas R. K. dėl savo sveikatos būklės ir gyvenimo būdo niekur nedirba, gauna iki 200 Eur pajamas per mėnesį, jo turimas turtas yra areštuotas, o jo skolos ženkliai viršija turimo turto vertę, todėl yra realus išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
17. Kaip žinoma, CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptariamas institutas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-265-553/2024).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-372-467/2022).
20. Vadinasi, būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1019-881/2023).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritartų apeliantės pozicijai, kad dėl to, kad varžytynės sustabdytos, ji negali (at)gauti apie 100 000,00 Eur sumos ir šios sumos ji kol kas negali panaudoti ekonominėje veikloje, tačiau šios situacijos ypatumas yra tas, kad atsakovas šioje civilinėje byloje priešieškiniu ginčija ieškovės naudai atliekamą vykdymo veiksmų pagrindą, t. y. atsakovas, be kitko, prašo: 1) pripažinti negaliojančiais notarės A. G. 2022 m. spalio 28 d. patvirtintus vekselį 180 000,00 Eur (vekselio turėtojas J. S.); 2) pripažinti 180 000,00 Eur vekselio notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiu. Taigi, nepaisant to, kad vykdomosios bylos Nr. 0075/23/01/764 dalis antstolės A. R. Ž. kontoroje dėl 180 000,00 Eur priverstinio išieškojimo iš atsakovo turto sustabdyta, tačiau priešieškiniu prašoma ištirti vykdomo išieškojimo pagrindo (vekselio) teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol byloje teismo procesiniu sprendimu nėra konstatuotas 180 000,00 Eur vertės vekselio / vekselių (ne)teisėtumas, apeliantė negali remtis aplinkybe, kad ji patiria realų / tikėtiną nuostolių atsiradimą (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Atitinkamai, sustabdžius vykdomosios bylos dalį dėl 180 000,00 Eur (pagrindinės skolos) priverstinio išieškojimo iš atsakovo turto, apeliantė negali remtis aplinkybe dėl išvestinio reikalavimo – skaičiuojamų netesybų praradimo (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Kitas aspektas tas, kad nors apeliantė tikina, kad atsakovo turtinė padėtis bloga, ateityje nepagerės, tačiau visgi, net ir konstatavus, kad šiuo atveju santykinai sudėtinga atsakovo finansinė padėtis savaime nelemtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo, nes atsakovo finansinė padėtis savaime nei palengvintų, nei pasunkintų procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra priemonė skirta gintis nuo teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovei dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje realiai patyrus nuostolius nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą, reikalaujant iš atsakovo priteisti ieškovės realiai patirtus nuostolius, nes, kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, atsakovo nekilnojamasis turtas yra areštuotas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepagrindė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jai kyla nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas ar neįmanomas, jeigu nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nebus taikytas.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.