- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2-265-553/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- akcinių bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, „LTG Infra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių akcinių bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“ ir „LTG Infra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties atsisakyti leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovėms akcinėms bendrovėms „Lietuvos geležinkeliai“ ir „LTG Infra“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“ ir Prvni Signalni A.S., išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo tarptautinio viešojo pirkimo dėl Vilnius – Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimo paslaugų įsigijimo (toliau – Pirkimas) laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Fima“, ir įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos Pirkimo procedūros, tame tarpe ir Pirkimo sutarties sudarymas, o jei tokia sutartis sudaryta – atsakovė įpareigota sustabdyti jos vykdymą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, įsiteisėjus teismo sprendimui nurodyta panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „LTG Infra“ pateikė prašymą leisti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai arba įpareigoti ieškovę UAB „Telekonta“ pateikti 2 904 294 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovės nurodė, kad Pirkimas projekto „Vilnius – Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas“ (toliau – Projektas) finansavimo sutartimi yra finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis, jog Projekto biudžetą sudaro 2 904 294 Eur be PVM. Projekto įgyvendinimą apibrėžia nacionaliniai teisės aktai, tarp kurių „2021-2027 metų Europos sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – Taisyklės), pagal kurias nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos reikalaujamos grąžinti. Taigi, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, kyla rizika prarasti ES fondų lėšas. Prašymas atsakovių buvo motyvuotas ir ypatinga Pirkimo svarba, nes Pirkimu įgyvendinamo Projekto tikslas yra užtikrinti saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą dešimtyje prioritetinių pervažų, visuomenės ir darbuotojų saugumą, išvengiant su geležinkelių transportu susijusių eismo įvykių, mirčių, sunkių sužalojimų. Atsakovės teigė, kad Pirkimo sutarties sudarymo sustabdymas kelia realią atsakovės AB „LTG Infra“ nuostolių atsiradimo grėsmę – neįvykdžius Pirkimo sutarties kyla rizika prarasti atitinkamą finansavimo dalį, o tai lemtų tiesioginius atsakovės nuostolius, kurių atlyginimą ieškovė turi būti įpareigota užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovių prašymo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad byloje ieškovės prašymu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nustačius, jog egzistuoja dvigubo mokėjimo grėsmė – nesustabdžius Pirkimo procedūrų (Pirkimo sutarties sudarymo ir (ar) vykdymo), ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovės turėtų atlyginti žalą naujam potencialiam Pirkimo laimėtojui. Be to, nenustatyta, kad sustabdžius Pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeisti perkančiosios organizacijos ir (ar) viešasis interesai.
8. Teismas pažymėjo, kad procesinis sprendimas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovių nebuvo skundžiamas, todėl šioje proceso stadijoje kritiškai vertintini jų prašymo argumentai dėl viešojo intereso ginčo Pirkimu svarbos bei poreikio prioritetą suteikti viešajam interesui įsigyti Pirkimo objektą sudarančias paslaugas.
9. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės prašyme nenurodė naujų, pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčo situaciją vertinti kitaip, negu ji buvo įvertinta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nurodė, kad nepaisant aplinkybės, jog teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo poreikis nėra išnykęs.
10. Teismas nurodė, kad atsakovės nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jų argumentus, jog neįgyvendinus Projekto iki nustatytos datos ES skiriamas finansavimas (nepanaudotos lėšos) neabejotinai turėtų būti iš karto grąžintas. Teismas nustatė, kad Pirkimu įgyvendinamo Projekto pradžia buvo dar 2021 m. sausio 1 d., Pirkimas paskelbtas 2022 m. vasario 9 d., tuo tarpu perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo priimtas tik 2023 m. rugsėjo 27 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Pirkimo procedūros užsitęsė dėl pačių atsakovių veiksmų, o ne dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso ir 2023 m. gruodį pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovės atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba įpareigoti ieškovę užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nustato sąlyginai trumpus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, tačiau ES finansavimo atveju šie terminai yra per ilgi. Teisminio proceso pabaiga 2024 m. balandžio viduryje reikštų 2,5 mėnesiais trumpesnį finansavimo terminą. Projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 31 d., todėl palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kyla rizika prarasti ES fondų lėšas.
11.2. Pirkimo ypatingą svarbą patvirtina Projekto tikslas – užtikrinti saugų traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą dešimtyje prioritetinių pervažų Vilnius – Klaipėda geležinkelio linijoje. Šiuo metu turimi pervažų infrastruktūros trūkumai ir neatitikimas šiuolaikiniams geležinkelio mazgams taikomiems reikalavimams lemia ribotą pervažų pralaidumą ir nepakankamą saugumo užtikrinimą šiuose objektuose. Taip pat Projektu siekiama išspręsti ir pervažų pralaidumo problemą – eismo dalyvių prastovų ir laiko sugaišimą prie pervažų. Modernizuojant pervažas bus didinamas jų pralaidumas, mažės eismo dalyvių prastovos ir laiko sugaišimas, nes modernizuotose pervažose bus įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, padidės geležinkelių ir kelių transporto eismo saugumas prioritetinėse pervažose, dėl to mažės geležinkelio avarijų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė.
11.3. Nors teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys, nėra įsiteisėjęs, tačiau patvirtina preliminarų jo nepagrįstumą, o tai turėtų būti vertinama kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų nebuvimas.
11.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės nepateikė duomenų apie grėsmę netekti Pirkimo finansavimo ES lėšomis. Projekto veiklų vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 31 d., todėl palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kyla rizika prarasti ES fondų lėšas. Paslaugų suteikimas privalo būti atliktas iki nurodytos datos. Išlaidos, patirtos po nustatytos veiklų vykdymo pabaigos datos, negalės būti iš dalies finansuojamos ES lėšomis ir turės būti apmokamos atsakovės AB „LTG Infra“ lėšomis. Skirtas finansavimas turi būti panaudotas Taisyklėse nustatyta tvarka. Priešingu atveju, tai sudarytų sąlygas įgyvendinančiai institucijai atlikti pažeidimo tyrimus, skelbti išvadas, nustatyti finansavimo sąlygų reikalavimų neatitinkančias ir grąžintinas ES finansavimo sumas.
11.5. Pirkimo sutarties sudarymo sustabdymas kelia realių nuostolių atsiradimo ateityje tikimybę ir nuostolių atlyginimas priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą bus ne tik apsunkintas, bet ir negalimas. Išimtinai privatus ieškovės interesas – pelno siekimas – negali būti svarbesnis už viešąjį valstybės ir visuomenės interesą – saugų traukinių, autotransporto, pėsčiųjų ir geležinkelio darbuotojų eismą geležinkelių keliuose ir juos kertant per pervažas.
11.6. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad ieškovės nuostoliai 2022 m. buvo 459 718 Eur, grynasis pelningumas – 5,78 procentai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 994 747 Eur. Taigi, dėl sunkios ieškovės finansinės padėties jai nepalankaus teismo sprendimo atveju, ji nebus pajėgi atlyginti atsakovės AB „LTG Infra“ patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Telekonta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nors atsakovės laikosi pozicijos, kad skubus teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimas neva gali sąlygoti ES finansavimo praradimą, tačiau to niekaip nepagrindžia. Atsakovės tik deklaratyviai nurodo, kad vėlesnis, nei planuota, Pirkimo sutarties sudarymas ir darbų atlikimas gali sąlygoti ES finansavimo netekimą, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, jog nurodyti neigiami padariniai bus neišvengiami.
12.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien tik rizika prarasti ES finansavimą nėra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad duomenų apie tai, jog finansavimo sutartyje nustatytas terminas negalės būti pratęsiamas, nepateikimas yra viena iš priežasčių, lemiančių išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei proceso šaliai, nei visuomenei.
12.3. Ginčo atveju atsakovės ne tik nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad Projekto įgyvendinimo terminas negalės būti pratęstas, tačiau ir nutylėjo aplinkybę, jog nurodytas terminas gali būti pratęstas. Taisyklių 101 punkte yra aiškiai nustatyta Projekto pratęsimo galimybė.
12.4. Net ir tuo atveju, jeigu egzistuotų grėsmė prarasti ES finansavimą, dėl to kaltos būtų tik atsakovės. Ginčo Pirkimas yra trečias jų vykdomas viešasis pirkimas dėl to paties objekto, o tai nulėmė atsakovių tinkamas nepasirengimas viešojo pirkimo organizavimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymui.
12.5. Viešųjų pirkimų sutarčių esmė visais atvejais yra viešojo intereso užtikrinimas. Būtent dėl šios priežasties teisės aktų leidėjas nustatė itin efektyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo teisme mechanizmą, užtikrinantį šių ginčų išnagrinėjimą įmanomai greičiausiais terminais.
12.6. Taigi, vien tik viešojo intereso užtikrinimo poreikis per se (savaime) nelemia ir negali lemti skubaus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio, nes vadovaujantis tokia logika, visi teismų sprendimai viešųjų pirkimų bylose būtų vykdomi skubiai.
12.7. Padidintas pervažų pralaidumas lemia per pervažas pravažiuojančių traukinių greičio padidėjimą, o tai – avarinių situacijų padidėjimą. Tuo tarpu Pirkimu atsakovės perka tik automobilių užtvarus, o ne mechaninės apsaugos priemones, kurios apribotų žmonių patekimą ant bėgių bei į pervažų zonas.
12.8. Atsakovės nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja preliminarus ieškinio nepagrįstumas. Atliekamas ieškinio prima facie (preliminarus) vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima spręsti, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo patenkintas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024). Aplinkybė, kad teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, nereiškia, kad ieškinio reikalavimas negalės būti patenkintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
12.9. Atsakovės, organizuodamos ir vykdydamos Pirkimą, privalėjo įsivertinti pagrindines su tuo susijusias rizikas, tame tarpe ir tai, kad priėmus neteisėtą sprendimą, egzistuoja teisminio ginčo rizika.
12.10. Atsakovės prašo įpareigoti ieškovę pateikti 2 904 294 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tačiau neįrodė, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jos gali patirti nurodyto dydžio nuostolius. Iš atsakovių nurodyto reglamentavimo matyti, kad už viso ES finansavimo nepasisavinimą galimos net kelios alternatyvios sankcijos, iš kurių dvi – finansavimo sumažinimas arba nepanaudotų lėšų grąžinimas.
12.11. Atsakovės nepateikė įrodymų dėl potencialių nuostolių atsiradimo, tik deklaratyvaus pobūdžio svarstymus dėl galimų ir tikėtinų sankcijų. Taigi, pačios atsakovės nežino, ar patirs kokius nors nuostolius ir koks galėtų būti jų dydis.
12.12. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovės gali patirti kokių nors nuostolių, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar ieškovė tokius menamus nuostolius būtų finansiškai pajėgi atlyginti.
13. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ atsiliepime į atsakovių atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismui jau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir pabaigus pasirengimą bylos nagrinėjimui, ieškovė nurodė, kad neva Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas. Taigi, ieškovės siekis yra ne teisingas bylos išnagrinėjimas, o Pirkimo nutraukimas.
13.2. Laikotarpis nuo paskelbimo apie Pirkimą iki sprendimo dėl jį laimėjusio pasiūlymo nustatymo priėmimo neįrodo perkančiosios organizacijos aplaidumo. Pirkimas vyko skelbiamų derybų būdu, todėl per šį laikotarpį dar buvo organizuojamos derybos tarp Pirkimo dalyvių. Be to, tik pateikus galutinius pasiūlymus yra nustatomas geriausią pasiūlymą pateikęs Pirkimo dalyvis ir prašoma jo pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus kvalifikacijos atitikimą Pirkimo sąlygoms, pasiūlymas yra teikiamas Nacionalinio saugumo komisijai ir, tik gavus šios komisijos teigiamas išvadas, yra paskelbiamas laimėtojas.
13.3. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus sudaryti Pirkimo sutartį, visų pirma, būtų atliekami pasirengimo projektavimui darbai, ir tik tuomet pradedamas rengti modernizavimo projektas. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pakeistų teismo sprendimą ar jį panaikintų, nebūtų jokio dvigubo mokėjimo rizikos ir nereikalingų mokėjimų tretiesiems asmenims. Pasibaigus Pirkimo sutarčiai, visi pasirengimo projektavimui darbų rezultatai būtų perduoti AB „LTG Infra“, o pastaroji juos perduotų naujajam Pirkimo laimėtojui.
13.4. Šiuo konkrečiu atveju viešasis interesas neprarasti finansavimo Projektui ir užtikrinti jo įgyvendinimą laiku turi turėti didesnį visuomenės (viešąjį) interesą dėl skaudžių Projekto neįgyvendinimo pasekmių ar neaiškiam laikotarpiui atidėto įgyvendinimo pasekmių nei ieškovės interesai ginti savo tariamai pažeistas teises.
13.5. Tai, kad atsakovė nespės įgyvendinti visų Projekto veiklų yra faktas, nes neįmanoma įgyvendinti dvylikos mėnesių reikalaujančio Pirkimo objekto per likusius 7 mėnesius (geriausiu atveju).
Šalies argumentai
13.6. Skunde atsakovės nurodė, kad ne tik gali prarasti finansavimą, bet ir turės sugrąžinti jau panaudotas lėšas, konkrečiai 174 868,85 Eur, todėl atsakovės pagrįstai nurodytą sumą įtraukė į bendrą galimų patirti nuostolių sumą – 2 904 294 Eur.
13.7. Tuo atveju, jei dėl prarasto finansavimo nebūtų sudaryta sutartis su teisėtu laimėtoju, teismui netenkinus ieškovės reikalavimų, atsakovės turėtų teisę reikalauti ieškovės atlyginti patirtus pagrįstus nuostolius, kurių ieškovė, dėl prastos finansinės padėties, atlyginti negalėtų.
13.8. Atsakovė AB „LTG Infra“ neturėjo galimybės teikti atskirojo skundo dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes nebuvo įtraukta į bylą. Būtent ši atsakovė yra subjektas, kuris turi sudaryti Pirkimo sutartį. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra tik įgaliotasis perkantysis subjektas. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje atsakove nenurodė AB „LTG Infra“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovių prašymą leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl leidimo skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
16. Pagal bendrą taisyklę teismo sprendimai vykdomai, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Civilinio proceso įstatyme nustatyti ne tik atvejai, kai teismo neįsiteisėjęs sprendimas pagal įstatymą būtų nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis), bet ir atvejai, kai teismui suteikiama teisė nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimą ar jo dalį arba nutartį (CPK 283 straipsnis). CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, jo dalį ar nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Šios nuostatos taikomos ne tik teismui nukreipiant skubiai vykdyti sprendimo dalį, kuria išspręsti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai, bet ir sprendimo ar nutarties dalį, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 152 straipsnio 2 dalis). Kai skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali, kol sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti (CPK 283 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendžiant procesinį klausimą, ar teismas turi pagrindą pagal atsakovo prašymą nukreipti skubiai vykdyti procesinio sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, reikia išsiaiškinti, ar netenkinus atsakovo prašymo, jam gali būti padaryta didelė žala arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku procesinį sprendimą įvykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-538/2012).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymą leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo sustabdytos Pirkimo procedūros, panaikinimo argumentavo Pirkimu įgyvendinamo Projekto svarba bei Pirkimui skirto ES finansavimo netekimo grėsme. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad apeliantės neįrodė pateikto prašymo pagrindo. Nusprendė, kad Pirkimas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios įpareigotų prioritetą teikti viešajam interesui Pirkimo objektu, o ne viešajam interesui Pirkimo procedūrų teisėtumu. Be to, teismas nurodė, kad apeliantės nepateikė duomenų, kurie patvirtintų realią grėsmę netekti Pirkimui skirto ES finansavimo.
18. Apeliantės nesutikimą su skundžiama nutartimi motyvuoja, pakartodamos iš esmės tuos pačius prašyme leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytus argumentus, kad Projektu įgyvendinamas siekis padidinti geležinkelių infrastruktūros, eismo dalyvių saugumą, jog Pirkimo procedūrų sustabdymas gali lemti Pirkimui numatytų skirti ES lėšų neįsisavinimą ir (ar) pareigą grąžinti panaudotas lėšas.
19. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, kuris, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, apeliantėms skunde nepateikus motyvuoto nesutikimo su teismo atliktu jų prašymo faktinio pagrindo vertinimu, neturi pareigos pakartotinai pasisakyti dėl pirmiau nurodytų argumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė.
20. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismo sprendimu ieškovės UAB „Telekonta“ ieškinys buvo atmestas. Apeliantės teigia, kad nepaisant aplinkybės, jog teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tai leidžia spręsti apie ieškinio preliminarų nepagrįstumą ir vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų neegzistavimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip teisiškai nereikšmingą. Kaip minėta, teismo teisė leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą (nutartį) ar jo dalį siejama su ypatingomis aplinkybėmis, kuomet delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarus ieškinio pagrįstumas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), nėra nagrinėjimo dalykas sprendžiant dėl leidimo skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to, ši aplinkybė nevertintina ir sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ieškovui nepalanki bylos procesinė baigtis pati savaime nėra pakankama jo prašymui dėl faktiškai susiklosčiusios padėties stabilizavimo atmesti, konstatuojant prima facie nepagrįsto ieškinio padavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023).
22. Skunde apeliantės akcentuoja Projekto sutarties ir Taisyklių nuostatas, kad paslaugos pagal Pirkimo sutartį turi būti suteiktos iki 2024 m. gruodžio 31 d., jog išlaidos, patirtos po nurodytos datos, negalės būti iš dalies finansuojamos ES lėšomis ir turės būti apmokamos išskirtinai apeliantės AB „LTG Infra“ lėšomis. Teigia, kad likus galioti byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios draudžia sudaryti Pirkimo sutartį, kyla didžiulė rizika ne tik prarasti Projekto finansavimą, bet ir įgyvendinti Projektą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad, neleidus skubiai vykdyti teismo sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apeliančių ir (ar) viešajam interesams kiltų didelė žala.
24. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nepateikė duomenų, kad jų akcentuojamas terminas – 2024 m. gruodžio 31 d., negalės būti jokiomis aplinkybėmis pratęstas ir neabejotinai nulems Projekto finansavimo ES lėšomis nutraukimą ir (ar) panaudotų lėšų grąžinimą. Pažymėtina, kad Taisyklių 101 punktas nustato, jog Projekto vykdytojas privalo informuoti administruojančią instituciją apie įvykius arba numatomus Projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių keičiasi Projekto apimtis, Projekto veiklos, pratęsiamas Projekto įgyvendinimo laikotarpis ar kitaip keičiasi Projektas ar Projekto sutartyje nustatyti Projekto vykdytojo įsipareigojimai. Ši Taisyklių nuostata suponuoja, kad Projekto įgyvendinimas gali būti atitinkamai pratęstas.
25. Antra, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantės neskundė procesinio sprendimo, kuriuo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos Pirkimo procedūros, neprašė jų panaikinti ir (ar) pakeisti, nors Projekto įgyvendinimo terminas buvo toks pats. Įvertinus CPK normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis), matyti, kad šis procesas gali trukti ilgiau nei apeliacinis procesas šios kategorijos bylose (CPK 423⁹ straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantės nesinaudojo pirmiau nurodytomis procesinėmis teisėmis ir nesiekė Pirkimo procedūrų atnaujinimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti nurodytos grėsmės netekti Projekto finansavimo ES lėšomis ar neįgyvendinti Projekto realumu.
26. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Fima“ nurodo, kad skundas dėl teismo procesinio sprendimo sustabdyti Pirkimo procedūras nebuvo pateiktas, nes apeliantė AB „LTG Infra“ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nebuvo į traukta į bylą atsakove, teisę apskųsti nurodytą procesinį sprendimą turėjo jos interesais ginčo Pirkimą vykdžiusi ir ieškinyje atsakove nurodyta AB „Lietuvos geležinkeliai“. Be to, net ir 2023 m. gruodžio 20 d. teisėjos rezoliucija įtraukus apeliantę AB „LTG Infra“ į teisminį procesą atsakove, pastaroji nereiškė prašymų panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir (ar) jas pakeisti (CPK 148, 149 straipsniai).
Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
27. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptariamas institutas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo pagrindo. Teismas nurodė, kad apeliantės nepagrindė galimų nuostolių realumo ir jų dydžio bei aplinkybės, kad prašomas užtikrinti nuostolių dydis priežastiniu ryšiu susijęs su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
30. Nesutikimą su skundžiama nutarties dalimi, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apeliantės motyvuoja sunkia ieškovės finansine padėtimi – teigia, kad, ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ji nebus pajėgi atlyginti žalą dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo bei apeliančių patirtų nuostolių užsitęsus Pirkimo procedūroms, todėl bus prarastas Pirkimui skirtas ES finansavimas arba Projektas bus neįgyvendintas.
31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės neįrodė, jog dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė netekti Pirkimui skirto finansavimo ir (ar) neįgyvendinti Projekto. Šios teismo išvados teisėtumas ir pagrįstumas atskiruoju skundu nebuvo paneigtas. Dėl ieškovės finansinės padėties vertinimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į skundą argumentu, kad apeliantėms neįrodžius pirmiau nurodytos aplinkybės, nėra pagrindo vertinti ieškovės finansinį pajėgumą atlyginti menamus nuostolius.
32. Aptariamų skundo argumentų kontekste aktuali teismų praktika, kad nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (nuo pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Savo ruožtu teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017).
33. Apeliantės skunde pažymi, kad finansavimo įsisavinimo, viešojo pirkimo sutarties sudarymo bei įvykdymo ir kitus terminus nustato ne perkančiosios organizacijos, o institucijos, kurios yra suinteresuotos atitinkamo pirkimo (projekto) įgyvendinimu, dėl to, kad ir kokia profesionali būtų perkančioji organizacija, viešojo pirkimo vykdymas nepriklauso nuo jos patirties viešuosiuose pirkimuose ir profesionalumo.
34. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apeliančių pozicija, kad viešojo pirkimo įgyvendinimas gali būti sąlygojamas įvairių aplinkybių, kurios nėra priklausomos nuo perkančiosios organizacijos. Kita vertus, perkančiajai organizacijai yra žinoma viešojo pirkimo procedūrų vykdymo specifika, tame tarpe ir tai, kad tiekėjai gali inicijuoti jos viešajame pirkime priimtų sprendimų peržiūros procedūras, dėl ko atitinkamai užsitęstų šių procedūrų vykdymas ir (ar) pirkimo sutarties sudarymas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17, 19, 27, 101 straipsniai). Todėl būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga laikytis atitinkamų institucijų nustatytų terminų, per kuriuos turi būti įgyvendinti viešieji pirkimai ir (ar) įsisavintos jų finansavimui skirtos lėšos bei prisiimti dėl netinkamo šios pareigos vykdymo galinčius kilti padarinius.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Projektas įgyvendinamas nuo 2021 m. sausio 1 d., ginčo Pirkimas vykdomas nuo 2022 m. vasario 9 d., perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo priimtas praėjus penkiems mėnesiams nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tokių faktinių aplinkybių kontekste teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliančių deklaruojamą grėsmę neįgyvendinti Projekto ir (ar) neįsisavinti Pirkimui skirto ES finansavimo labiau lemia jų pačių veiksmai nei ieškovės inicijuotas teisminis procesas ir tik 2023 m. gruodį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytos Pirkimo procedūros.
36. Kiti skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
37. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovių prašymas leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.