- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1019-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00462-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 65/100 dalis (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto – patalpos / buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), paveldėto atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į (duomenys neskelbtini) ar / ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – patalpą / butą su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą, tačiau ne ilgiau kaip per 10 dienų, pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 14 426,88 Eur, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolius, t. y. nepardavus buto, laiku nebus padengtas trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ suteiktas kreditas. Dėl to atsakovas privalės mokėti dideles palūkanas. Mokėtinos palūkanos sudaro atsakovo patiriamus nuostolius.
Atsiliepimas
4. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. spalio 13 d. tarp trečiojo asmens ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) suteikta (duomenys neskelbtini) dydžio paskola butui įsigyti (toliau – ir kredito sutartis). Po (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsakovas paveldėjo ne tik butą bet ir kredito sutartimi prisiimtus turtinius įsipareigojimus. Kredito sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu jo gavėjas moka kintamąsias palūkanas, kurių dydis (duomenys neskelbtini) procento. Negrąžintos paskolos likutis prašymo pateikimo metu – (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, per vienerius metus atsakovo mokėtinos palūkanos yra 14 426,88 Eur. Atsižvelgiant į suteikto kredito dydį, kreditas gali būti padengtas tik pardavus butą, todėl atsakovas iniciavo jo pardavimą. 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarytas preliminarusis susitarimas dėl buto pirkimo–pardavimo. Potencialus pirkėjas – (duomenys neskelbtini), kuris sutinka įsigyti butą už (duomenys neskelbtini). Gauta suma pirmiausia privalės būti padengtas trečiojo asmens reikalavimas. Butas negali būti realizuotas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovas neteko galimybės padengti kreditą.
5. Teismui priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, atsakovo nuostolių atlyginimas bus apsunkintas. Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės mokumo. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SK-1416 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) Už šį turtą ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su buvusiais turto savininkais. Jokio kito nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas nuostolių išieškojimas, ieškovė neturi. Ieškovės darbo užmokestis sudaro vos 2 500 Eur per mėnesį. Įvertinus ieškovės turto bei įsipareigojimo santykį, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės galimybės atlyginti būsimus atsakovo nuostolius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies.
7. Teismas įvertino, kad civilinėje byloje prašomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnyje nurodytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma šių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
8. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui buvo uždrausta parduoti ginčo butą. Minimam butui įsigyti (duomenys neskelbtini), kurios turtą ir prievoles paveldėjo atsakovas, buvo paėmusi (duomenys neskelbtini) dydžio kreditą, mokant kintamąsias palūkanas ir maržą, kurios bendrai sudaro 5,893 procentus (6 mėn. Euribor + 1,950 proc.). Minėtas kreditas gali būti padengtas tik pardavus butą, o negrąžintos paskolos likutis prašymo pateikimo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl per vienerius metus atsakovo mokėtinos palūkanos – 14 426,88 Eur.
9. Teismas nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų parduoti butą ir atsiskaityti su kredito davėju – trečiuoju asmeniu, todėl galimų nuostolių susidarymas priežastiniu ryšiu yra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas nepatirtų nuostolių. Nors atsakovas nėra pateikęs preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties, tai nepašalina nuostolių atsiradimo rizikos bei grėsmės, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas buto parduoti negali. Iš butą pardavus gautų lėšų atsakovas planuoja atsiskaityti su trečiuoju asmeniu (banku), o negalėdamas to padaryti, privalo mokėti palūkanas, kurios, teismo vertinimu, yra atsakovo nuostoliai.
10. Nors ieškovė teigia, kad jos turtinė padėtis gera, todėl ji galėtų iš karto padengti atsakovo nuostolius, tačiau ieškovė teismui nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pasak teismo, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą labiau pagrįstai išvadai, kad ieškovė šiuo metu nurodomų lėšų neturi, todėl, jei ieškovės ieškinys būtų atmestas, atsakovo (vaiko) tikėtinų nuostolių kompensacijos išieškojimas vien iš ieškovės turimo nekilnojamo turto, kuris yra ieškovės vienintelė gyvenamoji vieta, būtų apsunkintas.
11. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikinimo, bus subalansuoti abiejų šalių interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir netenkinti atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovas neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti būtinų sąlygų visumos (CPK 146 straipsnis).
12.2. Taikoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl draudimo disponuoti ginčo turtu – nesusijusi su atsakovo sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui pagal kredito sutartį vykdymu. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ginčo turto – buto, o ne atsakovui priklausančių piniginių lėšų atžvilgiu. Atsakovas taip pat paveldėjo (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose sąskaitose, be to, turtą, esantį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „INVL Asset Manegement“ (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje. Taigi, kreditas gali būti dengiamas kredito sutartyje numatyta tvarka atsakovo paveldėtomis piniginėmis lėšomis.
12.3. Atsakovui byloje taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra apribota galimybė vykdyti finansinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad kreditas gali būti dengiamas tik pardavus ginčo turtą. Kredito sutartyje susitarta, kad kredito grąžinimo terminas 2046 m. liepos 15 d., į bylą nepateikti kredito sutarties (ne)vykdymą patvirtinantys įrodymai.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimą taikė net neturėdamas duomenų, patvirtinančių realias buto perleidimo galimybes. Atsakovas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindžia 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarytu preliminariuoju susitarimu dėl buto pirkimo–pardavimo, tačiau susitarimas į bylą nėra pateiktas.
12.5. Ieškovės pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės gera ir stabilia finansine padėtimi, nes ieškovė turi daugiau nei pakankamai turto atsakovo nurodomų nuostolių atlyginimui, jei tokie būtų patirti.
12.6. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), taip pat trys žemės sklypai, vienas kurių yra su statiniais. Ieškovė turi pakankamai piniginių lėšų tiek banko sąskaitose, tiek santaupų grynaisiais pinigais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, nors ir sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) kas mėnesį gauna pastovias pajamas – senatvės pensiją, darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas (iš viso apie 2 500 Eur). Atsakovo nurodomų galimų nuostolių dydis – 14 426,88 Eur. Ši suma ieškovei objektyviai nėra didelė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė negalėtų jos atlyginti.
12.7. CPK 146 straipsnyje nustatyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos siejamos su ieškovo nesąžiningumu, ieškovui ketinant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai. Nagrinėjamu atveju duomenų apie ieškovės nesąžiningumą atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ieškovės sąžiningumo aspektu nepasisakė.
12.8. Byloje nėra duomenų nei apie ieškovės nesąžiningus veiksmus, nei apie galimą vengimą atlyginti nuostolius ateityje. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamos kaip galimų atsakovo nuostolių atlyginimo apsunkinimas. Be to, atsakovas net neįrodinėja, dėl kokių ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (tuo atveju jei būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas) galėtų būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), prašo netenkinti ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeista. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patiria nuostolius. Jei atsakovas parduotų butą, trečiojo asmens suteiktas kreditas būtų grąžintas ir atsakovas neturėtų prievolės mokėti palūkanas. Būtent palūkanos (14 426,88 Eur) už kreditą yra realūs atsakovo nuostoliai. Šie nuostoliai nebūtų patirti, jei ieškovės prašymu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
13.2. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti, t. y. egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas esą nepatirs nuostolių, nes kreditas gali būti dengiamas dalimis, kaip tai numatyta kredito sutartyje. Reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas neginčija, kad kreditas gali būti dengiamas ir dalimis. Tačiau būtent dėl dalinio kredito dengimo atsakovas ir privalo mokėti itin dideles palūkanas. Tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, butas būtų realizuotas, kreditas padengtas, o atsakovas neturėtų pareigos mokėti palūkanas. Taigi, atsakovo nuostoliai yra susiję ne su kredito grąžinimo grafiku, o su mokėtinomis palūkanomis, kurių nereikėtų mokėti, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
13.4. Nuostolių realumą ir pagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovė faktiškai įvykdė skundžiamą nutartį ir pateikė banko garantiją nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
13.5. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas atsiskaitytų su trečiuoju asmeniu, t. y. nereikėtų mokėti palūkanas. Kol laikinosios apsaugos priemonės pritaikytas, tol atsakovas yra priverstas mokėti palūkanas.
13.6. Ieškovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas nuostolių išieškojimas, ieškovė uždirba 2 500 Eur per mėnesį. Savo finansinę padėtį ieškovė grindžia neaktualiais 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis. 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė savo sąskaitoje turėjo (duomenys neskelbtini), tačiau šia suma atsiskaitė už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė sąmoningai klaidina teismą ir teikia neaktualius, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., duomenis, slėpdama realią savo turtinę padėtį.
13.7. (Duomenys neskelbtini).
13.8. Nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra būtinas šalių lygiateisiškumui įgyvendinti. Ši priemonė apsaugotų šalis nuo naujų teisminių procesų. Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimu būtų subalansuoti abiejų šalių interesai: ieškovės naudai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovas negali parduoti buto, o atsakovo naudai užtikrinti nuostoliai, kurie ieškovei yra priimtini ir nedideli.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių į 65/100 buto dalis pripažinimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ar / ir (duomenys neskelbtini) priklausantį butą.
17. Atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamą poveikį atsakovo planams parduoti butą, atsakovas pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas nurodė, kad, pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
18. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies, t. y. pareikalavo, kad ieškovė per 14 dienų terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 14 426,88 Eur arba 14 426,88 Eur nuostolių atlyginimą užtikrinti banko garantija bei nustatytu terminu pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Užtikrinamą galimų nuostolių atsiradimo sumą sudaro už vienerius metus apskaičiuotos palūkanos, mokėtinos dėl negrąžinto buto įsigijimui paimto (duomenys neskelbtini) kredito, kurį atsakovas kartu su butu paveldėjo po (duomenys neskelbtini) mirties.
19. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma šių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
20. Ieškovės vertinimu, atsakovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui taikyti reikalingų sąlygų visuma (žr. šios nutarties 19 punktą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija, kad galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas CPK 146 straipsnio taikymui reikalingas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021). Vadinasi, ne ieškovei, o atsakovui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kyla pareiga įrodyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui reikalingas sąlygas (CPK 146 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui reikalingas sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, t. y., dėl kokių ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis būtų tokia sudėtinga, kad ji ateityje negalėtų atlyginti atsakovo prašomų užtikrinti nuostolių. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: butas, esantis Vilniaus senamiestyje; žemės sklypai; ieškovė gauna pastovias pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 2 500 Eur. Kadangi ieškovė pajamas gauna iš skirtingų šaltinių (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo daryti išvadą, kad artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis galėtų iš esmės pablogėti.
24. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės turtinė padėtis yra bloga ar kad ji nuolat blogėja, be to, jog atsakovo prašoma užtikrinti būsimų nuostolių suma, t. y. 14 426,88 Eur, ieškovei būtų itin didelė, dėl to kiltų reali grėsmė galimai būsimų atsakovo nuostolių atlyginimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar neįmanomas, yra nepagrįsta faktiniais byloje nustatytais duomenimis.
25. Aptariama CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto sąlyga teismų praktikoje taip pat siejama su nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad proceso šalis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017). Sutiktina su ieškove, kad atsakovas duomenų, rodančių ieškovės nesąžiningumą, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nurodomos aplinkybės (duomenys neskelbtini), savaime neįrodo, kad ieškovė ketina ateityje turtą perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.
26. Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra priemonė skirta gintis nuo teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl, kaip pagrįstai teigia apeliantė, kiekvienų konkrečiu atveju taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, būtina nustatyti visas jo taikymui būtinas sąlygas.
27. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius sąlygų visumą, atsakovui neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos, kitų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų vertinimas tampa teisiškai nereikšmingu. Papildomai pažymėtina, kad atsakovui dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje realiai patyrus nuostolius, atsakovui nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą, reikalaujant iš ieškovės priteisti atsakovo patirtus nuostolius (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymą, nepagrįstai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl ieškovės turtinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
29. Kadangi teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.