Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

V. N. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos patenkintas visiškai ir iš A. M. priteista V. N. 86,43 eurai turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. M. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 150,01 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta išlaidų už teisme V. N. suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. birželio 20 d. apie 21.00 val., už ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Bukonių k., Bukonių sen., Jonavos r. sav., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. N. metu, tyčia sugriebė ranka už nukentėjusiojo V. N. rankoje turėto purkštuvo antgalio ir juo tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. N. į galvą, tuo pargriaudamas jį ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ranka sudavė po smūgį gulinčiam nukentėjusiajam į kaklą ir nugarą bei koja du kartus įspyrė į nugarą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. N. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimą krūtinės kairėje, ir poodines kraujosruvas pakaušyje, ir krūtinės kairėje, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nuosprendyje konstatavo, jog susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad A. M. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl A. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. N. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nukentėjusysis pradėjo konfliktą atėjęs į A. M. sklypą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, jog konfliktas įvyko sklype dėl kurio V. N. ir A. M. ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o įvykio vieta bei laikas nustatyti skundžiamame nuosprendyje, dėl to ginčo nėra, todėl plačiau kolegija dėl žemės sklypo priklausymo vienam ar kitam įvykio dalyviui neturi pagrindo pasisakyti.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad A. M. padarytas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikytinas mažareikšme veika. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nukentėjusiojo apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad A. M. padaryta veika yra mažareikšmė ir bylą nutraukė BK 37 straipsnio pagrindu.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2013).

10. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad A. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nesutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. M. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendžiant BK 37 straipsnyje nustatyto instituto taikymo A. M. tikslingumo klausimą, išvada dėl mažesnio veikos pavojingumo buvo daroma išskirtinį dėmesį suteikiant toms aplinkybėms, jog, anot pirmosios instancijos teismo, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, o padarytas sveikatos sutrikdymas – nežymus bei atsižvelgiant į tai, kad šios žalos atsiradimą iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo netinkamas sąmoningas veiksmas esant labai įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams, o būtent, jog nukentėjusysis, būdamas neblaivus, ėjo purkšti bulvių lauką per kaltinamajam priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia tai, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, kuriems įtakos turi tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

12. Taigi byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. N. metu, tyčia sugriebė ranka už nukentėjusiojo V. N. rankoje turėto purkštuvo antgalio ir juo tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. N. į galvą, tuo pargriaudamas jį ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ranka sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į kaklą ir nugarą bei koja du kartus įspyrė į nugarą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. N. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimą krūtinės kairėje, ir poodines kraujosruvas pakaušyje, ir krūtinės kairėje, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas A. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

13. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. N. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 84-85 b. l.). Skundžiamame nuosprendyje, argumentuojant BK 37 straipsnio taikymą šioje byloje, nurodomos aplinkybės, kad žalos atsiradimą iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo netinkamas sąmoningas veiksmas, tačiau tokios aplinkybės savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu nukentėjo būtent V. N., jam su purkštuvo antgaliu buvo suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, tyčia ranka suduoti dar du smūgiai ir du kartus įspirta. Tokiais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai – muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinės kairėje ir poodines kraujosruvas pakaušyje ir krūtinės kairėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. M. veiksmais sukeltų padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas.

14. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). A. M., smūgiuodamas į nukentėjusiojo galvą, neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusįjį ir to siekė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo atsakomybės atleisto A. M. veiksmas nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, priešingai, jie tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, o būtent sudavus smūgius nukentėjusiajam, pastarajam nugriuvus smurtiniai veiksmai ir toliau buvo tęsiami. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo tyčinę A. M. kaltę.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad A. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, be abejo, yra reikšmingos ir svarbios pasekmės, duomenų, jog šių pasekmių atsiradimą būtų lėmę paties nukentėjusiojo netinkamas sąmoningas elgesys nėra, kadangi net ir esant įtemptiems santykiams ir teisminiams ginčams, fizinio smurto vartojimas negali būti pateisinamas.

16. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog teismo išvada atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu yra nepagrįsta, todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės skyrimo

17. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. M., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, į tai, jog nėra A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, A. M. anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. A. M. vedęs, augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, dirba Jonavos raj. savivaldybės administracijoje, VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., 149-161 b. l.).

19. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai, jog A. M. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Skirti švelniausią sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę nėra pagrindo, kadangi A. M. yra dirbantis, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir sukeltas pasekmes – smurtinė veika, kuri nesukėlė ilgalaikių pasekmių (specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog nukentėjusiojo trukusio nedarbingumo trukmė neatitinka sužalojimų pobūdžio), tai pat į tai, kad nėra A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat taikytini teismo įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, įpareigojant A. M. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, įstatymo Nr. XIII-960 (TAR, 2017, Nr. 2017-21692)).

Dėl civilinio ieškinio ir procesinių išlaidų

20. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo V. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė 86,43 eurų turtinės žalos atlyginimo ir atmetė ieškinį dalyje dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 26-28 b. l.).

21. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta V. N.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

22. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, jog ir tuo atveju, kuomet baudžiamoji byla nutraukiama teismas gali iš esmės išspręsti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti nukentėjusiojo ieškinį neturtinei žalai atlyginti įvertinęs situaciją ir faktus, dėl kurių A. M. veika pripažintina mažareikšme ir paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, jog sprendimas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo naikinamas, nepasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti neturtinės žalos tuo pagrindu, t. y. dėl to, jog A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką.

24. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suduoti keli smūgiai, vienas į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą), kaltininko kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus dėl kurį laiką matomų sužalojimų veide. Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog jam sutriko miegas, pablogėjo bendra psichologinė būklė, dėl ko turėjo kreiptis pagalbos į specialistus, vartoti medikamentus, buvo nedarbingas 17 dienų, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, netgi priešingai – specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog gydymo trukmė neatitinka sužalojimų pobūdžio. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis dirbantis, turi registruojamo turto. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, kolegija sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlygtini yra 400 eurų.

25. Apeliaciniu skundu, ginčydamas nepagrįstą A. M. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir prašydamas priteisti neturtinę žalą, nukentėjusysis V. N. prašo priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliacinės instancijos teisme metu.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

27. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajam V. N. atstovavo advokato padėjėjas V. Bartkus, kuris rengė procesinius dokumentus. Byloje esantys kvitai patvirtina, jog už atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą (2 t., 34-35 b. l.) V. N. sumokėjo advokato padėjėjui 400 Eur. Ši suma, įvertinus teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką (byla išnagrinėta per du posėdžius) yra proporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma priteistina iš A. M..

28. Apeliacinės instancijos teisme taip pat nukentėjusįjį atstovavo įgaliotas atstovas advokatas E. Liutkevičius, skundas buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintas iš dalies, todėl nukentėjusiojo išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, proporcingos suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl prašymas priteisti turėtas išlaidas, t. y. 300 Eur – tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta bei atmestas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nuspręsta išlaidų už teisme V. N. suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam nepriteisti.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. M. atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 86,43 euro turtinę žalą bei tęsti darbą.

Priteisti iš A. M. 400 (keturis šimtus) eurų V. N. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 400 eurų proceso išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. M. priteisti nukentėjusiajam V. N. 300 (tris šimtus) eurų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.