Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. birželio 20 d. apie 21:00 val., už ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. N. metu, tyčia sugriebė ranka už nukentėjusiojo V. N. rankoje turėto purkštuvo antgalio ir juo tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. N. į galvą, tuo pargriaudamas jį ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ranka sudavė po smūgį gulinčiam nukentėjusiajam į kaklą ir nugarą bei koja du kartus įspyrė į nugarą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. N. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimą krūtinės kairėje, ir poodines kraujosruvas pakaušyje, ir krūtinės kairėje, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad V. N. konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinės kairėje ir ekchimozės (poodinės kraujosruvos) pakaušyje ir krūtinės kairėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju teigtina, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimų trukmė neatitinka sužalojimų pobūdžio (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktas). Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 84-85).

Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0278 rodmenimis 2019 m. birželio 20 d. 21.59 val. A. M. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 125-127).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, daugiau niekas, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, įvykio nematė, todėl ypatingą reikšmę įgyja kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų analizė, ar parodymai kito ir kaip kito ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisme, jų sugretinimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad bylose, kuriose tarp nukentėjusiųjų ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų yra susiklostę įtempti santykiai ir konfliktiniai santykiai, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai įvertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Kaip ankščiau paminėta, tarp kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo V. N., daugelį metų yra susiklostę įtempti, priešiški, konfliktiški santykiai, ir tai, kad tokia situacija buvo susiklosčiusi prieš šį nagrinėjamą įvykį, kuri ir buvo pagrindine priežastimi, nulėmusia priešiškų santykių peraugimą į fizinį smurtinį konfliktą, ir įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, teismo vertinimu, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos V. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, sudaro pagrindo abejoti jų objektyvumu ir nešališkumu.

Teismas pažymi, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami vienas kitam prieštaraujantys nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai, o kitų įrodymų nėra, ypatingą reikšmę įgyja proceso dalyvių parodymų nuoseklumas ir pozicijos pastovumas. Tokiu atveju parodymų neatitikimai dėl smūgių sudavimo būdo, kiekio, negali būti laikomi nereikšmingais prieštaravimais. Teismas vertindamas ir lygindamas nukentėjusiojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nelaiko nukentėjusiojo parodymų nuosekliais ir jais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. N. parodė, kad jos vyras V. N. grįžo sumuštas, kruvina galva, pasakė, kad jį sumušė kaimynas A. M., kuris griebė už purkštuvo ir purkštuvo galu kelis kartus trenkė jam į galvą, nugriuvusį spardė, nurodė, kad pats nukentėjusysis išsikvietė medicininę pagalbą, nes žinojo kaip ten viskas buvo, taip pat pats išsikvietė ir policijos pareigūnus. Ši liudytoja teigė, kad ir anksčiau, tarp jos vyro V. N. ir kaltinamojo A. M., yra buvę konfliktų, V. N. pareidavo ir apibrozdintas ir kruvinas apdraskytu veidu, rankomis, A. M. visada puldavo muštis, ji pati yra mačiusi, kaip A. M. puolė prie jos vyro, kaip jį mušė, draskė, tačiau dėl tokio A. M. elgesio jie niekur nesikreipė. Teismas liudytojos V. N. parodymus nevertina kaip patikimus. Liudytoja V. N. teigė, kad paties įvykio nematė, ji apie įvykio aplinkybes sužinojo iš savo vyro V. N. paaiškinimų, būtent V. N. jai pasakė apie jam suduotų smūgių skaičių. Iš pradžių liudytoja nurodė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam purkštuvo galu kelis kartus į galvą, po to savo apklausoje patikslino, kad trenkė į galvą 3 kartus, tuo tarpu nukentėjusysis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tokių aplinkybių nenurodė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir liudytojos parodymus apie nukentėjusiojo ir kaltinamojo ankstesnius santykius, apie tai, kad kaltinamasis ir anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau pats nukentėjusysis tokių aplinkybių nenurodė, priešingai, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje aiškino, kad iki to įvykio jis nė karto nebuvo sumuštas kaltinamojo, šis kartas buvo pirmas, kai kaltinamasis naudojo prieš jį fizinį smurtą. Be to nukentėjusysis teigė, kad konfliktas vyko nukentėjusiajam priklausančioje žemėje, tačiau liudytoja V. N. nurodė, kad žemė - tas keliukas, per kurią ėjo V. N. ir kur įvyko konfliktas su A. M. Jonavos žemėtvarkos padaryta, kad yra M., dėl to vyksta teismai.

Taigi analizuojant ir tarpusavyje lyginant liudytojos V. N. ir nukentėjusiojo parodymus matyti akivaizdūs jų tarpusavio prieštaravimai ir neatitikimai. Akivaizdu, kad liudytoja V. N. turi suinteresuotumą liudyti savo sutuoktinio naudai, be to, turi suinteresuotumą keršyti kaltinamajam. Teismas šios liudytojos parodymus nelaiko patikimais ir jais vadovaujasi tik dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Nors kaltinamasis neprisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau nėra pagrindo abejoti liudytojos E. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teisiamajame posėdyje, jog ji būdama greitosios medicinos pagalbos medicinos medikė 2019 m. birželio 20 d., tikslaus laiko neatsimena, atvykusi pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), pas sumuštą kraujuojantį iš galvos vyrą, vyras nurodė, kad jį sumušė kaimynas; liudytojo T. Š. parodymais teisiamajame posėdyje, kur jis teigė, kad dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate gavo pranešimą, jog sumuštas žmogus, pranešė pats nukentėjusysis, nuvykus su kolege E. I. į įvykio vietą nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė kaltinamasis, parodė pakaušį ir nugarą, matėsi dryžiai, matė aplūžusį purkštuvą, matė ant nukentėjusiojo kraują, o apklausiant kaltinamąjį, pastarasis neigė sumušęs nukentėjusįjį, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis tvirtino, kad jie seniai konfliktuoja dėl žemių; liudytojos E. I. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisme BPK 276 straipsnio tvarka buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kur liudytoja nurodė, kad ji 2019 m. birželio 20 d. gavo nukentėjusiojo V. N. pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaimynas sulaužė pranešėjo sodo purkštuvą ir jo metaline detale sumušė V. N., suduodamas per galvą, atvykusi nurodytu adresu, matė V. N. kruvinu viršugalviu. Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas patvirtina ir liudytoja V. N., kuri matė kruviną nukentėjusiojo galvą, nubrozdinimus nugaroje, specialisto išvada, kurioje konstatuoti V. N. padaryti sužalojimai - muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinės kairėje ir ekchimozės (poodinės kraujosruvos) pakaušyje ir krūtinės kairėje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra, konstatuota ir tai, kad sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi ir nukentėjusiojo parodymai, kad po smūgio sudavimo bėgo iš galvos kraujas, buvo nugaros kairėje pusėje mėlynė, nubrozdinimai krūtinės srityje.

Nukentėjusysis V. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio labai pablogėjo jo sveikata, juto fizinį skausmą, lankosi pas psichiatrą, naktimis nemiega, vartoja raminamuosius vaistus. Tačiau aplinkybę, kad nukentėjusiojo sveikatai nekilo rimtų padarinių patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R., kuri parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis atvyko pas ją konsultuotis po konflikto su kaltinamuoju kitos dienos ryte, nukentėjusysis buvo linksmas kaip niekada, po to ji grįždama po darbo matė V. N. darbovietėje, nes jo darbovietė yra prieš jos namus, taip pat matė šeštadienį turguje, pokalbio su ja metu V. N. savo sveikata nesiskundė. Teismas tiki šios liudytojos parodymais, nes duomenų, kad liudytoja būtų linkusi apkalbėti nukentėjusįjį nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats nukentėjusysis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs stiprų fizinį skausmą, galėjusį sudaryti realią žalą arba pavojų jo sveikatai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis po jam atlikto smurtinio veiksmo būtų kaip nors matomai išreiškęs šį nemalonų jausmą (pvz., šaukė arba dejavo iš skausmo, prašė padėti ir pan.). Priešingai, iš paties nukentėjusiojo, liudytojų V. N., E. B., T. Š. parodymų matyti, kad būtent pats nukentėjusysis iškvietė greitąją medicininę pagalbą, policiją, pranešė apie konfliktą su kaimynu.

Taigi byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. N. metu, tyčia sugriebė ranka už nukentėjusiojo V. N. rankoje turėto purkštuvo antgalio ir juo tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. N. į galvą, tuo pargriaudamas jį ant žemės. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ranka sudavė po smūgį gulinčiam nukentėjusiajam į kaklą ir nugarą bei koja du kartus įspyrė į nugarą. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. N. fizinį skausmą ir padarė jam muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimą krūtinės kairėje, ir poodines kraujosruvas pakaušyje, ir krūtinės kairėje, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas A. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016,2K-93-788/2017).

Pažymėtina, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartotas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.).

Teismo vertinimu, tokiems A. M. veiksmams didelę reikšmę turėjo tarp jo ir nukentėjusiojo įsivyravę ilgalaikiai konfliktiški santykiai. Kaip nustatyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, daugiau nei penkiolika metų vyksta tarp jų ginčas dėl žemės. Iš 2019 m. birželio 20 d, tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamasis iš karto po įvykio policijos pareigūnei E. I. nurodė, jog konfliktai su nukentėjusiuoju nuolat vyksta dėl žemių, o šį kartą, kaltinamojo teigimu, konfliktas įvyko todėl, kad kaltinamasis nenorėjo kvėpuoti ir nuodytis nukentėjusiojo purškiamais chemikalais (1 t., b. l. 33), o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad konfliktas vyko dėl nukentėjusiojo veiksmų - jam būnant savame kieme, jo žemėje, atėjęs nukentėjusysis priekaištavo dėl jo laikomos technikos neva nukentėjusiojo žemėje. Taigi akivaizdu, kad konfliktas buvo abipusis. Nukentėjusysis taip pat neneigė, kad prieš įvykstant fizinio smurto panaudojimui, vyko žodinis konfliktas. Taigi teismas vertindamas galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinės kairėje ir ekchimozės (poodinės kraujosruvos) pakaušyje ir krūtinės kairėje), bei atsižvelgiant į tai, kad šios žalos atsiradimą iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo netinkamas sąmoningas veiksmas esant labai įtempties ir konfliktiškiems santykiams, nukentėjusysis, būdamas neblaivus, kaltinamojo bei liudytojos V. N. teigimu (jų parodymai nebuvo teisiamajame posėdyje paneigti), ėjo purkšti bulvių lauką per kaltinamajam priklausantį žemės sklypą, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Taigi nustatytos A. M. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors A. M. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad A. M. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Byloje nukentėjusysis V. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 86,43 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis reikalavimą grindžia tuo, kad jis patyrė skausmą, stresą, nepatogumą, išgąstį, pažeminimą, buvo laikinai nedarbingas, turėjo vaistų pirkimo, važinėjimo pas gydytojos ir kitas išlaidas. Buvo sugadintas purkštuvas, kurį įvertino 33 eurų suma.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, nutraukus baudžiamąją bylą A. M. BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių jo veika pripažintina mažareikšme, V. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės 1500 Eur žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Kaip jau anksčiau minėta nukentėjusysis prašo priteisti 86,43 Eur turtinės žalos. V. N. patirtą turtinę žalą patvirtina nukentėjusiojo pateikti duomenys apie turėtas išlaidas – degalinės B. P. kvitas už pirktą kurą, vaistų įsigijimo čekiai (1 t., b. l. 30, 31). Be to bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis purkštuvas, kurį jis įvertino 33 Eur suma. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad civiliniame ieškinyje yra nurodyta naujo purkštuvo įsigijimo kaina - 33 Eur. Teigė, kad purkštuvu naudojosi 3-4 metus, dokumentų, patvirtinančių įsigijimo kainą, nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad bendrai patirta žala paprastai būna didesnė nei pagrobto, sugadinto daikto vidutinė rinkos vertė veikos padarymo metu. Nors purkštuvo pirkimo kvitas nėra išsaugotas, tačiau purkštuvas yra sugadintas, o naujo įsigijimas galėtų kainuoti 33 Eur. Šios prašomos priteisti sumos teismas nelaiko per didele, todėl ji priteistina. Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Byloje yra gautas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl padarytos 150,01 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120). Kaltinamasis su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu nesutinka. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis A. M. prieš nukentėjusįjį V. N. smurtavo, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai 150,01 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos (tyčiniai neteisėti A. M. veiksmai, jo kaltė, priežastinis ryšys tarp civilinės ieškovės ir A. M. neteisėtais veiksmais kilusios žalos bei žalos dydis), todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pareikštas prašymas priteisti iš kaltinamojo A. M. 400 Eur patirtas nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017), todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą nukentėjusiojo atstovui sumokėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas 400 eurų sumą, atmetamas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-662-926/2019).

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – purkštuvas saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. N. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. 86,43 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 43 ct) turtinės žalos atlyginimo V. N..

Priteisti iš A. M. 150,01 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 01 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB bankas, juridinio asmens kodas: 191351679).

V. N. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išlaidų už teisme V. N. suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. N. nepriteisti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – purkštuvą saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).