Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo: D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. S. IĮ parduotuvės) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“) 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš D. T. įmonės parduotuvės), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. T. skirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. T. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Procesas dėl A. S. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. T. įmonės civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. T. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei D. T. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Tačiau apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo jam taikyti „lygtinumą su apykoje“, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

9. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, įvertino tai, kad jis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra baigtos, kad nusikalto būdamas 6 kartus teistas, paskutinius du kartus teistas taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurias padarė būdamas pilnamečiu. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. T. nusikalto neužilgo po to, kai 2022 m. sausio 31 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų neatlikęs visos bausmės, kad teistumas neišnykęs (2 tomas, b. l. 12–22). Teismas taip pat įvertino ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamojo D. T. atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, vienoje iš jų (Nr. 1-683-1113/2023) jis kaltinamas 2022 m. gruodžio 8 d., apie 23.21 val., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, antrojoje (Nr. 1-741-953/2023) – D. T. kaltinamas 2022 m. lapkričio 1 d., apie 01.00 val., nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojęs žmogų, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pažymėtina, jog pastaroji byla jau išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir D. T. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Parinkdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš Integruotos baudžiamojo proceso sistemos IBPS matyti, jog Šiaulių apskrities VPK nuo 2023 m. balandžio 13 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13164-23, kuriame D. T. įtariamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje kad D. T. baustas ir administracine tvarka – per penkerius metus baustas 26 kartus, iš kurių 12 kartų už smulkią vagystę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, 22 paskirtų baudų nesumokėjęs (Antstolių informacinės sistemos duomenimis, jo atžvilgiu yra vykdoma ne viena vykdomoji byla), baudos galiojančios (2 tomas, b. l. 65–90), kad yra nedirbantis (2 tomas, b. l. 63), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 tomas, b. l. 62). Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. T. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, jis ir toliau daro naujus nusikaltimus, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas padarė teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. T. paskyrus griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, o apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos 9 mėnesių, 10 mėnesių ir 1 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintos iš dalies sudedant ir skirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl apeliantui tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek galutinės paskirtos bausmės yra teisingas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti D. T. švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Anksčiau jau aptarti duomenys apie apelianto ankstesnius teistumus, teismuose nagrinėjamas baudžiamąsias bylas ir atliekamą ikiteisminį tyrimą bei administracinius nusižengimus (9 nutarties punktas) patvirtina D. T. polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. Apelianto elgesio teigiama linkme nepakeitė net jam skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes, šias bausmes atlikęs, jis ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

11. Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, tačiau ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir į ją, skirdamas švelnesnes, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmes, teismas jau atsižvelgė. Be to, apeliantas akcentuoja, kad, būdamas laisvėje, gydytųsi nuo priklausomybių ir dirbtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo deklaruojami ketinimai nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių už įvykdytus nusikaltimus apeliantui galėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tokia išvada daroma atsižvelgus į visas jau anksčiau aptartas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, kurios rodo, kad D. T. yra linkęs nusikalsti, o veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė D. T. galutinę realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tinkamai individualizuota, ne per griežta ir atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus.

12. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo D. T. apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

13. Skundžiamu nuosprendžiu D. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikas) už atvirai pagrobtą svetimą turtą 2023 m. sausio 12 d. Šių nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija). BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2023 m. birželio 1 d., nustatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Palyginus BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatyta viena nauja alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai., t. y. numatyta švelnesnė bausmė.

14. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, o pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Todėl D. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

15. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręsdama dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. T. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės bausmės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog anksčiau šioje nutartyje aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių pagrindu (9, 10 nutarties punktai) skirti naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo 178 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus ar sumažinti paskirtų laisvės atėmimo dydžius, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo aspektu atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam ir taip paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei ir naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (2 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Be to, pažymima, jog D. T. nuteistas už vagystes, esant kvalifikuojančiam požymiui – atviras turto pagrobimas, todėl taikyti naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nėra teisinio pagrindo, nes esant minėtam kvalifikuojančiam požymiui pagrobto turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. T. 96,67 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-218-1073/2020).

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl D. T. gynėjo nepasirinkus, Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad D. T. yra darbingas, o išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo 96,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, D. T. nusikalstamą veiką (vagystė iš A. S. IĮ parduotuvės), kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nekeičiant nuteistajam paskirtos bausmės.

D. T. nusikalstamą veiką (vagystė iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“), kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nekeičiant nuteistajam paskirtos bausmės.

D. T. nusikalstamą veiką (vagystė iš D. T. įmonės parduotuvės), kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nekeičiant nuteistajam paskirtos bausmės.

Išieškoti iš nuteistojo D. T. 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 67 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.