- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1-741-953/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41937-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- D. T.
- Nukentėjusysis
- L. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2020-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
3) 2020-09-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei paskirti jam šias auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dirbti, mokytis, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, skirta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020-10-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 90 straipsnio 4 dalimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-08 nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-10 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų per 4 (keturis) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; dalyvauti elgesio pataisos programoje;
5) 2021-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020-10-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;
6) 2021-04-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirtas 20 parų areštas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-09-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-04-02 ir 2021-04-23 nuosprendžiais, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 1 metams 7 mėnesiams 15 dienų, bausmę atlikęs,
7) 2023-05-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta subendrinta ir sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,
teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojo L. Z., o būtent: 2022-11-01 apie 01:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė rankomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių - mažiausiai keturių trauminių poveikių metu nukentėjusiajam L. Z. į veidą ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko L. Z. nugriuvo ant grindų, taip padarydamas L. Z. sužalojimus: muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas akių vokuose abipus, kairėje šlaunyje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. T. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko pernai lapkričio 1-osios naktį pas L. Z. namuose (duomenys neskelbtini), kur jis buvo su pačiu L. Z., M. J. bei S. S., ir gėrė. L. Z. nuėjo į kambarį, o jis tuo metu sėdėjo ant lovos. T. L. parbėgo, užsipuolė jį ir jie susimušė. Z. jam trenkė pirmasis, o po to ir jis jam trenkė. L. jam sutrenkė į veido sritį vieną kartą ir tada jis jam trenkė 1-2 kartus. Be to, L. Z. dar jam trenkė, kai jis atsistojo, bet po to jis jau išėjo namo. Gali būti, kad Z. buvo suduoti keturi smūgiai, tačiau ir L. jam trenkė, todėl jis vaikščiojo su mėlyne. Kiti draugai tuo metu nieko nedarė - tiesiog sėdėjo. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, todėl dėl alkoholio jis važiavo į priklausomybių centrą, kad neprisidarytų nesąmonių, jam išrašė vaistų. Būdamas blaivas, į tokį L. Z. elgesį taip smarkiai nebūtų reagavęs – viskas dėl alkoholio. Įvykio metu jis taip pat buvo sužalotas, jam buvo mėlyna akis. Jis neneigia, kad iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė L. Z. sveikatą. Gailisi dėl savo poelgio, galėjo taip nesielgti, bet ir Z. galėjo taip nesielgti, tačiau viskas per alkoholį. Pripažįsta civilinį ieškinį, pažada jį atlyginti. A. T. buvo pas L. Z., buvo trumpai, nes pabaigoje pas Z. liko keturiese, o kai pradėjo švęsti, tai buvo penkiese. T. atžvilgiu smurto nenaudojo. Pirmiausia jis gavo smūgius, nes Z. buvo „pergėręs“. Jis smūgius sudavė iš rankų, po smūgių nukentėjusysis toliau gėrė, o jis išėjo namo, nes nebenorėjo problemų. Greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Jis turi pravardę (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko apie 24 val., tačiau ir iki įvykio jie su L. Z. visą dieną buvo kartu lauke prie (duomenys neskelbtini), visą dieną gėrė. Paskui atėjo M. J., vėliau atvažiavo S. S. su A. T., tačiau T. greitai išvažiavo. Taip pat tą dieną su L. Z. užstatė lombarde telefoną, nusipirko butelį ir nuėjo pas L., kadangi lauke buvo šalta. Telefoną užstatė L. Z. vardu, nes jis neturėjo asmens tapatybės kortelės, gavo 40 eurų, telefono neatsiėmė. Nusipirko du litrus degtinės. Jis sudavė Z. smūgius, nes galbūt kilo grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Po įvykio jis grįžo namo, kur buvo tėvai, ir ėjo miegoti. Namuose buvo tėvai: mama J. T. ir tėvas V. T.. Ryte buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, bet jis toliau gėrė, o jis ėjo pro šalį ir užsuko pasižiūrėti. Be to, neseniai buvo susitikęs su L. Z., jie susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas. Kai ryte pas jį atėjo, tai Z. buvo patinęs, bet gal patinęs nuo gėrimo, nes kiekvieną dieną geria alkoholį. Jis dabar nebegeria, nes neseniai gulėjo ligoninėje, o dabar geria vaistus nuo alkoholio, be to, reikia susirasti darbą. Konfliktą pradėjo ne jis, ši nusikalstama veika buvo jo gynyba, t. y. būtinoji gintis, tačiau jis nežino, ar jo gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus.
Kaltinamasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022-10-31 ryte, maždaug apie 09.00- 10.00 val., susitiko su savo pažįstamu L. Z., su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo lauke, prie (duomenys neskelbtini) upės. Vakare, apie 16.00- 17.00 val., jie ėjo į centrą pasitikti kito draugo M. J., nes L. Z. pasiūlė eiti į lombardą ir užstatyti jo telefoną. Tuomet jie visi kartu, tai yra, trise, nuėjo į (duomenys neskelbtini) lombardą, kur užstatė jam priklausantį telefoną (duomenys neskelbtini). Minėtą telefoną užstatė L. Z. vardu. Kodėl jo vardu, tiksliai nežino, gal tuo metu neturėjo su savimi savo asmens dokumento, paso, todėl ir užstatė L. Z. vardu. Už telefoną gavo 40 eurų. Tuomet visi kartu nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nusipirko 3 litrus degtinės ir grįžo pas L. Z. į namus. Atėję į jo namus, jie visi kartu pradėjo gerti degtinę. Kai išgėrė butelį degtinės, L. Z. pradėjo su juo konfliktuoti, ir tuomet, konflikto metu jis jam trenkė į galvą, kiek kartų, nepamena. Pamena, kad jie abu susimušė, bet jis pats įvykio metu nenukentėjo, jokių pretenzijų dėl įvykio L. Z. neturi, nes supranta, kad yra kaltas. Tik tiek, kad konfliktą pradėjo L. Z.. Pamena, kad po to jis atsigulė į lovą, o L. Z. vėl puolė ant jo, galėjo būti, kad tada vėl susimušė, tačiau ką jis jam konkrečiai padarė, kur kiek smūgių sudavė, negali nurodyti, dėl girtumo. Įvykį matė M. J.. Įvykio metu buvo ir M. J. draugė S., tačiau įvykio metu ji galėjo būti kitame kambaryje, nes kiek pamena, pačių muštynių ji nematė. Po to jis grįžo į savo namus. Dėl šio įvykio tikrai nuoširdžiai gailisi, sutiks atlyginti padarytą žalą. Papildomai parodė, kad įtarimo esmę pilnai supranta, ir savo kaltę dėl L. Z. padarytų sužalojimų pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kiek tiksliai kartų jam sudavė, nepamena. Pasilieka prie parodymų, kuriuos davė pirmos apklausos metu. Kadangi buvo neblaivus, smulkių įvykio aplinkybių nepamena, neturi daugiau ką papasakoti. Tačiau, kiek pamena, tą dieną konfliktą pradėjo L. Kiek pamena, jis pirmas jam sudavė į veidą, o tuomet jis pats jį pradėjo mušti. Dėl jo suduoto smūgio jam į veidą, pareiškimo nerašys, pretenzijų neturi. Nurodo, kad maždaug prieš mėnesį L. Z. atsiprašė, jis jam atleido, sakė, kad jokio pareiškimo nerašys, bei kad jokių pretenzijų dėl įvykio jam neturi. Šiuo metu ieškosi darbo, ketina įsidarbinti prie fasadų, statybų. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Labai gailisi (1 t., b.l.194-197; 2 t., b. l. 6-9).
Nukentėjusysis L. Z. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2022 m. rudenį. Su D. T. jis susitiko ryte ir anksti parke pradėjo vartoti alkoholį, paskui užsuko pas G., ten taip pat gėrė, o vėliau atėjo M. J. ir jie vėl gėrė. Tada jie nuėjo į miestą, nes trūko pinigų ir D. lombarde užstatė savo telefoną, už jį gavo 40 eurų. Po to, D. T. norėjo eiti pas jį į (duomenys neskelbtini) dar atsigerti. Nuėję pas jį, jie toliau gėrė. Jis tuo metu jau gėrė dideliais kiekiais, todėl paties įvykio gerai neprisimena, bet atsikėlė lovoje sudaužytas, kruvinas. Jis, mano, kad jį sumušė D. T., nes daugiau nebuvo kam. Jam buvo smegenų sutrenkimas, nes kitą dieną pradėjo pykinti, tai A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį nuvežė į ligoninę, o paskui į sanatoriją. Kai jis grįžo namo, namuose pamatė kraują, sulankstytą dulkių siurblio vamzdį. Įvykio dieną be D. daugiau visi buvo ramūs. Jis į namus ėjo su D. T. ir M. J., o paskui dar atvažiavo S. S. ir A. T.. Po įvykio T. jam kažkiek pasakojo apie įvykį, o be to, „per miglą“ ir pats prisimena, kad D. „kipišavo“. Gal jis su D. T. apsistumdė, gal jis jam ką nors pasakė, bet jis buvo toks girtas, kad net jeigu vaikas būtų jį pastūmęs, jis būtų nukritęs. D. sakė, kad jis jam kažką ne taip pasakė, o jis jam sutrenkti negalėjo, nes jam nuo alkoholio jau buvo „koma“. Po įvykio ryte jis pasijautė blogai. Jis mano, kad jį mušė beveik miegantį. Kai jį sumušė, buvo tamsu. (duomenys neskelbtini) yra D. T. pravardė. D. įvykio dieną kažkodėl norėjo pas jį, nors galėjo būti pas G. M., bet mano, pamatęs, jog jis yra leisgyvis nuo alkoholio, pasinaudojo proga. G. pas jį namuose nebuvo. D. T. jį sumušė be priežasties, nes jis yra ramus žmogus, o be to, D. įvykio vakarą buvo blaivesnis už jį.
Nukentėjusysis L. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sunkiai pamena įvykio aplinkybes, tačiau po reabilitacijos, iš kurios grįžo ką tik, t. y. 2022-12-08, jaučiasi kiek geriau, nei visą tą laiką nuo 2022-11-01. Reabilitacijoje buvo 23 dienas, ligoninėje apie 14 dienų (tiksliai nepamena). Nepamena, ką tada surašė policijos pareigūnas, kuris jį apklausė ligoninėje. Nepamena to pareigūno pavardės, tačiau jis surašė apklausą, davė pasirašyti, jis pasirašė ir dabar, kai jo klausia iš tos apklausos patikslinti aplinkybes, nesupranta kodėl ten parašyta, jog ėjo namo pro (duomenys neskelbtini) pušyną ir pajuto smūgį iš nugaros į galvos sritį bei po to į veidą, nes negalėjo taip pasakoti. Dabar, po tiek laiko nuo įvykių, atsigavęs po galvos traumos, gali pasakyti, kad pamena, jog tą vakarą, t. y. spalio 31 d. gėrė (duomenys neskelbtini) centre parke su „(duomenys neskelbtini)“, lyg jo vardas D., degtinę. Po to su juo nuėjo pas G. M. į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur irgi gėrė degtinę, alų. Po kurio laiko ten atėjo J., kas jį pakvietė, nežino, jam atrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ pasikvietė. Jie sėdėdami ėmė kalbėtis, kad reikėtų dar pasiimti alkoholio, bet nebebuvo pinigų, todėl sugalvojo, kad reikėtų užstatyti lombarde telefoną ir eiti nusipirkti degtinės. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad gali užstatyti telefoną, jie nuėjo į lombardą pas V., kur už telefoną jis davė 40 Eur ir tada trise nuėjo iki mažosios (duomenys neskelbtini), pasiėmė degtinės ir ėjo pas jį. Jie grįžo trise pas jį į namus (duomenys neskelbtini), kur pamena, jog toliau gėrė degtinę. Po to nelabai pamena kas įvyko, bet pabudo ar atgavo sąmonę ir pamatė, kad ant lovos sėdi S., prie jos lyg buvo A. T., ką jie veikė nežino, bet jis pro juos praėjo ir išėjo iš namų, apėjo ratą pro (duomenys neskelbtini) ir grįžo atgal namo. Kodėl išėjo iš namų ir ėjo tą ratą negali paaiškinti, nes jam buvo jau blogai, jau buvo sumuštas. Grįžo namo, užgesino šviesas, nes jos degė visur, užsirakino duris, name jau lygtais nieko nebebuvo, atsigulė ir jam pasidarė labai blogai, todėl atsikėlė ir išėjo pas pažįstamą R. A.. Ten nuėjęs, atsigulė į lovą ir užmigo turbūt, nes atsimena, kad prabudo ir vėmė, jam buvo vis blogiau, todėl R. iškvietė greitąją, o atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę. Buvo užsukęs į namus, kuriuose nebuvo nuo lapkričio 1 d., ten yra betvarkė, „bardakas“, sudaužytas televizorius, nuverstas stalas, sulaužytas - sulankstytas dulkių siurblio kotas, kuriuo greičiausiai buvo mušamas į galvą, taip pat namuose pilna kraujo. Nieko netvarkė, kaip buvo po įvykio, taip ir liko viskas. Kokia jam padaryta turtinė ir neturtinė žala nežino, reikia viską įvertinti. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, ją suprato, ieškinį pateiks tyrimo eigoje, kai žinos kokia žala padaryta. Taip pat po įvykio dingo telefonas (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad jį galėjo pasisavinti kažkuris iš jį sumušusių asmenų. Telefonas buvo sudaužytas, jo nevertins materialiai, jam svarbiau SIM kortelė, kuri buvo telefone. Kas ir kodėl jį mušė ir tų minėtų asmenų ir kas dar buvo atėjęs į namus, neprisimena ir konkrečiai nurodyti negali, buvo turbūt ne kartą ir sąmonę praradęs, todėl tikrai šių faktų ir aplinkybių neprisimena. Prie apklausos gali pateikti epikrizės kopiją (1 t., b. l. 90-93).
Nukentėjusysis L. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. išsikvietė greitąją pagalbą, nes blogai jautėsi, todėl buvo nuvežtas pagalbos suteikimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę, psichiatrijos kliniką. Jam buvo paskirti vaistai, šiuo metu gerai jaučiasi, yra išleistas namo. Nurodo, kad serga depresija maždaug apie 5 metus laiko, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Būklė pablogėjo po 2022-11-01 įvykio, kai buvo sumuštas D. T.. Po įvykio labai svaigdavo ir skaudėjo galva, pasidarė sunku kažką prisiminti. Dėl minėto įvykio patyrė daug neigiamų išgyvenimų ir emocijų, kas galėjo turėti įtakos jo psichinei sveikatai ir jos būklės pablogėjimui. Taip pat turi problemų dėl dažno alkoholio vartojimo, kurias ketina spręsti artimiausiu metu. Kitų psichinių problemų neturi, kitomis psichinėmis ligomis neserga, parodymus duoti gali. Savo duodamų parodymų esmę pilnai suvokia, su mąstymu problemų neturi. Gali papildomai nurodyti, kad po įvykio, tikslios dienos nepasakys, D. T. bandė su juo susisiekti klausdamas, kas jį sumušė, todėl išgirdęs tokį jo pašaipų klausimą ir atsakęs, kad jis pats žino, daugiau nekalbėjo. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš, turtinė žala jam padaryta nebuvo. Norėtų, kad dėl šio įvykio D. T. atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Papildomai nurodo, kad D. T. jį sumušė visiškai be jokios priežasties. Ar jis pats kažką pasakė D. T., prieš jam jį sumušant, negali pasakyti, nepamena, nes kai pradėjo jį mušti jis prarado sąmonę. Kadangi nėra linkęs konfliktuoti, nemano, kad pirmas galėjo pradėti konfliktą, o juo labiau kokias tai muštynes. 2022-11-03 pirmos apklausos metu jam labai skaudėjo galvą, labai blogai jautėsi, todėl pareigūnui ir pasakė, kad neva jį kažkas sumušė „(duomenys neskelbtini)“. Jam buvo sutrikusi atmintis, daug ko neprisiminė. Jam buvo labai blogai, vėmė, pykino, svaigo galva. Praėjus kiek laiko, tai yra kelioms dienoms po įvykio, kai jį apklausinėjo pareigūnė S. J., jai davė teisingus parodymus, todėl prašo vadovautis 2022-12-08 duotais parodymais. Papildomai gali paaiškinti tik tai, kad D. T. yra matęs tik kelis kartus, jokių konfliktų su juo nėra buvę. Kai po įvykio apžiūrėjo savo kambarį, pamatė, kad dulkių siurblio sudedamoji dalis- vamzdis, tai yra metalinis antgalis buvo sulamdytas, ant jo buvo kraujo dėmių. Tai pamatęs suprato, kad jį mušė ir iš to dulkių siurblio metalinio antgalio. Mano, kad taip elgdamasis sukėlė realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, juk galėjo jį ir užmušti. Mano, kad jį sumušė, kai jis sėdėjo ant lovos, nes daugiausia kraujo buvo prie lovos. Kaip per miglą pamena, kad matė, jog D. T. buvo paėmęs dulkių siurblį, traukė dulkių siurblio antgalį, kuriuo jį, kaip jis mano, mušė. Matė, kad namuose, kambaryje, buvo daug jo kraujo, kuris bėgo iš nosies. Kokiu laiku viskas įvyko tikrai negali pasakyti, bet buvo vakaras, lauke tamsu. Po įvykio, kalbėjo su pažįstama S., kuri buvo tą vakarą kartu su jais, ji sakė, kad jį tą vakarą sumušė D. T.. A. T. sakė, kad matė jį gulintį lovoje jau kai jis buvo sumuštas. Ar A. T. matė visą įvykį, nežino. Nurodo, kad asmenys, buvę ir galėję matyti įvykį 2022-11-01, gali bijoti liudyti prieš D. T., nes jis yra agresyvus ir konfliktiškas, gali jo bijoti. Kiek jam yra žinoma, D. T. yra konfliktiškas žmogus, dažnai turi reikalų su policija. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, taip pat įvykio metu buvo praradęs sąmonę, smulkių įvykio detalių negali papasakoti. Po įvykio (duomenys neskelbtini) mieste girdėjo daug apkalbų apie save, tai yra, kad D. T. jį stipriai sumušė. Yra įsitikinęs, kad jį sumušė D. T. (1 t., b. l. 96-99).
Liudytoja R. A. teisme parodė, kad ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą L. Z., bet pačiame įvykyje nedalyvavo. Greitajai pagalbai skambino 2022 m. lapkričio mėn. 11 val. ar 11.30 val., nes L. pas ją į namus atėjo labai sudaužytas, žiauriai sumuštas. Jam neatpažįstamai buvo sudaužyta visa galva, nes kai pažiūrėjo per langą, jis jo neatpažino. L. Z. buvo sutinęs, akys buvo užjuodavusios, galvojo, kad jam yra perskelta galva. L. atrodė labai baisiai – pamačius jį, jai net silpna pasidarė. Medikai atvažiavo maždaug už 15 min. Pas ją Z. atėjo labai anksti - maždaug po 4 val., kai dar buvo tamsu, ir klausė, ar gali pas ją pabūti iki ryto. Jis atsigulė ant sofos ir visą laiką miegojo. Paskui žadino, kad atsigertų vandens, o kai atsikėlė, sakė, jog jį pykina, tai tada kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo L. Z. ir išsivežė į gydymo įstaigą. Ji klausė L., kas jį sumušė, tai atsakė, kad ji to žmogaus nepažįsta, bet tai padarė jo paties namuose. L. Z. retai būdavo namuose, kadangi ir pernakvoti dažniausiai ateidavo pas ją, nes jam jo namuose vaidenasi, todėl negali ten būti. Kaimynė pasakojo, kad jeigu L. pareina į namus, tai tuoj pat atvažiuoja policija arba pats išsikviečia greitąją medicinos pagalbą. Pas ją L. Z. atėjo blaivas, nebuvo apsvaigęs, tik sakė, kad skauda galva, buvo mieguistas. Nebuvo taip, kad jis „atsiduotų“ alkoholiu, nors gal truputį, bet girtas tikrai nebuvo. Apie tai, kas įvyko, Z. daugiau pradėjo kalbėti, kai atvyko medikai, nors ir ji jo to klausė. L. Z. nurodė, kad jam suspardė galvą, spyrė į veidą.
Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų lapkričio mėnesio 2 dienos ryte, apie 5 valandą pas ją atėjo senas pažįstamas L. Z.. L. tą kartą buvo blaivus, bet jo akys buvo užtinusios, pasruvusios krauju, dar L. skundėsi lygtais kairės pusės skuosto ir galvos skausmais, matėsi, kad L. buvo sumuštas. Atėjus L., ji jam pasiūlė vaistų nuo skausmo, bet jis atsisakė, teigė, kad jį pykina ir paprašė, kad ji jam leistų pamiegoti. Kadangi L. Z. pažįsta senai, leido savo namuose ant sofos pamiegoti. L. išmiegojo apie 5 valandas, t. y. nuo 5 iki 11 valandos ryto. Kadangi matė, kad L. yra sumuštas, pradėjo dėl jo nerimauti ir pradėjo žadinti sakydama, gal tu nori vandens atsigerti ar arbatos, bet L. nieko nenorėjo, vis kartojo, kad jam labai skauda galvą. Supratus, kad L. išmiegojus nepagerėjo, iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino numeriu 112 ir iškvietė GMP. Medikai atvyko gan greitai, gal už kokių 10-15 minučių, jie L. žibintuvėliu pašvietė į akis, apžiūrėjo ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Pas ją būdamas L. dėl jo sumušimo jai nieko nepasakojo, nežino ar nenorėjo, ar pats neprisiminė, kas jį mušė. Ji visaip L. bandė kamantinėti, bet jis tik pasakė, kad jam spyrė į galvą, ir kad jam pavogė mobilaus ryšio telefoną. Kas ir kokiu laiku, kokiu adresu, kokiomis aplinkybėmis sumušė L. Z. pasakyti negali, jis jai pats nepasakojo, o ji su juo kartu nebuvo, todėl nieko nežino (1 t., b. l. 142-145).
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai vakare. Iki įvykio jis su L. Z. ir D. T. gėrė degtinę, o paskui L. pasikvietė juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie buvo trise, o paskui penkiese, nes prie jų prisijungė A., kurio pavardės nežino, ir S. Jie toliau visi gėrė degtinę ir D. pradėjo mušti L. L. Z. sėdėjo, o D. T. atsistojęs jam trenkė. L. vienu momentu buvo praradęs sąmonę, jie tą vakarą ne vieną kartą mušėsi. Po kokio trečio karto, kai L. Z. nebeteko kantrybės, puolė atgal D. T., tačiau smūgių nesudavė. Jis viską buvo nufilmavęs, kad jo į šį reikalą neįkištų. L. daugiausia buvo suduota į veidą, mušimo metu įrankiai turbūt nebuvo naudojami, tačiau L. Z. atžvilgiu buvo patyčios, nes D. šlapinosi jam ant galvos, ką jis nufilmavo. To telefono nebėra, bet įrašai turėtų būti (duomenys neskelbtini). Jis sakė D., kad nesimuštų, bet jis jo neklausė. Tą vakarą ne vieną kartą D. T. mušė L. Z., o paskui D. išėjo namo, tai jis su S. pasikvietė vairuotoją, kad juos išvežtų namo, ir jie išvažiavo. Iš pradžių L. Z. sėdėjo ant lovos, tačiau po smūgio nugriuvo, iki šių smūgių sudavimo jis sužalotas nebuvo. Muštynės galėjo būti apie 1 val., kai L. Z. vieną kartą gavo smūgių, tada nuėjo pagulėti, paskui atėjo ir vėl gavo, o visas mušimas bendrai vyko gal 10 min. Po smūgių L. Z. iš nosies bėgo kraujas, o kitų sužalojimų nematė.
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. T. yra jo draugas. Jį pažįsta apie 5 metus. L. Z. yra jo pažįstamas, jį yra matęs tik du kartus, susipažino per D. T.. 2022 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, vakare, tikslaus laiko nepasakys, (duomenys neskelbtini), susitiko su L. Z. ir D. T.. Kai susitiko, jie gėrė alkoholinius gėrimus. L. Z. ir D. T., kiek pamena, ėjo į lombardą kažko užstatyti. Kiek pamena, jis į lombardą nėjo. Po to, jie tęsė alkoholio vartojimą L. Z. namuose, tai yra, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, nuosavame name. L. Z. namuose buvo jis, L. Z., D. T., jo sugyventinė S. S. bei A. T.. A. T. yra bendras visų draugas. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus, kai tarp L. Z. ir D. T. įvyko konfliktas. Dėl ko jie sukonfliktavo, nežino. Pamena, kad konflikto metu D. T. sudavė L. Z. į veido sritį iš kumščio. L. Z. buvo labai girtas, nugriuvo po smūgių ant žemės, ar kažkur atsitrenkė tiksliai nežino, bet kiek pamena, nuo gautų smūgių tiesiog nugriuvo ant žemės. Po to L. Z. atsikėlė ir puolė ant D. T., bandė jam suduoti ir jie, kiek pamena, tada sudavė smūgius vienas kitam, bet po smūgių L. Z. jau nebebuvo nugriuvęs ir kuris kuriam kiek smūgių ir kur sudavė, šito tikrai negali pasakyti, nes neatsimena. Įvykio metu nukrito televizorius, kiti daiktai, kurie galėjo būti apgadinti. Po to, kiek pamena, L. Z. atsigulė į lovą, o D. T. truputį pabuvęs išėjo namo, o jie dar išgėrę alkoholio išsiskirstė į namus. Po įvykio L. Z. bėgo kraujas, jei gerai pamena, iš nosies, daugiau kitokių sužalojimų nepastebėjo. Pas D. T. jam rodos nebuvo visiškai jokių sužalojimų. Įvykį galėjo matyti S. A. T. ar matė įvykį, nežino, jis buvo labai girtas. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes įvykio metu buvo neblaivus. Įvykio metu pats nenukentėjo, į muštynes nesikišo (1 t., b. l. 160-163).
Liudytoja S. S. teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai lapkričio ar gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) pas L. Z. namuose prie (duomenys neskelbtini), kur ją pasikvietė draugas M. J.. Pas L. atvyko kartu su A. T., ten jau buvo L. Z., D. T. ir M. J.. Jie vartojo alkoholį. D. su L. buvo pergėrę. D. sutrenkė L. ir gavosi muštynes. D. T. nenurimo, tai kliuvo ir A. T., D. dar užkliuvo už stalo, jis lūžo, o paskui T. kažkur dingo. Ji negali pasakyti, kas buvo kivirčo iniciatorius, bet pirmą smūgį sudavė D. T. L. Z. į veidą. Kai buvo suduotas pirmas smūgis, tai L. Z. sėdėjo. Buvo suduota ir daugiau smūgių L. Kai iš įvykio vietos pasišalino D. T., tai jie liko keturiese: L. Z., M. J., A. T. ir ji. Tada ji valė L. kraują ir po to jie su M. išvažiavo, palikę L. Z. su T. A. T. pravardė yra (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė jo pavardės, todėl nurodė pravardę.
Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-01 jos sugyventinis M. J., jo draugas, jos pažįstamas D. T. ir L. Z., visą dieną gėrė. Jie gėrė (duomenys neskelbtini), M. sakė, kad jie buvo nuėję pas L. Z.. Kai jie nuėjo pas L. Z., M. jai parašė, kad ateitų pas jį. Ji pati prieš tai buvo pas savo draugus, o kai susirašė su M., nusprendė nuvažiuoti tenai. Tikslaus adreso kur gyvena L. Z., nežino, tik žino, kaip reikia ten nuvažiuoti. Buvo tamsu, ji buvo normaliai pavartojusi alkoholio, kai ten nuvažiavo. Apie kelintą valandą nuvažiavo, taip pat nepamena. Ten nuvažiavo su pažįstamu kurio vardas A., jo pavardės nežino, pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kai nuvyko pas L. Z. į namus, ten buvo M., D. ir L. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, jau irgi visi buvo labai gerai išgėrę, tačiau D. ir L. iš viso buvo labai girti. Viskas iš pradžių buvo normaliai, ji sėdėjo prie M., o L., D. ir A. sėdėjo ant sofos. Net nesuprato dėl ko ir kas ten prasidėjo, bet D. T. patriko, tai yra pradėjo šūkauti ir susimušė su L. Pamena, kad D. sakė: „avinai, gaidžiai“ ir panašiai, keikėsi. Atsimena, kai kurias D. išsakytas frazes, kaip ten kas tiksliai buvo, nepamena. Kuris pradėjo muštynes pirmas, L. ar D., neatsimena. Ji matė, kad D. kumščiais mušė L. L. bandė gintis, tačiau ar jam trenkė, nepamena. Pamena, kad muštynių metu lūžo stalas, liktais ten nukrito D. ant to stalo. Dar atsimena, kad kažkuriuo metu D. kažkur dingo, tai yra kažkur išėjo, o ji pradėjo valyti L. kraują nuo veido, nuo kaktos ar galvos. Atsimena, kad jam bėgo kraujas, tačiau iš kur, nepamena. Dar pamena, kad jie visi išgėrė, D. su jais jau nebe buvo ir tada išsikvietė taksą, išvažiavo namo. Po kelių dienų sužinojo, kad L. dėl to įvykio atsidūrė ligoninėje. L. mušė D., M. jo tikrai nemušė, nes įvykio metu jis sėdėjo šalia jos. Kiti asmenys į muštynes tarp L. ir D., kiek pamena, nesikišo. Daugiau nieko nepamena, nes kaip jau minėjo, įvykio metu ji ir pati buvo neblaivi, todėl sunkiai pamena visas įvykio aplinkybes, kai kurių tarpų nepamena. Ji pati įvykio metu nenukentėjo. Papildomai liudytoja 2023-03-28 parodė, kad viską, ką jai pavyko prisiminti, jau papasakojo tyrėjai pirmos apklausos metu. Apie tai, kad L. galėjo būti mušamas kitais daiktais ar dulkių siurblio antgaliu, metaliniu kotu, šito nepamena. Nesako, kad to nebuvo, bet pati šito tikrai nepamena, kad būtų tai mačiusi. Kad D. T. būtų paėmęs ar sulaužęs dulkių siurblį, šito neatsimena. Įvykio metu buvo sulaužytas stalas, ant kuri nugriuvo pats D. T.. Kaip jis nugriuvo, ar dėl savo girtumo ar dėl kitų aplinkybių, šito negali nurodyti, tik atsimena, kad jis krito ant to stalo, dėl ko stalas ir sulūžo. Kažkas nutiko, tai yra, galimai sudužo kambaryje buvęs televizorius, bet ar ten D. T. jį nuvertė ar trenkė ranka, šito taip pat tiksliai nepamena. Kas dar iš daiktų sudužo, nepamena. Nurodo, kad pamena tik tiek, kad iš L. bėgo labai daug kraujo. Nurodo, kad įvykio metu iš visų dalyvavusių išgertuvėse asmenų, agresyviausiai elgėsi D.. Kiek ji matė, smurtą prieš L. naudojo tik D., nes kiti elgėsi ramiai. Kiek pamena, M. ir ji šaukė, kad D. ramintųsi ir nustotų mušti L. Z., A. į tai nesikišo, o į jų žodžius D. nereagavo ir toliau mušė L. Matė, kad smūgių kliuvo ir A., bet kiek ir kur jam D. sudavė, šito detaliai negali papasakoti, nes viskas įvyko labai greitai. Po įvykio buvo susitikusi su D. ir L. Z., kiek žino ir girdėjo, D. atsiprašė L., bet ar L. jam atleido, šito nežino. Tik žino, kad po minėto incidento, L. išvažiavo į psichiatrinę ligoninę (1 t., b. l. 166-169, 170-173).
Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jam būnant (duomenys neskelbtini) mieste, susitiko su S. S.. Su ja susitiko vakare. Jie su ja pabuvo apie 30 min., kuomet nuvažiavo pas L. Z.. Pas jį pasiūlė nuvažiuoti S., sakydama, kad bus išgerti. Kadangi L. Z. gerai pažįsta, jis yra jo draugas, todėl pasakė, kad gali važiuoti. Kai nuvažiavo pas L. Z., matė, kad jo namuose buvo pažįstamas M. J. ir iš matymo pažįstamas D., pavardės nežino. Jeigu neklysta, kai jie su S. atvyko, jie buvo trise. Jie bendravo normaliai, jis ir kiti buvę asmenys išgėrė dvi tris čerkas degtinės ir tada viskas prasidėjo, tai yra jį pradėjo pulti D. Jis jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Jis pats nesigynė, nes dėl girtumo vos pastovėjo ant kojų. Kodėl jis jį pradėjo mušti, nežino, nes prieš tai jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Kai jis jį sumušė, jis atsisėdo į kampą, nes jam bėgo kraujas iš nosies, todėl sėdėjo atsisėdęs. D. vėl puolė ant jo bet ar jam įspyrė, ar mušė rankomis, šito nepamena. D. sudaužė su peiliu jo telefoną, bet jam dėl to pretenzijų neturi, savo telefoną įvertina 0 Eurų. Tada kažkas iš ten buvusių asmenų pasakė jam važiuoti namo, nes jis visas kruvinas. Po to pamena, kad matė, jog L. Z. gulėjo ant lovos, buvo užsimerkęs, ir kadangi kaip suprato S. arba M. buvo paskambinę jo draugui, jis išėjo į lauką. Po to pamena tik tai, kad kažkaip grįžo į namus ir krito į lovą. Nematė, kaip D. sumušė L. Z.. Kad jie būtų konfliktavę, nepamena. Praėjus kelioms dienoms, (duomenys neskelbtini) mieste išgirdo kalbas, kad L. Z. buvo stipriai sumuštas D. D. jį galėjo sumušti tuomet, kai jis išvažiavo namo. Nurodo, kad jokių pretenzijų dėl įvykio D. neturi, jokio pareiškimo nerašys, nes nenori turėti reikalų su teisėsauga, neturi laiko važinėti į policiją, bei numano, kad D. neprisipažintų jį sumušęs. Tą vakarą jie visi buvo girti. Girtumas galėjo turėti įtakos tam, kad pamena ne visas įvykio aplinkybes, tarpais kai kurių momentų nepamena (1 t., b. l. 176-179).
Kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuota, kad aprašytas pranešimas į BPC apie įvykį (1 t., b. l. 20-23).
Kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų filmuota medžiaga (1 t., b. l. 26-28).
Įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29-42).
Kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūrėtas dulkių siurblio sulankstytas vamzdis. Kraujo pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 43-52).
Kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūrėta medžiaga iš anoniminio pranešėjo. Apžiūrimi vaizdo įrašai, kuriuos gavo pareigūnė S. J., per socialinio tinklo „Messenger“ programėlę, iš anonimo. Minėti įrašai galimai yra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-41937-22. Dėl minėtų vaizdo įrašų pareigūnė S. J. yra surašiusi atskirus 2022-12-12 ir 2022-12-22 tarnybinius pranešimus. Atidarius vaizdo įrašą įvardintą kaip „received_1304388233724972“, matosi ant grindų gulintis asmuo (iš bylos duomenų galimai L. Z.), šalia kurio matosi stovintis ir galimai besišlapinantis įtariamasis D. T. (kad tai D. T., sprendžiama pagal vaizdo įraše matomą asmens veidą (šonu), rūbus, balsą). Asmuo gulintis ant žemės (galimai L. Z.) atrodo sunkiai judantis, negalintis atsistoti ar apsiginti (bando tiesti rankas ir keltis, bet to nepavyksta padaryti). Ant stalo matosi sudėti buteliai, aplinka atrodo netvarkinga. Matosi, kad vaikinas (D. T.) avi sportinius batelius su baltu padu bei vilki sportinio tipo kelnes su balta juostele šone, galimai ženkliuku „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinas kalba nerišliai, galimai sako: „(duomenys neskelbtini) juk čia yra“. Fone girdimas moteriškas balsas (galimai liudytojos S. S.). Vaizdo įrašo trukmė 7 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą įvardintą kaip „received_1524996124599203“, matosi iš bylos duomenų (pagal veido bruožus) įtariamasis D. T., kuris galimai bando stotis nuo grindų, remiasi į apvalų stalą. D. T. juokiasi. Ant grindų matosi išmėtyti daiktai: buteliai, maistas. Matosi, kad ant spintelės stovintis televizorius yra galimai sudaužytas. Matosi, kad D. T. atsisėda ir juokiasi, po to staiga atsistoja ir eina link gulinčio ant grindų asmens, t. y. prie L. Z., bando paimti nuo žemės butelį. Fone girdisi vyro balsas (iš bylos duomenų galimai liudytojo M. J.). M. J. sako: „nebedaužyk tų galvų, (duomenys neskelbtini)“, taip pat fone pasigirsta moters balsas (galimai S. S.), kuri sako „paleisk mane nu“. Iš vaizdo įraše matomos aplinkos, t. y. matomų baldų, sienų, daiktų, galimai filmuojama pas L. Z. namuose, t. y. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-73).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1717/2022(04) matyti, kad L. Z. nustatyta: muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose abipus, kairėje šlaunyje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. L. Z. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) 2022-11-02, galimai užduotyje nurodytu laiku. L. Z. nustatyti muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu( -ais) ir/ar paviršiumi( ais). L. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose abipus, kairėje šlaunyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu(-ais). L. Z. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. L. Z. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. L. Z. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 119-120).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai inkriminuojamos, kai kaltininko ir nukentėjusiojo nesieja jokie glaudesni santykiai, smurtaujama be jokios aiškesnės dingsties arba turint mažareikšmę dingstį, pats kaltininkas provokuoja konfliktą.
Kaltinamasis D. T. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad būdas pas nukentėjusįjį L. Z. namuose, nukentėjusysis L. Z. atbėgo ir jį užsipuolė, ko pasėkoje jie susimušė. L. Z. jam trenkė pirmas, o po to jis jam trenkė atgal. Jis sudavė L. Z., nes jam kilo grėsmė, jis gynėsi, be to, konflikto jis nepradėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. T. kaltę pripažino ir parodė, kad jis pradėjo konfliktuoti su L. Z. ir jis jam trenkė į galvą. Jie abu susimušė. Konfliktą pradėjo L. Z..
Šie kaltinamojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra paneigti nukentėjusiojo L. Z. ir liudytojų M. J., S. S., R. A., A. T. parodymais, todėl jie vertintini ta apimtimi, kurie neprieštarauja teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.
Nukentėjusysis L. Z. teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji galėjo sumušti tik kaltinamasis D. T., nes kiti asmenys, buvę jo namuose, buvo ramūs. Jis galėjo ką nors pasakyti D. T., bet sutrenkti jam negalėjo, nes buvo labai neblaivus. Be to, jis buvo sumuštas, kai jis sėdėjo ant lovos, nes daugiausiai kraujo buvo prie lovos.
Šias nukentėjusiojo L. Z. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai M. J. ir S. S..
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kaltinamasis D. T. pradėjo mušti nukentėjusįjį L. Z., be to, L. sėdėjo, o D. buvo atsistojęs, kai trenkė L. L. Z. puolė D., tačiau jam smūgių nesudavė. Be to, tą vakarą D. kelis kartus mušė L. L. buvo sužalotas, o pas D. nebuvo visiškai jokių sužalojimų.
Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. S., kuri ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusiojo L. Z. ir liudytojo M. J. parodymus, kad D. pirmas trenkė L. į veidą, kai šis sėdėjo ant lovos.
Be to, nukentėjusiojo L. Z. sumušimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1717/2022(04) iš kurios matyti, kad L. Z. nustatyta: muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose abipus, kairėje šlaunyje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. L. Z. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) 2022-11-02, galimai užduotyje nurodytu laiku. L. Z. nustatyti muštinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu( -ais) ir/ar paviršiumi( ais). L. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose abipus, kairėje šlaunyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu(-ais). L. Z. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. L. Z. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. L. Z. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, nukentėjusiojo L. Z. sumušimo aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. A., kuri iškvietė medikus dėl sumušto nukentėjusiojo L. Z..
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad D. T. nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojo L. Z., o būtent: 2022-11-01 apie 01:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė rankomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių - mažiausiai keturių trauminių poveikių metu nukentėjusiajam L. Z. į veidą ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko L. Z. nugriuvo ant grindų, taip padarydamas L. Z. sužalojimus: muštinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas akių vokuose abipus, kairėje šlaunyje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo D. T. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 8 p., yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.
Kaltinamasis D. T. nurodė, kad nukentėjusys L. Z. pirmas jam trenkė į veido sritį, todėl jis gynėsi.
Pagal LR BK 28 str. 1 d. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal LR BK 28 str. 2 d. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Be to, būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. T. teiginių, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo L. Z. smūgių, byloje ištirti įrodymai nepatvirtina.
Iš teismo posėdžio metu ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. T. pats pirmas sudavė nukentėjusiajam L. Z. smūgius į galvą iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusysis tuo metu buvo neblaivus ir sėdėjo ant lovos. Nukentėjusysis L. Z. kaltinamojo D. T. atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų, smūgių nesudavė. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. J. ir S. S.. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo D. T. nurodytos aplinkybės dėl būtinosios ginties yra paneigtos, kadangi kaltinamasis D. T. nebuvo užpultas, jokių sužalojimų asmuo nepatyrė, jei ir buvo kilęs koks žodinis konfliktas, kaltinamasis D. T. turėjo visas galimybes pasišalinti ir konflikto nebetęsti, tačiau pats kaltinamasis D. T. turėdamas visas galimybes galimo konflikto nebetęsti, pasirinko kitą savo elgesio veiksmų variantą, ir sudavė smūgius sėdinčiam nukentėjusiajam L. Z. į galvą, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, nors tuo metu jokios realios grėsmės jam pačiam nebuvo, dėl ko jis turėjo gintis. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių kaltinamojo D. T. veiksmuose nėra nustatytos būtinosios ginties sąlygos kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis D. T. teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau teigė, kad veika padaryta esant būtinajai ginčiai, nors tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmas bei būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis D. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis D. T. teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (2 t., b. l. 17-26, 27-37, 75-1073 t., b.l. 1-10), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 39-63, 65-73, 3t., b.l. 11-39), nedirbantis (2 t., b. l. 15), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 16). Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad nors D. T. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau tokio savo elgesio kritiškai nevertina, nesistengia jo pakeisti ir pradėti elgtis tinkamai. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad kaltinamasis teisiamas jau 8 kartą, ne vieną kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus tik pusmečiui po paskutinės jo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, be to, jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas 2023-05-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais kaltinamajam D. T. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).
Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Todėl teismas spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgia į tai, kad D. T. šiuo teismo nuosprendžiu teisiamas jau aštuntą kartą, taip pat į tai kad jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus tik pusmečiui po atliktos bausmės, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstama veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, kas itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo turimas moralines normas bei tokio netoleruotino elgesio galimumą ir toleravimą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes būdamas laisvėje kaltinamasis tokiu elgesiu parodė, kad iš savo turimų teistumų ir padarytų nusikalstamų veikų nepasimokė, nebando keisti savo elgesio ir visai nededa jokių pastangų, kad laikytųsi visuomenėje priimtų ir nusistovėjusių dorovės normų.
Kaltinamasis D. T. šioje byloje nusikalstamą veiką padarė 2022-11-01, t.y. prieš priimant 2023-05-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, tačiau nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka, todėl paskirtos bausmės nebendrintinos.
Kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirtos
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 2606,55 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 149-152).
Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo D. T. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas Nr. 1 su DC ir DVD diskais, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. T. skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 2606,55 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. T. priteisti 2606,55 Eur (du tūkstančiu šešis šimtus šešis eurus 55 centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) „(duomenys neskelbtini)“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1 su CD ir DVD diskais, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.