Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. reikalavimą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ iškelta nemokumo byla ir nemokumo administratoriumi paskirtas G. A..

2. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. birželio 6 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas Nr. DOK-8288, kuriuo jis prašė patvirtinti G. K. 4014, 85 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 3900 EUR antro etapo pirmos eilės finansinis reikalavimas ir 114, 85 EUR antros eilės antro etapo finansinis reikalavimas. Nurodė, kad prašymas pateiktas per Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau - JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jam neprieštarauja.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir kreditorės G. K. kreditorinis reikalavimas 4014, 85 EUR sumai.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikindamas iš dalies, panaikino ir nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės G. K. kreditorinis reikalavimas. Nutarties 25 punkte teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino nemokumo administratoriaus pateiktų tvirtinti ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo, dėl kurių patvirtinimo prieštaravimus buvo pateikę tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje.

5. Teismo nustatytu terminu gautas kreditoriaus A. R. atsiliepimas, kuriame jis be kitų reikalavimų prašė patvirtinti ir G. K. kreditorinį reikalavimą. Kreditorius A. R. nurodė, kad UAB „Kuoras“ pasitelkė advokato padėjėją G. K., ruoštis restruktūrizavimo bylos iškėlimui, kadangi UAB „Kuoras“ neturėjo tam reikalingo know-how. Ji padėjo rengti restruktūrizavimo plano metmenims ir pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“ grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, papildomų įrodymų, kuriais grindė savo nesutikimo argumentus su G. K. kreditoriniu reikalavimu, nepateikė. Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“ buvo nurodžiusi, kad nemokumo administratorius pateikė tvirtinti G. K. kreditorinį reikalavimą, tačiau bylą nebuvo pateikti jokie pirminiai šį finansinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. G. K. net nebuvo įtraukta į uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ kreditorių sąrašą. Be elektroninio laiško G. K. nepateikė daugiau jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie reikalavimo egzistavimą, net nevertinant to, kad ir pačių suteiktų teisinių paslaugų suteikimo faktas taip pat nėra įrodinėjamas (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis). Dar daugiau, G. K. nurodoma kaip advokatų profesinės bendrijos STRAGEGUM teisininkė, todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu ši teisininkė teikė sąskaitą, nors teisines paslaugas teikė advokatų profesinė bendrija ir jos advokatai. Pagaliau, advokatų profesinės bendrijos advokatas V. D. paslaugas šioje byloje teikė ne uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“, o pareiškėjui A. R.. Todėl byloje nesant konkrečios sąskaitos su konkrečiai atliktų darbų ataskaita, objektyviai nėra įmanoma nustatyti nei kokios paslaugos teiktos, nei kieno ir kam jos teiktos. Todėl reikalavimas negali būti tvirtinamas kaip įrodytas. Nepateikus teisinių paslaugų teikimo sutarties, neįmanoma nustatyti, ar pagrįstai yra reikalaujama palūkanų, kadangi sutartis galėjo numatyti ir savarankiškas netesybas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 41 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

8. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių finansinių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami.

9. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Teismo vertinimu, šiuo atveju įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nepateikė teismui prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje įrodinėjamų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą šioje proceso stadijoje, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo rašytinės proceso formos ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

11. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

13. Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

14. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

15. Vertinant kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir apimtį, pirmiausiai nurodytina, kad naujų reikšmingų bylai aplinkybių ar įrodymų, kurie paneigtų kreditorės G. K. finansinio reikalavimo pagrįstumą visa apimtimi BUAB „Kuoras“ bankroto byloje, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

16. Vertinant įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad kreditorės G. K. kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl yra įstatymu numatytas pagrindas jį patvirtinti (JANĮ 41 straipsnio1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

17. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus G. A. prašymo DOK - 8288, kreditorės G. K. prašymo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą sudaro 3900 EUR už suteiktas teisines paslaugas BUAB „Kuoras“ ir 114, 85 EUR palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

18. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad advokato padėjėja G. K. 2021 m. spalio 18 d. pateikė UAB „Kuoras“ sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas suteiktos teisinės pagalbos pobūdis - teisinės paslaugos: situacijos analizė ir konsultacijos dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimų, nurodytas vienos valandos įkainis 100 EUR, teisinės paslaugos teiktos 39 valandas, todėl bendra suma už suteiktas teisines paslaugas sudaro 3900 EUR. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Kuoras“ už šias teisines paslaugas advokato padėjėjai G. K. apmokėjo.

19. G. K. savo prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą BUAB „Kuoras“ bankroto byloje nurodė, kad buvo teikiama teisinė pagalba, susijusi su restruktūrizavimo bylos kėlimu (situacijos analizė, konsultacijos, dokumentų rengimas ir kita). Atsiliepime į trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ atskirąjį skundą G. K. papildomai paaiškino, jog paslaugos pasireiškė pagalba uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ ruoštis nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimui, nes uždaroji akcinė bendrovė „Kuoras“ neturėjo tam reikalingo know-how. Norint suteikti kokybiškas konsultacijas teko susipažinti su uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ veikla ir veiklos dokumentais, tai yra, atlikti situacijos analizę, konsultuoti renkant ir sisteminant restruktūrizavimo plano metmenims, parengti reikalingą informaciją, rengiant restruktūrizavimo plano metmenims, taip pat pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo.

20. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad 2021 m. lapkričio 19 d ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktorius A. R. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ (civilinė byla Nr. B2-413-642/2022). 2021 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktoriaus A. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“.

21. 2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktoriaus A. R. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktoriaus A. R. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutarta atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“ restruktūrizavimo bylą. Kaip matyti, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ nemokumo byloje (Nr. B2-413-642/2022) restruktūrizavimo procesas buvo pradėtas, todėl nėra pagrindo abejoti teisinės pagalbos, susijusios su restruktūrizavimo bylos kėlimu (situacijos analizė, konsultacijos, dokumentų rengimas ir kita), suteikimo faktu uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms, teisinės paslaugos buvo teikiamos juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“, o ne A. R., kaip fiziniam asmeniui, nes JANĮ 6 straipsnis, 8 straipsnis, reglamentuoja, kad juridinis asmuo inicijuoja nemokumo procesą per savo vadovą, kuriuo šiuo atveju buvo A. R..

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ argumentus, jog į bylą nebuvo pateikti jokie pirminiai G. K. finansinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtintų kreditorinio reikalavimo egzistavimą, bei objektyviai nėra įmanoma nustatyti nei kokios paslaugos teiktos, nei kieno ir kam jos teiktos.

23. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ argumentus, jog teisinę pagalbą, dėl kurios suteikimo yra reiškiamas G. K. kreditorinis reikalavimas BUAB „Kuoras“ bankroto byloje, teikė ne advokato padėjėja G. K., o kaip nurodo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“, advokatų profesinė bendrija „STRAGEGUM“ ir jos advokatai. Viešai skelbiamais duomenimis, nustatyta, kad G. K. yra įrašyta į advokato padėjėjų sąrašą nuo 2017 m. spalio 5 d., o tai suteikia teisę G. K. savarankiškai verstis advokato veikla su tam tikromis advokato padėjėjui numatytomis išimtimis Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatyme (Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnis). Aplinkybė, jog G. K. yra ir advokatų profesinės bendrijos „STRAGEGUM“ teisininkė, jos veiklos vieta yra šios advokatų profesinės bendrijos kontoroje niekaip neapriboja jos teisės verstis ir advokato veikla, su advokato padėjėjui numatytomis išimtimis Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatyme.

24. G. K. prašo į jos kreditorinį reikalavimą įtraukti ir patvirtinti 114, 85 EUR palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pripažįstama, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo patvirtinti G. K. kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 114, 85 EUR palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

25. Visumos aplinkybių kontekste, pripažįstama, kad yra įstatymu numatytas pagrindas įtraukti G. K. į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 3900 EUR dydžio antro etapo pirmos eilės finansinį reikalavimą (JANĮ 42 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74, 290–291 straipsniais

nutaria:

patenkinti G. K. reikalavimą iš dalies.

Įtraukti G. K. į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 3900 EUR dydžio antro etapo pirmos eilės finansinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.