- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1384-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-32252-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Ingos Staknienės, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Neo Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K., prašydama priteisti iš atsakovės 3 572,85 Eur negrąžinto kredito dalį, 170,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 25 d. kreipimosi į teismą dienos, 11 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 572,85 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 213,89 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 320,00 Eur administravimo mokestį, 7,38 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovės 2017 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 555,18 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui ir kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 387,22 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 11 procentų), 291,18 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 470 Eur administravimo mokestį iki 2023 m. sausio 11 d. (sutarties 1.7., 2.1., 5.1., 5.4. punktai). Minėtos sumos turėjo būti grąžintos per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. spalio 16 d. raštišku pranešimu sutartį nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovei prašomą priteisti įsiskolinimą. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pasisakė dėl tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio, palūkanų paskaičiavimo bei jų pagrindimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,47 Eur palūkanomis iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šie ieškinio reikalavimai dubliuojasi su ieškovės prašymu priteisti 11 procentų palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat su reikalavimu priteisti 7,38 Eur palūkanas nuo negrąžintos sumos iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 1 320 Eur administravimo mokestį, kadangi ši suma pagal vartojimo kredito sutarties 5.14 punktą taikoma kredito sutarties laikotarpiui, o sutartį nutraukus, minėtas punktas netenka galios. Nurodė, kad delspinigiai (7,38 Eur), remiantis sutarties 5.14 punktu, paskaičiuoti nuo pradelstos mokėjimo dienos 2019 m. birželio 12 d., taip pat 170,47 Eur palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos. Pažymėjo, kad ieškovė reikalauja visam laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 11 procentų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau, pasak atsakovės, ji vieną iš pradelstų įmokų su delspinigiais (iš viso – 130 Eur) yra sumokėjusi, tačiau ieškovė šios sumos neįskaitė ir sutartį nutraukė. Ieškovė nurodė, kad su likusiomis ieškovės prašomomis priteisti sumomis ji sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2017 m. gruodžio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su ieškovės teise skaičiuoti ir reikalauti administravimo mokesčio; priteisė iš atsakovės A. K., ieškovei AB „NEO Finance“ 3 572,85 Eur negrąžintą kreditą, 27,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.), 11 (vienuolikos) procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 572,85 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 213,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 813,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263,43 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės AB „NEO finance“ ir atsakovės A. K. 2017 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 555,18 Eur dydžio kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 387,22 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 11 procentų), 291,18 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 470 Eur administravimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2023 m. sausio 11 d. Ieškovė nurodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. spalio 16 d. pranešimu vartojimo kredito sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė sutarties nutraukimo byloje neginčijo. Atsakovė liko skolinga 6 990,78 Eur negrąžinto kredito, 440,34 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.), 448,27 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1320 Eur administravimo mokesčio, 16,95 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė su jais pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies.
6. Teismas įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.
7. Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei suteiktą kreditą, kad atsakovė sutinka su reikalaujamo priteisti kredito dydžiu, tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 572,85 Eur negrąžintą kreditą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t.y. laiku negrąžino ieškovei kredito bei nemokėjo sutartinių palūkanų, tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 170,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.), taip pat 11 procentų metines palūkanas už negrąžintą kreditą (3 572,85 Eur), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 5.2., 6.1 punktai, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį (0,03 proc. per dieną (11 proc./365 d.)), jų skaičiavimo laikotarpį, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7,38 Eur kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas ir šį reikalavimą tenkino.
9. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, yra mažesnė už vartojimo kredito sumą, sprendė, kad bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl 213,89 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 213,19 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.
10. Teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatas, susijusias su administravimo mokesčiu, jo skaičiavimo tvarka, taip pat vadovaudamasis aktualia teismų praktika šiuo klausimu, pažymėjo, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, administravimo mokestis pradedamas taikyti tik netinkamo Sutarties vykdymo atveju, be to, jo dydis pagal šį punktą priklauso nuo komisinio mokesčio dydžio, kurio sąvoka Sutartyje nėra apibrėžta, todėl dėl šių aplinkybių nėra galimybės Sutarties sudarymo metu apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas Sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma ieškovei (kredito davėjui) Sutarties sudarymo metu. Teismas, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi bei remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei įvertinęs ir tai, jog ieškovės prašomo priteisti administravimo mokesčio dydis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl nesąžininga vartotojo atžvilgiu, Sutarties sąlygas (bendrąsias ir specialiąsias) dėl administravimo mokesčio atsakovei taikymo pripažino nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis ab initio, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas, pripažinęs Sutarties sąlygas (bendrąsias ir specialiąsias) dėl administravimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis ab initio, sprendė, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo, t.y. dėl atsakovės sumokėto 150,00 Eur administravimo mokesčio paskirstymo. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės pareikštus reikalavimus, Sutartyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką, atsakovės sumokėtą 150 Eur suma, kuri buvo užskaityta dengti administravimo mokestį, paskirstė tokiu būdu: 7,38 Eur suma padengiamos 7,38 Eur kompensacinės palūkanos ir jos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės nebepriteistinos, o likusi 142,62 Eur suma skirtina daliai 170,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų padengti, todėl teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisiama nebe 170,47 Eur pelno palūkanų, o 27,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.).
12. Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13. Teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė 263,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) AB „Neo Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą dalyje dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovės A. K. 1 320,00 Eur administravimo mokesčio, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės A. K. 365,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15.1. Teismas nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti 1 320,00 Eur administravimo mokestį sutapatino su netesybomis. Pažymėjo, kad administravimo mokestis savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Nurodė, kad vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.14 numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, t.y. nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengs susidariusį įsiskolinimą ir atstatys mokėjimą pagal grafiką, kas rodo, kad administravimo mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Tuo tarpu, netesybos atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba ją įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu.
15.2. Pažymėjo, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą ieškovė atsakovei suteikė visą reikalingą informaciją apie kreditą. Specialiosiose sąlygos aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4. punkte nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta nurodytame Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte. Visa tai buvo aptarta individualiai, vartotoja nebuvo klaidinama, jai buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka bei visos administravimo mokesčio nuolaidos suteikimo sąlygos. Apeliantas savo poziciją grindžia teismų praktika, būtent Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017 bei Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-917-555/2018.
15.3. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo, teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo bei įmokų paskirstymo turėtų būti panaikinta, nurodant, kad apeliantei iš atsakovės priteisiama 7,38 Eur sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. birželio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos bei 170,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. spalio 25 d., t.y. kreipimosi į teismą dienos.
15.4. Taip pat tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeista priteisiant apeliantei visas 365,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4 555,18 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 387,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 11 proc.; bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 13,93 proc.), 291,18 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso įsipareigojo grąžinti 6 233,58 Eur (e.b.l. 34-35, 37-46). Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2019 m. spalio 16 d. pranešimu nutraukė Sutartį (e.b.l. 31).
19. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2017 m. gruodžio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su ieškovės teise skaičiuoti ir reikalauti administravimo mokesčio bei netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1 320,00 Eur administravimo mokestį taip pat su sprendimo dalimi, kuria teismas taikė restituciją ir perskirstė atsakovės sumokėtą 150,00 Eur administravimo mokestį.
20. Tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. gruodžio 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo vartojimo kredito sutartimi, ginčo dėl to byloje nėra. Teismas, kvalifikavęs sutartį vartojimo sutartimi, ex officio turi atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
22. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 320,00 Eur sutarties administravimo mokestį, kurį grindė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.30., 5.4. punktais.
24. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.30. punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nustatyta, kad sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur. Šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. 5.3. punkte nustatyta komisinio mokesčio apskaičiavimo tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos (nagrinėjamu atveju – 4,90 proc.) ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.14. punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtam laikotarpiui (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
25. Taigi, pagal sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti 1 320,00 Eur (paskaičiuotas 1 470,00 Eur) sutarties administravimo mokestis, kuriam pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta nuolaida ir jis lygus nuliui. Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.14. punktus, sutartyje nustatyta nuolaida sutarties administravimo mokesčiui, apskaičiuotam pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nagrinėjamu atveju, sutarties administravimo mokestis (mokamas tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, kt.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017 bei Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-917-555/2018, kaip teismo precedentai, nėra taikomos nagrinėjamai bylai, nes neatspindi šiuo klausimu Lietuvos nuosekliai teismų formuojamos praktikos.
26. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. ir 5.4. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino sutarties administravimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios sąlygos buvo aptartos individualiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis, sutarties pažeidimo atveju, jo atžvilgiu bus taikomas, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties sudarymo metu sutarties administravimo mokesčio suma nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjai), kadangi Sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, ar Sutartis bus vykdoma tinkamai, bus skaičiuojamos vėlavimo palūkanos ar ne. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios sutarties administravimo mokesčio taikymą ir apskaičiavimą, yra neskaidrios, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
27. Išanalizavusi ir įvertinusi aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3., 5.4., 5.14. punktų sąlygų, taip pat 1.28. punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios sutarties administravimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, turinį, pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas Sutarties sąlygas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys).
28. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio pripažino 2017 m. gruodžio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su ieškovės teise skaičiuoti ir reikalauti administravimo mokesčio, nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo bei pakeisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
30. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti arba naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.