Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-178-343/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-13
Bylos Nr.: e2A-178-343/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09400-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: M. M.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo: M. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-178-343/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09400-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžios) M. K. organizuoto 2022 m. balandžio 21 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio bendrijos (toliau – Bendrija, atsakovė) narių ir visų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus: 1) atsižvelgiant į tai, kad dabartinės valdybos kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1 d., valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T., S. K. ir nustatyti trijų metų kadenciją, skaičiuojamą nuo 2022 m. spalio 1 d.; 2) atsižvelgiant į tai, kad dabartinio pirmininko kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1 d., Bendrijos pirmininku išrinkti M. K. ir nustatyti trijų metų kadenciją, skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 1 d.; 3) įgalioti E. V. pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku atsižvelgiant į kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą; 4) neatsiradus kandidatui į revizorius, įgalioti valdybą pasamdyti revizorių bendrijos finansinių ataskaitų revizijai atlikti; 5) patvirtinti Bendrijos 2021 m. finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitą; 6) patvirtinti Bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 7) įgalioti valdybą pirkti teisines paslaugas Bendrijos poreikiams ne brangiau kaip už 100 Eur/val. su PVM; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė: ieškovas yra Bendrijos narys ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. M. K. paskelbė, kad 2022 m. balandžio 21 d. 18.30 val. yra šaukiamas visuotinis Bendrijos narių ir visų patalpų savininkų susirinkimas. Pranešime nurodoma, kad susirinkimo organizatorius yra Bendrijos pirmininkas M. K., kuris Bendrijos susirinkimą organizavo ir jam pirmininkavo neturėdamas tam įgaliojimų, pažeidžiant teisės aktuose nurodytą tvarką, ignoruojant finansinės atskaitomybės kontrolės mechanizmą, apribojant Bendrijos narių teisę siūlyti kandidatus, darbotvarkės klausimus bei rinkti Bendrijos valdymo organus. 2017 m. rugsėjo 20 d. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime M. K. buvo išrinktas Bendrijos pirmininku trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Pasibaigus M. K. kaip Bendrijos pirmininko kadencijai (2020 m. rugsėjo 20 d.), naujas Bendrijos pirmininkas nebuvo išrinktas, tokio pobūdžio susirinkimas iš viso nebuvo organizuojamas, Bendrijos valdyba taip pat nepaskyrė laikino pirmininko. Bendrijos valdyboje ieškinio pateikimo metu nebuvo kvorumo dėl dalies valdybos narių kadencijų pasibaigimo. 2020 m. rugsėjo 20 d. baigėsi 2 Bendrijos valdybos narių kadencijos, likę 3 nariai nebegalėjo priimti sprendimų, nes nesusidaro kvorumas. M. K. galėjo eiti valdybos nario pareigas tik iki tol, kol jis buvo Bendrijos pirmininku. Pasibaigus pirmininko kadencijai, M. K. nustojo eiti ir valdybos nario pareigas, nes jis nėra Bendrijos narys, neturi pastate buto ir/ar kitų patalpų, todėl nebegali eiti ir Bendrijos pirmininko pareigų. M. K., piktnaudžiaudamas Bendrijos narių ir butų savininkų abejingumu bei žinodamas, kad jo kaip Bendrijos pirmininko ir Bendrijos valdybos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, vis vien organizavo susirinkimą bei savo nuožiūra suformavo baigtinę susirinkimo darbotvarkę, iš anksto nusistatė darbotvarkėje savo norimas aplinkybes, pirmininkavimo Bendrijai faktą, Bendrijos valdymo organų rinkimo procedūrą pakeitė į tvirtinimo procedūrą. 2022 m. kovo 4 d. Bendrijos valdybos nutarime neminima, kas šaukia šį susirinkimą, sąvokos „šaukimas“ ir „organizavimas“ nėra tapačios. Bendrijos valdyba, nesant Bendrijos valdyboje kvorumo, neturėjo teisės priiminėti sprendimų, įskaitant sprendimus dėl visuotinio susirinkimo organizavimo.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė: ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį. M. K. susirinkimo sušaukimo metu buvo ir šiuo metu yra teisėtas Bendrijos pirmininkas. Įstatymo leidėjas bendrijos valdymo organą, kurio kadencija nors ir pasibaigė, ir toliau vadina „bendrijos pirmininku“, „bendrijos valdyba“, todėl Bendrijos pirmininkas, kol nebus išrinktas naujas pirmininkas ar pasirinkta kita įstatymu numatyta alternatyva, išlieka faktiniu bendrijos pirmininku. Juridiniame asmenyje negali būti tarpuvaldžio be vadovo. 2019 m. spalio 1 d. buvo šaukiamas pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, prieš susirinkimą visiems nariams buvo išsiųstas Pranešimas dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo (valdybos rinkimai) su priedais. Iki pakartotinio susirinkimo tuo pačiu klausimu buvo galima pateikti raštu Išankstinį nuomonės pareiškimą. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovas pateikė savo Išankstinį nuomonės pareiškimą raštu, kuriame pritarė, kad naujos valdybos kadencija būtų pratęsta iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 2019/10/02/001 nuspręsta, kad išrinkti 3 valdybos nariai, o naujos valdybos kadencija pratęsiama iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas neskundė visuotinio Bendrijos narių 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo sprendimo ir nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu. 2021 m. gegužės mėn. vykusiame visuotiniame bendrijos narių balsavime raštu visiems Bendrijos nariams buvo pateikti, be kita ko, pirmininko M. K. aiškinamasis raštas ir Bendrijos veiklos ataskaita, iš kurių matyti, kad Bendrija nekvestionavo aplinkybės, jog Bendrijos valdymo organai – Bendrijos pirmininkas ir valdyba – vykdo savo veiklą, o M. K. laikomas Bendrijos pirmininku. Ieškovas yra advokatas, pats buvo Bendrijos įgaliotiniu nuo 2007 m. sausio 28 d., kuriam nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvęs Bendrijos pirmininku R. G. buvo suteikęs įgaliojimus faktiškai vadovauti (atstovauti) Bendrijai, spręsti ne tik einamuosius, bet ir visus kitus Bendrijos klausimus, rengti Bendrijos dokumentus, atstovauti Bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, banke ir kt. Tuo metu Bendrijos pirmininko kadencijų pasibaigimo terminai ir perrinkimo klausimai nebuvo keliami ir sprendžiami. Ieškovas 2020 m. lapkričio 4 d. ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18694-545/2022 siekia įrodyti, kad Bendrijos valdyba negalėjo priimti 2020 m. spalio 1 d. nutarimo, nes, be kita ko, neturėjo dalies narių, kurių kadencija buvo pasibaigusi, ir kvorumo sprendimams priimti.

5. Atsakovės vertinimu, susirinkimo klausimai ir darbotvarkė buvo aiškūs, tikslūs ir suprantami dalyviams. Bendrijos nariai 2022 m. vasario 23 d. Bendrijos pirmininko el. laišku buvo informuoti, kad vyksta pasiruošimas metiniam visuotiniam Bendrijos narių susirinkimui ir jame planuojama, be kita ko, iškelti kitus klausimus dėl Bendrijos revizoriaus rinkimų bei Bendrijos valdymo organų kadencijos. Nuo tada iki ginčijamo 2022 m. balandžio 21 d. susirinkimo visi nariai galėjo pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų į valdymo organų narius. Ieškovas nerodė iniciatyvos tapti Bendrijos valdymo organo nariu arba pirmininku. Bendrijos susirinkimo sušaukimą ir jo priimtus sprendimus ginčija tik ieškovas, todėl nėra pagrindo spręsti apie kitų asmenų teisių pažeidimus, kurie nereiškė savarankiškų reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, kas inicijavo ar sušaukė Bendrijos valdybos 2022 m. kovo 4 d. posėdį, jame priimti sprendimai vien tik dėl to, kad sukvietęs į posėdį valdybos narius asmuo, anot ieškovo, nelaikytinas pirmininku, savaime nelaikytini neteisėtais. Bendrijos valdyba 2022 m. kovo 4 d. posėdyje nutarė organizuoti susirinkimą, kad be kitų, papildomai būtų išspręstas ir vienas svarbus klausimas dėl poreikio Bendrijai aktyviai dalyvauti teismo byloje. Ieškovas šio valdybos nutarimo neginčijo, todėl jis teisėtas ir galioja. Net jeigu daryti ieškovo prielaidą, jog pirmininko nebuvo, vis tiek visuotinis susirinkimas kasmet turi įvykti. Susirinkimo sušaukimo organizacinius darbus atliko Bendrijos pirmininkas ir byloje nėra keliamas klausimas, kad jie būtų neteisingi ar neteisėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3431-1098/2019 buvo sprendžiamas vieno iš valdybos narių atsistatydinimo klausimas, o ne valdybos narių paskyrimo naujai kadencijai ar esamos kadencijos pratęsimo klausimas. Minėtas sprendimas buvo priimtas pirmojoje instancijoje, ieškovas buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau jo vėliau atsisakė. Bendrijos pirmininkas renkamas terminuotam laikui, todėl ir darbo sutartis su juo sudaroma terminuota. Ginčo atveju susirinkime buvo nuspręsta, kad Bendrijos pirmininko kadencija nustatoma trejiems metams, skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 1 d., susirinkime buvo patvirtintas Bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planas, kuriame atitinkamai nustatytos išlaidos Bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui, todėl jas reikėjo numatyti ir darbo sutartyje. Dėl minėtų priežasčių reikėjo pakeisti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku, todėl susirinkime ir buvo priimtas toks sprendimas įgalioti tam tikrą asmenį pasirašyti darbo sutartį. Ieškovas kaip Bendrijos narys ir kiti Bendrijos nariai nesiūlė revizoriaus kandidatūros ir patys neišreiškė noro tokiu tapti. Ginčijamą susirinkimą nusprendusi organizuoti valdyba ir jį sušaukęs Bendrijos pirmininkas neturėjo kandidatų, kurie norėtų tapti revizoriumi. Susirinkimo metu buvo galima siūlyti revizoriaus kandidatūrą, bet niekas jos nepasiūlė. Susirinkimas pagrįstai pavedė valdybai (ją įgaliojo) tokį surasti ir sudaryti su juo atitinkamą sutartį. Susirinkime Bendrijos ūkinė – finansinė veikla išnagrinėta tinkamai. Dar iki ieškovo kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo 2022 m. vasario 23 d. Bendrijos pirmininkas el. laišku informavo visus narius (taip pat ir ieškovą), kad ieškovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir dokumentų klastojimo buvo nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. vasario 11 d. nutarimu. Finansinės veiklos tyrimą atliko ikiteisminio tyrimo įstaigos paskirtas specialistas, kuris nustatė, kad, tvarkant Bendrijos 2019 ir 2021 metų buhalterinę apskaitą, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl galima visiškai nustatyti Bendrijos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Susirinkime nenagrinėti klausimai nedaro susirinkimo neteisėtu. Susirinkimo metu Bendrijoje buvo aiškus narių ir dalyvių skaičius. Ieškovas nenurodo, kodėl dalyvių sąrašas nėra teisėtas ar pagrįstas, kurie iš jame esančių asmenų nėra ar negali būti laikomi nariais arba kokie asmenys papildomai turi būti laikomi nariais.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo M. K. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė: susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė Bendrijos narių, todėl visuotinis susirinkimas buvo teisėtas ir galėjo priimti sprendimus. Ginčijami sprendimai pateko į išimtinę Bendrijos visuotinio susirinkimo kompetenciją, už sprendimus balsavo dauguma Bendrijos narių. Šiuo atveju vienas Bendrijos narys ginčija daugumos susirinkime dalyvavusių narių valią ir neigia Bendrijos narių subjektiškumą, priimant ginčijamus klausimus. Bendrijos susirinkimo sušaukimą ir jo priimtus sprendimus ginčija tik ieškovas, kurio balsas atsižvelgiant į balsavusių „UŽ“ skaičių nieko neįtakotų, be to ieškovas net nedalyvavo susirinkime. Nepriklausomai nuo to, kas inicijavo ar sušaukė Bendrijos susirinkimą, jame priimti sprendimai, vien tik dėl to, kad ginčijamas subjektas, kuris sukvietė susirinkimą, savaime nelaikytini neteisėtais. Ieškovas nedalyvavo ginčijamame susirinkime, neprašė įtraukti papildomus darbotvarkės klausimus, neįgaliojo kito asmens atstovauti jo interesams. Ieškovas byloje neįrodė nei asmeninio suinteresuotumo, nei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo, todėl ieškinys atmestinas pagal CPK 5 straipsnį. Ieškinio tenkinimas įstumtų Bendriją į teisinį vakuumą, tačiau nieko iš esmės neišspręstų, būtų kvestionuojamas bet koks Bendrijos veikimo teisėtumas nuo 2022 m. balandžio 21 d. Ieškovo suformuluoti reikalavimai neatitinka teisingumo ir protingumo principų, taip pat pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas žalai, kuri sukeliama Bendrijai. Ieškovas ginčija procedūrinius klausimus, kurie nepaneigia ir nepanaikina aukščiausiojo Bendrijos organo kompetencijos, teisės priimti ginčijamus sprendimus. Ieškovo keliami teisinės technikos, formuluočių, tikslingumo klausimai, nepaneigia sprendimų teisėtumo ir negali būti pagrindas konstatuoti jų neteisėtumą. Įstatymo leidėjas bendrijos valdymo organą, kurio kadencija nors ir pasibaigė, ir toliau vadina „bendrijos pirmininku“, „bendrijos valdyba“. Bendrijos pirmininkas, bendrijos valdyba, kol nebus išrinktas naujas pirmininkas, sudaryta nauja valdyba ar pasirinkta kita įstatymu numatyta alternatyva, išlieka faktiniais bendrijos organais. Ieškovas kelia Bendrijos pirmininko ir Bendrijos valdybos legitimumo klausimą nuo 2019 m., tačiau jis neginčija jokių Bendrijos pirmininko ir Bendrijos valdybos veiksmų, neprašo panaikinti sprendimų, priimtų 2019-2022 m. Ieškovas iš esmės kelia Bendrijos sprendimo dėl darbo sutarties su pirmininku sudarymo tikslingumo klausimą, o tai nėra teismo kompetencija. Ieškovas ginčija Bendrijos sprendimą dėl pasirinkto būdo Bendrijos finansinių ataskaitų revizijai atlikti, tačiau šis reikalavimas ieškovui jokių pasekmių nesukuria. Ieškovas nepateikė įrodymų apie buvusius kandidatus revizoriaus pareigoms užimti. Ieškovas ginčija Bendrijos susirinkimo sprendimą dėl Bendrijos 2021 m. finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitos patvirtinimo, tačiau nepateikė teisinių argumentų, kodėl Bendrijos susirinkimas negalėjo to padaryti. Ieškovas nepateikė įrodymų apie duomenų ataskaitose neteisingumą. Jei ieškovas kelia lėšų panaudojimo teisėtumo klausimą, tam Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta visuotinio susirinkimo teisė priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo. Prieš kiekvieną Bendrijos narių susirinkimą patikrinamas Bendrijos narių sąrašas, siekiant tinkamai suskaičiuoti dalyvaujančių skaičių, kvorumą ir pan. Ieškovas nenurodo, kodėl tas sąrašas nėra teisėtas ar pagrįstas, kurie iš jame esančių asmenų nėra ar negali būti laikomi nariais arba kokie asmenys papildomai turi būti laikomi nariais. Ieškovas yra advokatas, pats buvęs Bendrijos įgaliotiniu, kuriam nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvęs bendrijos pirmininku R. G. buvo suteikęs įgaliojimus faktiškai vadovauti (atstovauti) Bendrijai, spręsti ne tik einamuosius, bet ir visus kitus bendrijos klausimus, rengti Bendrijos dokumentus, atstovauti Bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, banke ir kt. Per visą 11 metų laikotarpį Bendrijos pirmininko kadencijų pasibaigimo terminai ar perrinkimo klausimai nebuvo keliami ir sprendžiami. Bendrijos nariams inicijavus permainas, ieškovas dėjo visas pastangas, kad nebūtų pakeistas ankstesnis Bendrijos pirmininkas, tam nepavykus bandė inicijuoti Bendrijos likvidavimo procedūras. Trečiasis asmuo Bendrijos pirmininku išrinktas nuo 2017 m. Atlikus finansinį Bendrijos auditą buvo inicijuotas teisminis procesas dėl žalos, padarytos ieškovo ir ankstesnio Bendrijos pirmininko, atlyginimo. Su ieškovu buvo sudaryta Taikos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti Bendrijai kompensaciją. Ieškovui nesilaikant Taikos sutarties sąlygų, kompensacija buvo išieškota per antstolius. Nuo 2017 metų ieškovas pradėjo reguliariai asmeniškai ar per susijusius asmenis inicijuoti bylas Bendrijai ir ginčyti naujų valdymo organų, įskaitant Bendrijos pirmininko veiksmus ir sprendimus. Trečiasis asmuo traukiamas į bylas savarankiška šalimi, dėl to jis patiria bylinėjimosi išlaidas, kurių vėliau negali išsiieškoti iš ieškovo. Šiuo metu ieškovas yra skolingas Bendrijai dėl kitose bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovas visą veiklą yra organizavęs taip, kad išieškojimas būtų negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu atsakovės 2022 m. balandžio 21 d. susirinkimo sprendimą, užfiksuotą 2022 m. balandžio 25 d. visuotinio bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. 2022/04/21/K9001 penktuoju klausimu: „Patvirtinti Bendrijos 2021 m. finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitą“. Kitus reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 714 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 4396,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo trečiojo asmens M. K. (M. K.) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 10,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

9. Teismas nustatė: ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nurodyto pastato patalpų savininkai yra įsteigę Bendriją įgyvendinti savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Ginčijamo susirinkimo metu galiojo įstatai, kurių redakcija Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. spalio 20 d. 2022 m. balandžio 21 d. įvyko visuotinis Bendrijos narių ir visų patalpų savininkų narių susirinkimas. Susirinkimo eiga ir jo metu priimti sprendimai fiksuoti protokole. Susirinkimo metu buvo priimti patalpų savininkų sprendimai: 1) išrinkti balsų skaičiavimo komisijos nariai, 2) išrinktas susirinkimo pirmininkas, 3) išrinktas susirinkimo sekretorius; 4) patvirtintas bendrijos išlaidų planas iki 2022 m. gruodžio 31 d. taip pat susirinkime buvo priimti bendrijos natrių sprendimai: 1) valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T., S. K., jų kadenciją skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 1 d.; 2) Bendrijos pirmininku išrinkti M. K., jo kadenciją skaičiuoti nuo 2022 m. spalio1 d.; 3) įgalioti E. V. pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku atsižvelgiant į kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą; 4 ) įgalioti valdybą pasamdyti revizorių finansinių ataskaitų revizijai atlikti; 5) patvirtinti bendrijos 2021 m. finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitą; 6) patvirtinti bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 7) įgalioti valdybą pirkti teisines paslaugas bendrijos poreikiams ne brangiau kaip už 100 Eur /val. su PVM. Susirinkimą sušaukė ir jį organizavo M. K., veikdamas kaip atsakovės pirmininkas. Juridinių asmenų registre atliktas įrašas, kad M. K. kaip Bendrijos pirmininko įgaliojimų pradžios data yra 2017 m. spalio 20 d. 2022 m. kovo 4 d. įvykusio Bendrijos valdybos posėdžio metu, svarstant klausimą dėl Bendrijos atsiliepimo paruošimo civilinėje byloje Nr. e2-4928-1014/2022, nutarta organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl Bendrijos atsiliepimo paruošimo civilinėje byloje Nr. e2-4928-1014/2022 bei galimų teismo bylinėjimosi išlaidų finansavimo. 2019 m. spalio 1 d. buvo sušauktas pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Prieš susirinkimą 2019 m. rugpjūčio 27 d. visiems nariams buvo išsiųstas pranešimas dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo, kuriame nurodyta, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos valdybos narių rinkimų, siūloma valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T. bei pratęsti valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pranešime taip pat paaiškinta, kad Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos pirmininkas ir valdyba. Bendrijos valdybą sudaro 5 nariai, įskaičiuojant Bendrijos pirmininką. Šiuo metu valdyboje yra likę 2 nariai – Bendrijos pirmininkas M. K. ir dabartinė valdybos narė S. K., kurie liktų valdyboje, todėl yra organizuojamas balsavimas dėl naujų 3 valdybos narių išrinkimo. Išrinkus naujus valdybos narius, būtų suformuota pilnos sudėties valdyba iš 5 narių ir šiuo sprendimu siūloma pratęsti naujos valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. spalio 1 d. Bendrijos pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime nutarta valdybos nariais išrinkti R. F., E. V. ir A. T.; pratęsti naujos valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2020 m. lapkričio 24 d, Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodoma, kad bendrijos pirmininkas yra M. K. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 20 d.), valdybos nariai - R. F. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. spalio 1 d., E. V. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. spalio 1 d.), A. T. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. spalio 1 d.), M. K. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 20 d.), S. A. K. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 20d.). Ieškovui ginčijant 2020 m. spalio 1 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimus, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-762-614/2023 konstatuota, kad naujos valdybos kadencija, t. y. ir dviejų buvusių valdybos narių kadencija, buvo pratęsta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo metu buvo patvirtinta pilnos sudėties bendrijos valdyba iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad M. K. išrinkimo pirmininku metu (t. y. tiek 2017 m. spalio 20 d., tiek 2019 m. spalio 1 d. pakartotinio susirinkimo, kurio metu buvo patvirtinta naujos sudėties valdyba iki 2022 m. rugsėjo 30 d., tiek ginčijamo susirinkimo (ir jo organizavimo) 2022 m. balandžio 21 d. metu) jis neturėjo nuosavybės teise patalpų pastate (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad M. K. valdybos nariu galėjo būti laikomas tik tuo atveju, jei eina Bendrijos valdybos pirmininko (t. y. ir Bendrijos pirmininko) pareigas. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad 2019 m., nesibaigus 2017 m. spalio 20 d. susirinkime išrinktos valdybos (įskaitant valdybos primininką) kadencijai, dalis valdybos narių atsistatydino, todėl 2019 m. spalio 1 d. buvo tvirtinama naujos sudėties valdyba, tokiu būdu pratęsiant dviejų ankstesnių valdybos narių (įskaitant bendrijos valdybos pirmininku išrinkto M. K.) kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Iki 2022 m. balandžio 21 d. susirinkimo sušaukimo M. K. nebuvo atšauktas iš valdybos pirmininko (t. y. ir iš Bendrijos pirmininko) pareigų, taip pat jis nebuvo pareiškęs, kad iš jų atsistatydina. Teismas padarė išvadą, kad M. K. kaip Bendrijos pirmininko kadencija susirinkimo organizavimo metu nebuvo pasibaigusi. Kita vertus, net ir jeigu reikėtų laikyti, kad susirinkimo šaukimo metu M. K. kadencija buvo pasibaigusi, o Bendrijos valdyba nepriėmė sprendimo paskirti laikinai pirmininko pareigas einančio asmens, tokia faktinė aplinkybė pati savaime nebūtų pakankama pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus sprendimus. Akivaizdu, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, ne tik M. K. pats laikė save Bendrijos pirmininku, bet jį Bendrijos pirmininku laikė ir valdybos nariai. Teismas pažymėjo, kad tokiai išvadai, jog M. K. turėjo įgaliojimus veikti kaip Bendrijos valdybos pirmininkas (t. y. ir Bendrijos pirmininkas) iš esmės patvirtino ir 2022 m. balandžio 21 d. susirinkime balsavę 64 Bendrijos nariai, sutikdami, kad „dabartinio pirmininko kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1 d.“. Išankstiniuose nuomonės pareiškimuose raštu nėra jokių Bendrijos narių įrašų apie tai, kad nuomonę išreiškę asmenys nesutinka su tokiu siūlymu dėl sprendimo, t. y. su sprendimu patvirtinti, kad M. K. kadencija 2022 m. balandžio 21 d. nebuvo pasibaigusi, ir išrinkti M. K. Bendrijos pirmininku naujai kadencijai. Teismas sprendė, kad M. K. galėjimas ar negalėjimas organizuoti ir šaukti susirinkimo bet kuriuo atveju neturėtų būti laikoma pakankamai svaria priežastimi pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį pripažinti negaliojančiais visus susirinkime priimtus sprendimus. Teismas nurodė, kad jam nekelia abejonių atsakovės pateikti duomenys, kad pastate butų ir kitų patalpų savininkų Susirinkimo metu buvo 128, iš jų 83 buvo Bendrijos nariai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kuris nors iš sąraše nurodytų asmenų į bendrijos narių sąrašą įrašytas be pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš tariamai į Bendrijos narių sąrašus neįtrauktų asmenų būtų reiškęs dėl to pretenzijas, ginčijęs Bendrijos pirmininko sprendimą neįtraukti į Bendrijos narių sąrašą.

11. Teismas konstatavo, kad buvo organizuojamas visuotinis narių susirinkimas, iš anksto raštu pareiškę nuomonę Bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, o balsuoti, iš anksto reikšdami nuomonę raštu, Bendrijos nariai galėjo taip pat ir Bendrijos pirmininko bei valdybos narių išrinkimo klausimais. Kaip matyti iš byloje pateiktų Išankstinės nuomonės pareiškimų raštu turinio, juose nurodyta, kad iki 2022 m. balandžio 21 d. 18.00 galima pareikšti nuomonę raštu dėl 2022 m. balandžio 21 d. susirinkime svarstomų klausimų, juose pateikti visi darbotvarkėje numatyti klausimai ir galimybė pareikšti nuomonę kiekvienu iš jų.

12. Teismas nurodė, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kad šis būtų laikomas įvykusiu, turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 42 nariai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad iš viso susirinkime dalyvavo 77 patalpų savininkai, iš jų - 64 Bendrijos nariai (įskaitant išreiškusius išankstinę nuomonę raštu). Taigi, Susirinkime dalyvavo tiek daugiau nei pusė visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų, tiek daugiau nei pusė visų narių. Apie šaukiamą susirinkimą tiek Bendrijos nariai, tiek pastato ar jo dalies patalpų savininkai informuoti tinkamai. Šią aplinkybę patvirtina ne tik 2022 m. kovo 31 d. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą, kuris buvo iškabintas namo skelbimo lentose bei išsiųstas elektroniniu paštu bei įmetant pranešimo kopijas į jiems priklausančias pašto dėžutes, bet ir tai, kad šauktas susirinkimas įvyko, savo valią dėl darbotvarkės klausimų išreiškė 77 patalpų savininkai (iš jų 64 bendrijos savininkai).

13. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad Bendrijos nariams nebuvo sudarytos pakankamos galimybės siūlyti kandidatūras ir jas įtraukti į išankstinius nuomonės pareiškimus raštu. Bendrijos nariams buvo žinoma tiek apie ketinamą šaukti susirinkimą, tiek apie jame ketinamus svarstyti klausimus, taip pat apie tai, kad bus sprendžiami klausimai ir dėl revizoriaus skyrimo, Bendrijos valdybos ir pirmininko rinkimų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar kitas asmuo būtų kokias nors kitas kandidatūras kėlę. Iš raštu pateiktų balsavimo biuletenių nematyti, kad susirinkime balsavusiems asmenims būtų kilę klausimų dėl darbotvarkės klausimų formuluotės ir renkamų asmenų kandidatūrų (balsavimo biuleteniuose apie nėra jokių įrašų ar prierašų, nors kai kurie nuomonę raštu išreiškę asmenys papildomai padarė prierašus kitais jiems rūpimais klausimais). Apie ketinimus organizuoti susirinkimą bei jame rinkti bendrijos valdybą, pirmininką, revizorių buvo nurodyta elektroniniame susirašinėjime, tačiau jokių duomenų apie kitus siūlytus kandidatais asmenis nėra pateikta. Be to, Išankstinės nuomonės pareiškimuose raštu taip pat nėra jokių nuomonę išreiškusių asmenų įrašų ar prierašų dėl kandidatūrų ar dėl dalinio nesutikimo su siūlomomis kandidatūromis. Kaip matyti iš Susirinkimo protokolo, tiek už siūlytos sudėties valdybą, tiek už Bendrijos pirmininką balsavo 64 nariai. Ieškovo reikalavimu į bylą buvo pateikti visi išankstinės nuomonės pareiškimai raštu. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog kurių nors balsavusių asmenų balsai nebuvo tinkamai suskaičiuoti. Taigi nustatyta, kad ginčo Susirinkimas ir jame priimti sprendimai laikytini teisėti ir dalyvių kvorumo aspektu, o iš anksto raštu balsavusių asmenų balsai pagrįstai buvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose ieškovas iš esmės nenurodė pagrindų kitų bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų galimam neteisėtumui. Ieškovas pripažino, kad sprendimai buvo ginčijami iš esmės procedūriniu pagrindu, t. y. ieškovui manant, kad M. K. neturėjo teisės sušaukti visuotinio Bendrijos narių susirinkimo. Teismas, įvertinęs šalių argumentus dėl ginčijamų sprendimų, nenustatė, jog kitais susirinkimo sprendimais būtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai tiek vertinant priimtų sprendimų turinį, tiek vertinant jų priėmimo procedūrą. Tiek išankstiniame nuomonės pareiškime raštu, tiek susirinkimo protokole yra aiškiai suformuluota, kad 2022 m. balandžio 21 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime išrinktos valdybos narių kadencija skaičiuojama nuo 2022 m. spalio 1 d., t. y. aiškiai nurodyta, kad iki 2022 m. spalio 1 d. įgaliojimus veikti turi 2019 m. patvirtintos sudėties valdyba. Teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo ginčijami susirinkimo sprendimai, išskyrus sprendimą patvirtinti 2021 m. finansinę ir veiklos ataskaitą revizoriui neatlikus šių dokumentų patikrinimo, turėtų būti panaikinti kaip pažeidžiantys ieškovo teises.

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisės priimtais sprendimais, išskyrus sprendimą patvirtinti atsakovės 2021 m. finansinę ir veiklos ataskaitas be revizoriaus atlikto patikrinimo, kokiu nors būdu būtų pažeistos. Nei iš ieškinio turinio, nei iš ieškovo ar jo atstovo teiktų paaiškinimų nenustatyta, kad ginčijami sprendimai įgalioti E. V. pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku atsižvelgiant į kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą; neatsiradus kandidatui į revizorius, įgalioti valdybą pasamdyti revizorių bendrijos finansinių ataskaitų revizijai atlikti; patvirtinti Bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą iki 2022 m. gruodžio 31 d.; įgalioti valdybą pirkti teisines paslaugas Bendrijos poreikiams ne brangiau kaip už 100 EUR/val. su PVM; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtų ydingi turinio prasme, pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas ar ieškovo interesus. Byloje nėra duomenų, kad kiti pastato patalpų savininkai būtų įgalioję ieškovą ginti tariamai pažeistas jų teises ar interesus. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovas prieštaravo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis būtų įtraukti visi bendrijos nariai. Iš tokio ieškovo procesinio elgesio darė išvadą, kad ieškovui yra suprantama, jog susirinkimo metu priimti sprendimai atitinka daugumos bendrijos narių (kurie dalyvavo susirinkime ir balsavo už tokių sprendimų priėmimą) valią. Jokie kiti asmenys, išskyrus ieškovą, nėra ir nebuvo pareiškę jokių reikalavimų dėl 2022 m. balandžio 21 d. susirinkimo. Teismas vertino, kad spręsti, kad yra pažeistos kitų bendrijos narių teisės, pagrindo nėra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, kad ieškovas profesinėje srityje verčiasi advokato praktika, tai savaime nesuteikia pagrindo ieškovui ginti kitų asmenų, su kuriais nėra sudarytos atstovavimo sutartys, interesų.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo septynis 2022 m. balandžio 21 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus, teismo sprendimu pripažintas pagrįstu reikalavimas dėl vieno susirinkimo metu priimto sprendimo. Tai reiškia, kad patenkinta 1/7 reikalavimų dalis. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 5000 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 5129,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinio reikalavimus 6/7 dalimis, proporcingai atmestų reikalavimų daliai teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 714 Eur bylinėjimosi išlaidas; o iš ieškovo atsakovei priteisė 4 396,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo M. K. pateikė duomenis apie 700 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi trečiasis asmuo veikė atsakovės pusėję, taip pat į tai, kad 6/7 dalys ieškovo reikalavimų atmesta, trečiajam asmeniui iš ieškovo teismas priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,41 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo į valstybės biudžetą teismas priteisė 10,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nepriteisė likusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš atsakovės į valstybės biudžetą, kadangi jos nesiekia minimalios į valstybės biudžetą išieškotinos 8 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai ir dėl jų priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžios) M. K. organizuoto 2022 m. balandžio 21 d. atsakovės visuotinio Bendrijos narių ir visų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus: 1) Atsižvelgiant į tai, kad dabartinės valdybos kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1d., valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T., S. K. ir nustatyti trijų metų kadenciją skaičiuojama nuo 2022 m. spalio 1 d.; 2) Atsižvelgiant į tai, kad dabartinio pirmininko kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1 d. Bendrijos pirmininku išrinkti M. K. ir nustatyti trijų metų kadenciją skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 1 d.; 3) Įgalioti E. V. pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku atsižvelgiant į kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą; 4) Neatsiradus kandidatui į revizorius, įgalioti valdybą pasamdyti revizorių bendrijos finansinių ataskaitų revizijai atlikti; 5) Patvirtinti Bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 6) Įgalioti valdybą pirkti teisines paslaugas Bendrijos poreikiams ne brangiau kaip už 100 Eur/val. su PVM; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. trečiasis asmuo M. K. nebuvo Bendrijos pirmininku, todėl ginčo susirinkimo metu nebuvo teisinės galimybės nei konstatuoti jo tęstinį pirmininkavimą, nei spręsti dėl pirmininkavimo kadencijos pratęsimo. Trečiasis asmuo 2022 m. neturėjo teisės vienasmeniškai organizuoti visuotinio Bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimo, negalėjo vienasmeniškai nusistatyti susirinkimo darbotvarkės ir negalėjo balsavimu konstatuoti (legalizuoti) savo kaip pirmininko statusą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. bei nusistatyti, kad jis bus pirmininku ir ateityje.

1.2. Trečiasis asmuo teismo posėdyje savo pirmininkavimą grindė iš esmės tik tuo, kad Bendrija negali likti be vadovo, o ieškovas yra blogas žmogus, turintis piktavališkų tikslų. Trečiasis asmuo nesugebėjo paaiškinti, kodėl ginčo susirinkimo metu (2022 m.) Bendrijos pirmininko tvirtinimas buvo iškeltas į atskirą klausimą, nors, pagal atsakovo logiką, būtų užtekę tik išrinkti valdybos narius, įskaitant M. K., kas neva reikštų automatinį pirmininko kadencijos pratęsimą.

1.3. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo teiginiais, kad, tęsiant valdybos narių kadenciją, galima tokiu metodu išvengti Bendrijos pirmininko tiesioginio rinkimo procedūros, imperatyviai reglamentuotos Bendrijų įstatymo 14 straipsnyje. Teismas principingai pasielgė konstatuodamas Bendrijų įstatymo imperatyvų pažeidimą dėl revizoriaus ataskaitos nebuvimo, bet nepagrįstai toleravo atsakovo manipuliacijas apie tariamą M. K. perrinkimą pirmininku 2019 m.

1.4. Nesutinka su teismo vertinimu, kad iki ginčijamo 2022 m. balandžio 21 d. susirinkimo sušaukimo M. K. nebuvo atšauktas iš valdybos pirmininko (t. y. ir iš Bendrijos pirmininko) pareigų, taip pat jis nebuvo pareiškęs, kad iš jų atsistatydina, dėl to M. K. kaip Bendrijos pirmininko kadencija susirinkimo organizavimo metu nebuvo pasibaigusi. Teismas konstatavo dvi teisiškai ydingas aplinkybes: 1) kad Bendrijų įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio bendrijos pirmininko išrinkimo teisinę procedūrą, galima nesilaikyti, nes užtenka išrinkti asmenį bendrijos valdybos nariu ir, jei toks asmuo neturi nuosavybės, jis neva automatiškai taps dargi ir bendrijos pirmininku. Tokiu būdu teismas nepagrįstai pateisino atsakovo atstovo gudravimą, kuomet 2019 m. įvykęs Bendrijos narių perrinkimas buvo šioje byloje dirbtinai „pritemptas“ ir kaip bendrijos pirmininko perrinkimas; 2) trečiasis asmuo, neturintis nuosavybės pastate, teismo buvo nepagrįstai pripažintas valdybos nariu, nors Bendrijų įstatymas nevertina tokio asmens kaip bendrijos valdymo nario ir neįskaičiuoja Bendrijos pirmininko į bendrijos valdybos narių skaičių. Teismas iš viso nepasisakė dėl ieškovo keliamos esminės aplinkybės apie tai, kad M. K. nėra Bendrijos narys.

Atsiliepimas

1.5. Tiek atsakovo atsiliepime, tiek skundžiamame teismo sprendime yra nepagrįstai tapatinamos sąvokos „valdybos narys“ ir „valdybos pirmininkas“. Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybos narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose. Jis negali būti mažesnis kaip trys nariai. M. K. nėra ir niekada nebuvo bendrijos valdybos narys, juolab kad tokiu ir negalėtų būti, nes šis asmuo neturi turto (patalpų) pastate, kuriame veikia Bendrija (Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis.) Įstatymas leidžia tokiam asmeniui būti valdybos pirmininku, bet tai yra atskiras teisinis statusas, kuris neprilygsta valdybos nario statusui.

1.6. Susidariusioje situacijoje, kuomet M. K. jau nebegalėjo eiti Bendrijos pirmininko pareigų (nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.), vadovaujantis Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalimi, šias pareigas gali laikinai (iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo) eiti vienas iš Bendrijos narių. M. K. negali būti tokiu asmeniu (laikinai pareigas einančiu pirmininku), nes jis nėra Bendrijos narys. M. K. šiame pastate jokio buto ar patalpos, todėl jis negalėjo laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigų.

1.7. Sutinka, kad teismas turi teisę taikyti „turinio prieš formą“ principą, bet toks principas neturi būti taikomas šiuo atveju, kuomet trečiasis asmuo susirinkimą neteisėtai organizuoja aiškiai nesąžiningai ir piktavališkais tikslais – siekdamas dirbtinai įteisinti savo pirmininkavimą pasibaigus 3 metų kadencijos terminui, nesudarydamas galimybės teikti į darbotvarkę pasiūlymus dėl kitų kandidatų į valdymo organus ir įrašydamas į balsavimo biuletenius dviprasmius klausimus dėl visų kandidatų tvirtinimo, neleidžiant balsuoti prieš konkretų kandidatą ir neleidžiant balsuoti prieš klausimo teiginį apie tai, kad M. K. tebėra Bendrijos pirmininkas iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

1.8. Bendrijų įstatymas imperatyviai nustato asmenis, turinčius visuotinio bendrijos narių susirinkimo iniciatyvos teisę. M. K., nesantis nei Bendrijos nariu, nei Bendrijos valdymo organų nariu, neturėjo šios teisės, juolab, kad to ir neginčijo. Jis teigė, kad susirinkimą organizavo Bendrijos valdyba.

1.9. Atsakovė teigė, kad sprendimą dėl ginčo susirinkimo organizavimo priėmė ne M. K., o Bendrijos valdyba. Šiame dokumente užfiksuota, kad valdyba svarstė klausimą dėl bylinėjimosi kitoje civilinėje byloje finansavimo ir sprendė, kad atsiliepimo surašymui, bylinėjimuisi reikia skirti lėšų, todėl tam reikia organizuoti visuotinį susirinkimą. Taigi būtent šiuo sprendimu valdyba nusprendė organizuoti visuotinį susirinkimą labai ribotu klausimu – dėl lėšų bylinėjimuisi skyrimo. Šiame sprendime nieko neužsimenama, kad organizuojamas susirinkimas dėl Bendrijos valdymo organų skyrimo. Taigi susirinkimo darbotvarkės klausimai ir manipuliacinio pobūdžio balsavimo klausimai buvo organizuoti ir apspręsti būtent M. K., aiškiai neturėjusio susirinkimo organizavimo iniciatyvos teisės. Tai atsispindi šio asmens pranešimuose, kuriuose aiškiai užfiksuota, kad susirinkimą organizuoja ir darbotvarkės klausimus formuluoja būtent M. K., pasivadinęs Bendrijos pirmininku. Teismas nepagrįstai sprendimu pateisino tokį susirinkimo organizavimo iniciatyvos teisės neturėjimą.

1.10. Teismas, net ir spręsdamas, kad ginčo susirinkimo sprendimai neva yra iš esmės teisėti, neturėjo pagrindo teisėtais pripažinti ir susirinkimo sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota (preziumuota), kad M. K. yra Bendrijos pirmininkas ir valdybos narys iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Šie sakiniai įkelti į sprendimą aiškiai siekiant legalizuoti M. K. kaip Bendrijos pirmininko statusą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nors Bendrijų įstatymas nenumato pirmininko rinkimą ar jo statuso patvirtinimą atgaline data – pirmininkas renkamas tik ateinančiam 3 metų laikotarpiui. Be to, aplinkybė, kad M. K. tikrai nebuvo pirmininku laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. atsispindi viešajame registre - JAR išrašuose, iš kurių matyti, kad pirmą kartą (3 metų kadencijai) M. K. pirmininku buvo išrinktas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d., antrą kartą – 2022 m. spalio 1 d.

1.11. Teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovo argumentų apie tai, kad susirinkimo sprendimai dėl valdymo organų išrinkimo nėra teisėti, nes juose yra manipuliacinio pobūdžio teiginiai, kuriais siekiama patvirtinti ir preziumuoti situaciją, kad M. K. balsavimo metu jau yra Bendrijos pirmininkas ir valdybos narys ir bus tokiu iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Balsavimo šiais klausimais darbotvarkė (biuleteniai) suformuoti imituojant balsavimą, sukuriant jo fikciją, nes aplinkybė apie tai, kad M. K. yra Bendrijos pirmininkas ir valdybos narys yra preziumuota. Atitinkamai, net balsuodamas „prieš“, Bendrijos narys negalėtų aiškiai to paneigti.

1.12. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Bendrijos narių teisės teikti savo kandidatus į Bendrijos valdymo organus suvaržymo, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, kad kuris nors Bendrijos narys būtų mėginęs naudotis tokia teise. Tačiau Bendrijos narių pasyvumas ar aktyvumas teikti savo kandidatus į Bendrijos valdumo organus nėra esminis kriterijus, sprendžiant dėl ginčijamo susirinkimo teisėtumo. Principas „taigi niekas nesiskundė“ neturi būti taikomas atvejams, kuomet Bendrijų įstatymas imperatyviai numato, kad Bendrijos valdymo organų nariai yra renkami, o ne tvirtinami, kaip kad įvyko ginčo atveju.

1.13. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodinėti, kad balsavime dalyvavę asmenys turi ar neturi Bendrijos nario statusą. Priešingai, Bendrijos nario statusas yra specifinis, suteikiantis labai konkrečias Bendrijos įstatymo numatytas teises ir pareigas. Šis statusas nėra automatiškai suteikiamas bet kokiam asmeniui ir nėra automatiškai suteikiamas vien todėl, kad toks asmuo skelbiasi esąs Bendrijos nariu, ar kad toks asmuo yra M. K. sąraše. Bendrijų įstatymas ir Bendrijos įstatai aiškiai numato labai konkrečius įstojimo į bendriją teisinius pagrindus, kuriais atsakovas privalo disponuoti grįsdamas balsavimo rezultatų teisėtumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jis iki šiol neturi asmenų, kuriuos jis laiko Bendrijos nariais, prašymų įstoti į Bendriją arba duomenų kad šie asmenys buvo Bendrijos steigėjai. Susirinkime dalyvavusių narių skaičius ir proporcija buvo įvertinta pagal M. K. nurodomą Bendrijos narių sąrašą, nepagrįstą konkrečių narių prašymais įstoti į Bendriją ar dalyvavime Bendrijos steigime, todėl susirinkimo protokole nurodyta dalyvavusių/nedalyvavusių narių proporcija yra neteisinga, nes, nesant įrodymų apie asmenų, kaip Bendrijos narių, statusą, nėra pagrindo įskaityti biuletenius.

17. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Didžioji dalis ieškovo apeliacinio skundo grindžiama argumentais, kad Bendrija organizuojant susirinkimą neturėjo teisėto pirmininko, todėl savaime viskas, ką padarė organizuodamas susirinkimą trečiasis asmuo, yra neteisėta, o tai neva reiškia ir to susirinkimo rezultatų neteisėtumą. Šiuo aspektu apeliantas nekelia klausimo, kad jeigu analogišką susirinkimą būtų sušaukęs ir suorganizavęs kitas tokį susirinkimą pagal įstatymą galintis organizuoti subjektas (pvz., valdyba, revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių), viskas organizaciniu klausimu būtų teisėta. Byloje nenustatyta jokia žala nei ieškovui, nei Bendrijai, nei kitiems tretiesiems asmenims dėl ginčijamų sprendimų priėmimo.

2.2. Galiojęs bendrijų valdymo reguliavimas turi spragų, todėl galimi skirtingi jo aiškinimo variantai. Bendrijų įstatymo Nr. I-7983 pakeitimo įstatymo projekto (Registracijos numeris 24-5389(3)) aiškinamojo rašto 3.1.13 punkte nurodyta, kad praktikoje kyla neaiškumų, kaip išrinktasis bendrijos pirmininkas automatiškai tampa valdybos pirmininku, randasi prieštaravimų, kai bendrijos pirmininku išrenkamas asmuo, neturintis nuosavybės teisių į bendrijos valdomus bendrojo naudojimo objektus, nes pagal vieną nuostatą asmuo (bendrijos pirmininkas) gali nebūti savininku, pagal kitą asmuo (valdybos narys) privalo būti savininkas. Kyla klausimų ir dėl to, ar atsistatydinęs bendrijos pirmininkas lieka valdybos nariu, todėl įstatymo nuostatas siūloma patikslinti. Praėjus 3 m. + 12 ir daugiau mėn., įstatymo leidėjas bendrijos valdymo organą, kurio kadencija nors ir pasibaigė, ir toliau vadina „bendrijos pirmininku“, „bendrijos valdyba“, o ne kokiu nors kitu žodžiu. Tokiu būdu bendrijos pirmininkas, kol nebus išrinktas naujas pirmininkas ar pasirinkta kita įstatymu numatyta alternatyva, išlieka faktiniu bendrijos pirmininku. Be to, įstatymų leidėjas vartoja sąvoką „turi teisę kreiptis“, o ne „privalo“, tad aptariama situacija nėra apibrėžta griežtu terminu. Juridiniame asmenyje negali būti tarpuvaldžio be vadovo.

2.3. Ieškovas yra advokatas, pats buvo Bendrijos įgaliotiniu nuo 2007 m. sausio 28 d., kuriam nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvęs bendrijos pirmininku R. G. buvo suteikęs įgaliojimus faktiškai vadovauti (atstovauti) Bendrijai, spręsti ne tik einamuosius, bet ir visus kitus Bendrijos klausimus, rengti Bendrijos dokumentus, atstovauti bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, banke ir kt. Tuo metu Bendrijos pirmininko kadencijų pasibaigimo terminai ir perrinkimo klausimai nebuvo keliami ir sprendžiami. Bendrijos valdyba, įskaitant ir jos pirmininką, buvo suformuota ir jos kadencija nustatyta remiantis neginčytu ir galiojančiu visuotinio bendrijos narių 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo sprendimu. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė savo Išankstinį nuomonės pareiškimą raštu, kuriame pritarė, kad naujos valdybos kadencija būtų pratęsta iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. spalio 1 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkime (protokolas Nr. 2019/10/02/001) nuspręsta, kad išrinkti trys valdybos nariai, o naujos valdybos kadencija pratęsiama iki 2022m. rugsėjo 30 d. Teismų praktikoje sąvokos valdymo organo narių išrinkimas ir kadencijos pratęsimas iš esmės tapatinamos (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022, 67-68 punktai), todėl ieškovo interpretacijos apie Bendrijos pirmininko ir valdybos narių veiklos laikotarpio pratęsimo teisėtumą atmestinos kaip nepagrįstos. 2021 m. gegužės mėn. vykusiame visuotiniame bendrijos narių balsavime raštu visiems bendrijos nariams buvo pateikti, be kita ko, bendrijos pirmininko M. K. aiškinamasis raštas ir bendrijos veiklos ataskaita, iš kurių aiškiai matyti, kad bendrija ar jos nariai nekvestionavo aplinkybės, jog Bendrijos valdymo organai – bendrijos pirmininkas ir valdyba – vykdo savo veiklą, o M. K. laikomas Bendrijos pirmininku. Šie Bendrijos narių sprendimai nebuvo ginčijami, tačiau apeliantas dabar laikosi nuomonės, kad tame susirinkime nebuvo pratęsta Bendrijos pirmininko kadencija iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nes toks balsavimas dėl Bendrijos pirmininko išrinkimo nebuvo išskirtas ir suformuluotas atskiru klausimu.

2.4. Kaip matyti iš pasirengimo susirinkimui medžiagos, visiems bendrijos nariams buvo aiškiai nurodyta, kokia yra situacija su valdymo organais ir jų veikla ir kaip siūloma tą situaciją spręsti. Jeigu valdybą sudaro 4 nariai ir valdybos pirmininkas (kuris tuo pačiu yra ir Bendrijos pirmininkas), t. y. iš viso 5 asmenys, tai akivaizdu, kad visuotiniame susirinkime nutarus suformuoti 5 asmenų valdybą, į ją lieka įtrauktas ir jos pirmininkas, o visos pilnos sudėties valdybos kadencijos terminas pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

2.5. Pagal Bendrijų įstatymą, tiek valdybą, tiek ir Bendrijos pirmininką renka tas pats Bendrijos organas – visuotinis narių susirinkimas, todėl pats faktas, kad 2019 m. spalio 1 d. visuotiniame susirinkime buvo išspręstas valdybos narių ir jos pirmininko paskyrimo klausimas, nepriklausomai nuo sprendimų formuluočių tikslumo, nekeičia esmės – visuotinis narių susirinkimas suformavo visą valdybą, įskaitant ir jos pirmininką, kuris tuo pačiu metu yra ir Bendrijos pirmininkas.

Šalies argumentai

2.6. Ieškovas turi pareigą įrodyti savo teiginius apie tai, kad neva nėra aiškus ginčijamus susirinkimo sprendimus priėmusių Bendrijos narių skaičius. Į bylą yra pateikti visi ginčijamame susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsavimo biuleteniai, bet ieškovas net nebandė įrodinėti, jog kuris nors iš balsavusių asmenų neturi būti laikomas Bendrijos nariu. Ieškovas tiesiog teigė, kad nėra tų asmenų prašymų tapti bendrijos nariais, kad jie būtų įtraukti į bendrijos narių sąrašą. Ieškovas ir kiti asmenys neginčijo 2017 m. rugsėjo 20 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo procedūros ar sprendimų, todėl nėra priežasties teigti, jog bendrijos narių skaičius buvo neteisingas. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo inicijavęs civilinę bylą Nr. e2-13604-631/2019 prieš Bendriją dėl visuotinio narių 2018 m. gruodžio 19 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo. Byloje ieškovas 2019 m. birželio 19 d. teikė prašymą, be kita ko, išreikalauti iš Bendrijos narių sąrašą (pilną), nes tik iš šio dokumento galima spręsti, ar balsavę asmenys yra Bendrijos nariai. Taigi, tuo metu ieškovui pakako Bendrijos narių sąrašo, kad įsitikintų, ar jie yra nariai, o šioje byloje siekiama išreikalauti ir dokumentus (rašytinius prašymus), kodėl jie tapo nariais.

Žemesnės instancijos teismas

2.7. Teismas neprivalėjo pateikti savo nuomonės dėl ieškovo argumentų dėl ginčijamų susirinkimo sprendimų formuluočių, kadangi teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

2.8. Būdamas Bendrijos nariu, ieškovas nerodė jokios iniciatyvos tapti bendrijos valdymo organo nariu arba pirmininku, nei pats siūlė savo kandidatūrą, nei kėlė kitų asmenų kandidatūras, todėl teigti, kad jis ar kiti neturėjo galimybės pasirinkti, neteisinga.

Šalies argumentai

2.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad balsavimo klausimas buvo sudarytas netinkamai, nes tuo pačiu metu reikėjo balsuoti tik už abu faktus, kad „iki 2022 m. rugsėjo 30 d. veikia dabartinė valdyba ir pirmininkas“ ir tuo pačiu už tai, kad „tam tikri asmenys nuo 2022 m. spalio 1 d. išrenkami į naujus valdymo organus“. Ieškovas nekelia byloje klausimo dėl valdybos narių išrinkimo 2019 m. spalio 1 d. susirinkime ir jų kadencijos, tačiau kelia klausimą, kad toks klausimas nėra išspręstas dėl Bendrijos pirmininko.

2.10. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-762-614/2023 49 punkte pažymėjo, kad nauji Bendrijos valdybos nariai gali būti renkami dar tebesitęsiant senos Bendrijos valdybos narių kadencijai, ir nustatė prejudicinį faktą, kad 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo metu buvo patvirtinta pilnos sudėties bendrijos valdyba iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovo teiginys, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. pasibaigus Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytai bendrijos pirmininko 3 metų kadencijai, trečiasis asmuo automatiškai nėra Bendrijos pirmininkas, atitinkamai jis neturėjo teisės vienasmeniškai organizuoti visuotinio bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimo bei ginčo susirinkimo metu nebuvo teisinės galimybės nei konstatuoti jo tęstinį pirmininkavimą, nei spręsti dėl pirmininkavimo kadencijos pratęsimo, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, yra nenuosekli, teisiškai ydinga ir neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei faktinės situacijos.

3.2. Ieškovas neformuluoja konkrečių reikalavimų dėl pirmininko veiksmų teisėtumo nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. ar 2022 m. spalio 1 d., nors viso proceso tikslas yra konstatuoti M. K. pirmininkavimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. neteisėtumą. Pagal ydingai suformuluotą ieškininį reikalavimą ieškovas ginčija ir pirmininko statusą po 2022 m. spalio 1 d., nors tam nėra jokio teisinio pagrindo. Tenkinus tokį nenuoseklų ir neproporcingai suformuluotą reikalavimą, būtų kvestionuojami absoliučiai visi Bendrijos valdymo organų sprendimai.

3.3. Net ir laikant, kad Bendrijos narių dauguma susirinko sukviesta neįgalioto asmens, turi būti vertinamas Bendrijos narių susirinkimo subjektiškumas, o ne vien tik formalioji susirinkimo sušaukimo dalis. Bendrijos nariai galėjo susirinkti socialinių tinklų pagalba be aiškaus organizatoriaus. Tokiu atveju ieškovas taip pat galėtų ginčyti priimtus sprendimus tuo pagrindu, kad nenustatytas ketvirtadalis bendrijos narių iniciavusių susirinkimą (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju turi būti vertinamas ne formalus pagrindas, kieno iniciatyva įvyko susirinkimas, o narių susirinkimo subjektiškumas priimtų sprendimų atžvilgiu.

3.4. Susirinkimas priėmė sprendimus, priklausančius jo kompetencijai. Susirinkime dalyvavo tiek daugiau nei pusė visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų, tiek daugiau nei pusė visų Bendrijos narių, dėl to ginčo susirinkimas ir jame priimti sprendimai laikytini teisėti tiek susirinkimo kompetencijos, tiek dalyvių kvorumo aspektu. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog kurių nors balsavusių asmenų balsai nebuvo tinkamai suskaičiuoti. M. K. (ne)galėjimas organizuoti ir šaukti susirinkimą bet kuriuo atveju negali būti laikomas svaria priežastimi pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį pripažinti negaliojančiais visus susirinkime priimtus sprendimus.

3.5. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose ieškovas iš esmės nenurodė pagrindų kitų Bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų galimam neteisėtumui. Ieškovas pripažino, kad sprendimai buvo ginčijami iš esmės procedūriniu pagrindu, t. y. ieškovui manant, kad M. K. neturėjo teisės sušaukti visuotinio Bendrijos narių susirinkimo.

3.6. Nei iš ieškinio turinio, nei iš ieškovo ar jo atstovo teiktų paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad ginčijami sprendimai įgalioti E. V. pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku atsižvelgiant į kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą; neatsiradus kandidatui į revizorius, įgalioti valdybą pasamdyti revizorių bendrijos finansinių ataskaitų revizijai atlikti; patvirtinti Bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą iki 2022 m. gruodžio 31 d.; įgalioti valdybą pirkti teisines paslaugas Bendrijos poreikiams ne brangiau kaip už 100 EUR/val. su PVM; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtų ydingi turinio prasme, pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas ar ieškovo interesus.

3.7. Bendrijos 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo sprendimai, kuriais vietoje atsistatydinusių valdybos narių nutarta valdybos nariais išrinkti R. F., E. V. ir A. T.; pratęsti visos valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d., įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl reikalavimas pripažinti sprendimą valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T., S. K. ir nustatyti trijų metų kadenciją skaičiuojamą nuo 2022 m. spalio 1 d., neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

3.8. Ieškovo ginčijami procedūriniai klausimai nepaneigia ir nepanaikina aukščiausiojo Bendrijos organo subjektiškumo, kompetencijos priimtais klausimais. Ieškovo keliami teisinės technikos, formuluočių, tikslingumo klausimai, nepaneigia sprendimų teisėtumo ir negali būti pagrindas konstatuoti jų neteisėtumą.

3.9. Teismas teisingai konstatavo, kad susirinkimo sprendimais nebuvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai tiek vertinant priimtų sprendimų turinį, tiek jų priėmimo procedūrą.

3.10. Ieškovas neįrodinėja aplinkybių, jog kurių nors balsavusių asmenų balsai nebuvo tinkamai suskaičiuoti. Ieškovo abejonės dėl Bendrijos narių skaičiaus yra deklaratyvaus pobūdžio. Jis nepateikė įrodymų, kad kuris nors iš sąraše nurodytų asmenų į jį įrašytas be pagrindo, kad kuris nors iš į sąrašus įtrauktų asmenų būtų reiškęs dėl to pretenzijas, ginčijęs jo įtraukimą į Bendrijos narių sąrašą. Bendrijos narių sąrašas reguliariai peržiūrimas ir tikslinamas, kad būtų galima tinkamai suskaičiuoti dalyvaujančių skaičių, kvorumą ir pan. Byloje nesuformuluotas joks reikalavimas, susijęs su Bendrijos narių sąrašu ar konkrečiais Bendrijos nariais.

3.11. Iš esmės ieškovas užėmė poziciją, kad ne jis turi įrodyti kurio nors Bendrijos nario statuso neteisėtumą, o tai turi padaryti Bendrija už jį, tuo iškreipdamas įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Bet kurio balsavime dalyvavusio Bendrijos nario statuso vertinimas teisme tiesiogiai liečia to Bendrijos nario teises ir pareigas, todėl tai negali būti daroma jam nedalyvaujant procese. Ieškovas turi pareigą ne tik suformuluoti ieškinio reikalavimą, tačiau ir įtraukti Bendrijos narį trečiuoju asmeniu, tačiau būtent ieškovas prieštaravo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis būtų įtraukti visi Bendrijos nariai. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas neginčija asmenų, balsavusių kaip Bendrijos narys, statuso, ieškovui suprantama, jog susirinkimo metu priimti sprendimai atitinka daugumos Bendrijos narių (kurie dalyvavo susirinkime ir balsavo už tokių sprendimų priėmimą) valią. Jokie kiti asmenys, išskyrus ieškovą, nėra pareiškę jokių pastabų dėl 2022 m. balandžio 21 d. susirinkimo, todėl spręsti, kad yra pažeistos kitų Bendrijos narių teisės, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

3.12. Ieškovas yra advokatas, pats buvęs Bendrijos įgaliotiniu, kuriam nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvęs Bendrijos pirmininku R. G. buvo suteikęs įgaliojimus faktiškai vadovauti (atstovauti) Bendrijai, spręsti ne tik einamuosius, bet ir visus kitus bendrijos klausimus, rengti Bendrijos dokumentus, atstovauti Bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, banke ir kt., ką jis realiai ir darė. Per visą 11 metų laikotarpį Bendrijos pirmininko kadencijų pasibaigimo terminai ar perrinkimo klausimai nebuvo keliami ir sprendžiami. Bendrijos nariams inicijavus permainas, ieškovas dėjo visas pastangas, kad nebūtų pakeistas ankstesnis Bendrijos pirmininkas, tam nepavykus bandė inicijuoti Bendrijos likvidavimo procedūras. Trečiasis asmuo Bendrijos pirmininku išrinktas nuo 2017 m. Atlikus finansinį Bendrijos auditą buvo inicijuotas teisminis procesas dėl žalos, padarytos ieškovo ir ankstesnio Bendrijos pirmininko, atlyginimo. Su ieškovu buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti Bendrijai kompensaciją, tačiau ieškovui nesilaikant taikos sutarties sąlygų, kompensacija buvo išieškota per antstolius.

3.13. Nuo 2017 metų ieškovas pradėjo reguliariai asmeniškai ar per susijusius asmenis inicijuoti bylas Bendrijai ir ginčyti naujų valdymo organų, įskaitant ir Bendrijos pirmininko veiksmus ir sprendimus. Trečiasis asmuo traukiams į bylas savarankiška šalimi, dėl to jis patiria bylinėjimosi išlaidas, kurių vėliau negali išsiieškoti iš ieškovo. Šiuo metu ieškovas yra skolingas Bendrijai dėl kitose bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nepaisant to, kad kreiptasi į antstolius dėl skolos išieškojimo, Bendrija negali susigrąžinti visų lėšų, kadangi ieškovo banko sąskaitose nėra pakankamai lėšų ir jis visą veiklą yra organizavęs taip, kad išieškojimas būtų negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžios) daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio bendrijos narių ir visų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs apeliacijos objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

22. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO (civilinė byla Nr. e2A-762-614/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-31338-2020-1) duomenų nustatyta, kad:

4.1. ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas;

4.2. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija įregistruota 2006 m. lapkričio 16 d., siekiant įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu;

4.3. ginčijamo susirinkimo metu (2022 m. balandžio 21 d.) galiojo įstatai, kurių redakcija Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. spalio 20 d.;

4.4. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodoma, kad bendrijos pirmininkas yra M. K. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 20 d.), valdybos nariai - R. F. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. spalio 1 d., E. V. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. spalio 1 d.), A. T. (paskyrimo (išrinkimo) data 2019 m. spalio 1 d.), M. K. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 20 d.), S. A. K. (paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. rugsėjo 20 d.);

4.5. 2019 m. spalio 1 d. buvo sušauktas pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Prieš susirinkimą 2019 m. rugpjūčio 27 d. visiems nariams buvo išsiųstas pranešimas dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo, kuriame nurodyta, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama klausimas dėl Bendrijos valdybos narių rinkimų, siūloma valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T. bei pratęsti valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pranešime taip pat paaiškinta, kad Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos pirmininkas ir valdyba. Bendrijos valdybą sudaro 5 nariai, įskaičiuojant Bendrijos pirmininką. Šiuo metu valdyboje yra likę 2 nariai – Bendrijos pirmininkas M. K. ir dabartinė valdybos narė S. K., kurie liktų valdyboje, todėl yra organizuojamas balsavimas dėl naujų 3 valdybos narių priėmimo. Išrinkus naujus valdybos narius, būtų suformuota pilnos sudėties valdyba iš 5 narių ir šiuo sprendimu siūloma pratęsti naujos valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. spalio 1 d. Bendrijos pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime nutarta valdybos nariais išrinkti R. F., E. V. ir A. T.; pratęsti naujos valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d.;

4.6. 2022 m. balandžio 21 d. įvyko visuotinis Bendrijos narių ir visų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkimo eiga ir jo metu priimti sprendimai fiksuoti protokole. Susirinkimo metu buvo priimti patalpų savininkų sprendimai: 1) balsų skaičiavimo komisijos nariais išrinkti R. F. ir E. V.; 2) susirinkimo pirmininku išrinktas M. K.; 3) susirinkimo sekretoriumi išrinktas A. T.; 4) patvirtintas Bendrijos išlaidų planas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taip pat susirinkime priimti Bendrijos narių sprendimai: 1) atsižvelgiant į tai, kad dabartinės valdybos kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1d., valdybos nariais išrinkti R. F., E. V., A. T., S. K. ir nustatyta trijų metų kadencija, skaičiuojama nuo 2022 m. spalio 1d.; 2) atsižvelgiant į tai, kad dabartinio pirmininko kadencija baigiasi 2022 m. spalio 1d. Bendrijos pirmininku išrinktas M. K. ir nustatyta trijų metų kadencija, skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 1d.; 3) E. V. įgaliotas pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku atsižvelgiant į kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planą; 4) neatsiradus kandidatui į revizorius, valdyba įgaliota pasamdyti revizorių bendrijos finansinių ataskaitų revizijai atlikti; 5) patvirtinta Bendrijos 2021 m. finansinės ir ūkinės veiklos ataskaita; 6) patvirtintas Bendrijos kasmėnesinių paslaugų ir mokesčių planas iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 7) valdyba įgaliota pirkti teisines paslaugas Bendrijos poreikiams ne brangiau kaip už 100 Eur/val. su PVM. Susirinkimą sušaukė ir jį organizavo M. K., veikdamas kaip atsakovės pirmininkas.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu kad nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. trečiasis asmuo M. K. nebuvo Bendrijos pirmininku, todėl neturėjo teisės vienasmeniškai organizuoti ginčo visuotinio Bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimo, negalėjo vienasmeniškai nustatyti susirinkimo darbotvarkės ir negalėjo balsavimu konstatuoti (legalizuoti) savo kaip pirmininko statusą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

24. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai. Bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos valdybos narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose. Jis negali būti mažesnis kaip trys nariai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Bendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki Bendrijos valdybos kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują valdybą.

25. Bendrijos įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2017 m. spalio 20 d., 22 punkte nurodyta, kad Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos pirmininkas ir valdyba. Bendrijos valdybą sudaro 5 nariai, įskaičiuojant Bendrijos pirmininką. Bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai renkami visuotiniuose Bendrijos narių susirinkimuose. Bendrijos pirmininko kadencija 3 metai, valdybos narių kadencija 3 metai (Bendrijos įstatų 23 punktas). Bendrijos įstatų 27 punkte įtvirtinta, kad bendrijos organų narių kadencijų skaičius neribojamas.

26. Minėta, Bendrijos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, įformintu 2017 m. rugsėjo 25 d. protokole, M. K. buvo išrinktas Bendrijos pirmininku (6 darbotvarkės klausimas). Bendrijos 2019 m. spalio 1 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime nutarta valdybos nariais išrinkti R. F., E. V. ir A. T.; pratęsti naujos valdybos kadenciją iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Taigi, Bendrijos 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo metu buvo patvirtinta pilnos sudėties bendrijos valdyba iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pažymėtina, kad ieškovui ginčijant Bendrijos narių susirinkimo 2020 m. spalio 1 d. sprendimus, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-762-614/2023 taip pat konstatavo, kad naujos valdybos kadencija, t. y. ir dviejų buvusių valdybos narių, buvo pratęsta iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo metu buvo patvirtinta pilnos sudėties bendrijos valdyba iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

27. Sutiktina su ieškovu, kad tiek Bendrijų įstatyme, tiek ir Bendrijos įstatuose numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas renka valdybą ir Bendrijos pirmininką, tačiau pats faktas, kad 2019 m. spalio 1 d. visuotiniame susirinkime buvo išspręstas valdybos narių ir jos pirmininko paskyrimo klausimas, nepriklausomai nuo nutarimų formuluočių tikslumo, nekeičia esmės – visuotinis narių susirinkimas suformavo visą valdybą, įskaitant ir jos pirmininką, kuris tuo pačiu metu yra ir Bendrijos pirmininkas. Ieškovas neskundė minėto visuotinio bendrijos narių 2019 m. spalio 1 d. susirinkimo sprendimo, dėl to nėra pagrindo kvestionuoti šio nutarimo teisėtumo.

28. Taigi, trečiasis asmuo M. K. ginčijamo Bendrijos susirinkimo metu buvo Bendrijos pirmininku, taip pat ir valdybos nariu, turėjo teisę šaukti Bendrijos narių ir kitų savininkų susirinkimą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

29. Pažymėtina, kad teisės normos nedraudžia bendrijos nariams Bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame pastate, kurio bendro naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju Bendrijoje turi būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Įstatymas tik numato, kad Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

30. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad tai, jog M. K. tikrai nebuvo pirmininku laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. atsispindi viešajame registre – Juridinių asmenų registro išrašuose, iš kurių matyti, kad pirmą kartą (3 metų kadencijai) M. K. pirmininku buvo išrinktas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d., antrą kartą – 2022 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų viešajam registrui pateikimas apie pakeitimus atlieka ne įgaliojimus nustatančias funkcijas, o duomenų išviešinimo funkciją ir suteikia pagrindą tokius faktus panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atmesti ieškovo argumentai, kad Bendrijos nariams nebuvo sudarytos pakankamos galimybės siūlyti kandidatūras ir jas įtraukti į išankstinius nuomonės pareiškimus raštu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrijos nariams buvo žinoma tiek apie ketinamą šaukti susirinkimą, tiek apie jame ketinamus svarstyti klausimus, taip pat apie tai, kad bus sprendžiami klausimai ir dėl revizoriaus skyrimo, Bendrijos valdybos ir pirmininko rinkimų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar kitas asmuo būtų kokias nors kitas kandidatūras kėlę. Iš raštu pateiktų balsavimo biuletenių nematyti, kad susirinkime balsavusiems asmenims būtų kilę klausimų dėl darbotvarkės klausimų formuluotės ir renkamų asmenų kandidatūrų, Iš bylos duomenų nustatyta, kad balsavimo biuleteniuose apie tai nėra jokių įrašų ar prierašų, nors kai kurie nuomonę raštu išreiškę asmenys papildomai padarė prierašus kitais jiems rūpimais klausimais. Apie ketinimus organizuoti susirinkimą bei jame rinkti bendrijos valdybą, pirmininką, revizorių buvo nurodyta elektroniniame susirašinėjime, tačiau jokių duomenų apie kitus siūlytus kandidatais asmenis nėra pateikta. Be to, Išankstinės nuomonės pareiškimuose raštu taip pat nėra jokių nuomonę išreiškusių asmenų įrašų ar prierašų dėl kandidatūrų ar dėl dalinio nesutikimo su siūlomomis kandidatūromis. Kaip matyti iš Susirinkimo protokolo, tiek už siūlytos sudėties valdybą, tiek už Bendrijos pirmininką balsavo 64 nariai.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad pastate butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo 128, iš jų 83 buvo Bendrijos nariais, nors ieškovas kėlė abejones dėl bendrijos narių skaičiaus, šie ieškovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kuris nors iš sąraše nurodytų asmenų į bendrijos narių sąrašą įrašytas be pagrindo.

33. Nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui pareigą įrodinėti, kad balsavime dalyvavę asmenys turi ar neturi Bendrijos nario statusą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 67 punktas). Taigi, šiuo atveju atsakovei pateikus duomenis, kad pastate butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo 128, iš jų 83 buvo Bendrijos nariai, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad ginčo susirinkimo protokole nurodyta dalyvavusių/nedalyvavusių narių proporcija yra neteisinga. Minėta, ieškovas duomenų apie Bendrijos narius, kurie (ne)įtraukti į minėtą sąrašą, byloje taip pat neteikė. Taip pat įvertintina ir tai, jog byloje nėra jokių kitų butų ir patalpų savininkų pretenzijų dėl jų narystės Bendrijoje, kas sudarytų pagrindą abejoti Bendrijos narių sąrašo teisėtumu. Pažymėtina, jog ieškovas nesutiko, kad visi Bendrijos nariai į bylą būtų įtraukti trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi visetą byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo teigti, kad Bendrijos narių sąrašas sudarytas neteisingai, nėra.

34. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė teisės aktus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, Civilinio kodekso 2.82 straipsnį ir kt.), Bendrijos įstatus; padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Ieškovo apeliacinį skundą atmestus atsakovas ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Atsakovė prašo priteisti jai 2 129,60 Eur (įskaitant PVM, be PVM 1 760,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus: 2024 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija: RP Nr. 24/084 ir Mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovę atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai pervesta 2 129,60 Eur.

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

39. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodyto dydžio, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

40. Trečiasis asmuo prašo priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2024 m. lapkričio mėn. 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2024/11-749 ir Mokėjimo nurodymo patvirtinimą, patvirtinantį, kad pervesta 700 Eur pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. Nr. 2024/11-749. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovės pusėje, dėl to, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas spręsti dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodyto dydžio, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 129,60 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių eurų 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisGintautas KoriaginasRūta Palubinskaitė