Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Konstitucijos pr. 9 DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJOS atstovui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei Konstitucijos pr. 9 DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJAI dėl bendrijos valdybos 2018 m. spalio 4 d. posėdyje priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei draudimo bendrijos lėšas naudoti teisminiams ginčams, inicijuotiems prieš ieškovą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Ieškovo vertinimu, jei bendrijos pirmininku išrenkamas asmuo, neturintis buto ar kitų patalpų name, bendrijoje privalomai sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba (DGIKPPSB 14 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju valdyba turi būti pilnos sudėties, kaip tai numato bendrijos įstatai. Bendrijos valdybos narys ir jos pirmininkas M. K. Nekilnojamojo turto registre neturi įregistruotų nuosavybės teise objektų Konstitucijos pr. (duomenys neskelbtini) pastate, todėl toks asmuo turi būti kontroliuojamos sklandžiai veikiančios bendrijos valdybos narių, kurių skaičius tokiu atveju negali būti mažesnis, nei nurodyta įstatuose (5 nariai).

12. Atsakovės vertinimu, bendrijos valdybos sprendimas sudaryti atlygintinų teisinių paslaugų sutartį su advokatu Ryčiu Paukšte yra racionalus ir ekonomiškas. Valdyba prieš pasirinkdama advokatą, apklausė kelias advokatų kontoras apie jų sąlygas ir pasirinko vieną iš jų. Ieškovui su bendrija 2008 m. liepos 25 d. sudarant sutartį dėl teisinės pagalbos tokių įrodymų taip pat nebuvo.

14. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja S. A. K. (bendrijos valdybos narė) paaiškino, kad jai yra žinoma DGNKPSBĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatyta valdybos narių atsistatydinimo tvarka. Jos teigimu, bendrijos valdybos nario A. V. oficialus prašymas dėl atsistatydinimo iki ginčo posėdžio nebuvo pateiktas, elektroniniu paštu A. V. informavo valdybą dieną prieš posėdį (2018 m. spalio 3 d.). Ginčo 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdžio metu pirmininkas nebuvo pateikęs konkrečių kitų advokatų pasiūlymų dėl teisinių paslaugų (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:05:25 iki 00:30:17).

16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. (bendrijos valdybos narys) paaiškino, kad bendrijos valdybos narys A. V. iki ginčo posėdžio informavo pirmininką apie savo atsistatydinimą, oficialaus pareiškimo nebuvo pateikęs. Bendrijos pareikštas pareiškimas prokuratūrai buvo nagrinėjamas kitame skyriuje, kuriame dirbantys prokurorai nėra jam pavaldūs. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal ieškovo skundą, jokių pažeidimų nenustatyta. Posėdžio metu pirmininkas nebuvo pateikęs konkrečių kitų advokatų pasiūlymų dėl teisinių paslaugų (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:30:18 iki 00:55:33).

17. Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. (bendrijos valdybos pirmininkas) paaiškino, kad ginčo posėdyje faktiškai dalyvavo trys valdybos nariai, du buvo atsistatydinę. Bendrijos valdybos narys A. V. dieną prieš ginčo 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdį elektroniniu paštu informavo jį apie atsistatydinimą, pareiškimo originalą pateikė po posėdžio. Iki ginčo posėdžio telefonu atliko advokatų paslaugų įkainių apklausą, kurios duomenis įvertinus buvo nuspręsta sudaryti sutartį su advokatu Ryčiu Paukšte. Duomenys apie valdybos narių D. Ž. ir A. V. atsistatydinimą pateikė pavėluotai, nes tai nebuvo prioritetiniai valdybos klausimai (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:55:34 iki 01:24:10).

18. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. (buvs bendrijos valdybos narys) paaiškino, kad prašymą dėl atsistatydinimo iš bendrijos valdybos nario pareigų surašė ir pateikė bendrijos valdybos pirmininkui 2018 m. spalio 3 d. Apie DGNKPSBĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatytą valdybos narių atsistatydinimo tvarką nežinojo (2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 07:57 iki 10:15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2006 m. birželio 20 d. daugiabučio namo, esančio Konstitucijos pr. 9, Vilniuje, patalpų savininkų susirinkime buvo nuspręsta įsteigti bendriją, patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti bendrijos pirmininką ir bendrijos revizijos komisijos narius (2 t., e. b. l. 32–32). Juridinių asmenų registre bendrija įregistruota 2006 m. lapkričio 16 d. (1 t., e. b. l. 65–67, 2 t., e. b. l. 19–29). I. M. M. yra bendrijos narys, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., e. b. l. 29–30). Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovo teisės ginčyti bendrijos valdybos sprendimus.

20. 2007 m. sausio 28 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo išrinkti bendrijos įgaliotiniai asmenys: V. B., V. S., K. S., R. S. ir ieškovas M. M. (1 t., e. b. l. 29–30). 2017 m. rugsėjo 20 d. įvykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, be kita ko, buvo nutarta patvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatus, atstatydinti 2006 m. birželio 20 d. išrinktą bendrijos pirmininką ir atšaukti tris bendrijos įgaliotinius (tame tarpe M. M.), bendrijos valdybos nariais išrinkti A. V., S. K., D. Ž. ir A. Ž. (1 t., e. b. l. 61–64). Juridinių asmenų registre duomenys apie bendrijos valdybos narius įregistruoti 2017 m. spalio 20 d. (1 t., e. b. l. 65–67, 2 t., e. b. l. 19–29).

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija visus 2018 m. spalio 4 d. bendrijos valdybos posėdyje priimtus nutarimus (1 t., e. b. l. 17–18). Remiantis 2018 m. spalio 4 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolu nustatyta, kad į šio bendrijos posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti aštuoni klausimai. Pirmu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos valdybos narių registracijos –užsiregistravo trys bendrijos valdybos nariai: M. K., S. K. ir A. Ž.. Antru darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl posėdžio pirmininko ir sekretoriaus rinkimų – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta posėdžio pirmininku išrinkti M. K., posėdžio sekretoriumi išrinkti S. K.. Trečiu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl ketvirto aukšto koridoriaus/ir įėjimo remonto – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta skirti dalį sukauptų lėšų ketvirto aukšto koridoriaus/ir įėjimo remontui. Ketvirtu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl pastato vidinio apšvietimo atnaujinimo į LED – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta skirti dalį sukauptų lėšų pastato vidinio apšvietimo atnaujinimui į LED šviestuvus su judesių davikliais. Penktu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl pastato evakuacijos šviestuvų pakeitimo – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta pakeisti visame pastate evakuacijos šviestuvus, kurie nebefunkcionuoja. Šeštu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos finansinio audito rezultatų aptarimo ir tolimesnių veiksmų planavimo – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios; įpareigoti pirmininką pasirašyti sutartį dėl teisinės pagalbos su advokatu Ryčiu Paukšte siekiant paruošti pareiškimą; apmokėti iš bendrijos lėšų 200 Eur + PVM sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas. Septintu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties nutraukimo su UAB „Mano Sauga“ ir tvarkos prižiūrėtojo įdarbinimo – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta pasirašyti darbo sutartį su M. L. ir įdarbinti jį nuo lapkričio 1 d. tvarkos prižiūrėtojo pareigoms eiti, nustatyti 635,00 Eur (su mokesčiais) dydžio atlyginimą. Aštuntu darbotvarkėje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties su valymo bendrove UAB „Solution“ pasirašymo – vienbalsiai („už“ trys balsai) nutarta nuo lapkričio 1 d. nutraukti sutartį, sudarytą su UAB „Švaros pasaulis“ ir pasirašyti sutartį su UAB „Clean Solutions“, neviršijant metinėje sąmatoje numatyto biudžeto.

22. Ginčijamo 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad posėdyje dalyvavo trys iš penkių bendrijos valdybos nariai, kas, anot posėdyje dalyvavusių valdybos narių, sudaro 60 procentų visų bendrijos valdybos narių balsų, todėl vadovaujantis DGNKPSBĮ 16 straipsniu ir bendrijos įstatais laikoma, kad susidaręs kvorumas, gali būti priimti sprendimai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesutiko su tokia atsakovės pozicija bei laikėsi nuomonės, kad atsakovės 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdžio metu nebuvo susidaręs kvorumas, todėl visi šio posėdžio metu priimti sprendimai yra neteisėti. Ieškovo teigimu, atsakovės bendrijos 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdis būtų teisėtas ir valdyba būtų galėjusi priimti ginčijamus sprendimus, jei posėdyje būtų dalyvavę bent jau keturi valdybos nariai (daugiau kaip 2/3 narių).

24. Byloje pateiktas rašytinis bendrijos valdybos nario A. V. pranešimas dėl jo atsistatydinimo, surašytas 2018 m. spalio 3 d. (1 t., e. b. l. 185). Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas bendrijos valdybos pirmininkas M. K., kuris paaiškino, kad ginčo posėdyje faktiškai dalyvavo trys valdybos nariai, du buvo atsistatydinę, bendrijos valdybos narys A. V. dieną prieš ginčo 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdį elektroniniu paštu informavo jį apie savo atsistatydinimą, pareiškimo originalą pateikė po posėdžio. Panašius parodymus davė liudytoja Skirma A. K. (bendrijos valdybos narė), kuri paaiškino, kad bendrijos valdybos nario A. V. oficialus prašymas dėl atsistatydinimo iki ginčo posėdžio nebuvo pateiktas, elektroniniu paštu A. V. informavo valdybą dieną prieš posėdį (2018 m. spalio 3 d.). Liudytojas A. Ž. (bendrijos valdybos narys) taip pat patvirtino, kad bendrijos valdybos narys A. V. iki ginčo posėdžio tik elektroniniu paštu informavo pirmininką apie savo atsistatydinimą, oficialaus pareiškimo nebuvo pateikęs. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, prašymas dėl valdybos narių duomenų išregistravimo registrui buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 13 d. (1 t., e. b. l. 65–67, 2 t., e. b. l. 19–29).

25. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog A. V. rašytinis prašymas dėl atsistatydinimo iš bendrijos valdybos nario pareigų bendrijos valdybos pirmininkui nebuvo pateiktas jo surašymo dieną, t. y. iki 2018 m. spalio 3 d. bendrijos valdybos posėdžio, kurio metu buvo priimti ginčijami sprendimai. DGNKPSBĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrijos valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrijos valdybą. Bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrijos valdybos sudarymo, narių atsistatydinimo tvarka nustatyta DGNKPSBĮ (50 punktas). Teismo vertinimu, bendrijos valdybos nariai, kaip bendrijos valdymo organo atstovai, turėjo būti susipažinę su pagrindiniu bendrijos veiklą reglamanetuojančiu dokumentu – įstatais –bei spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus griežtai vadovautis įstatuose numatyta tokių klausimų sprendimo tvarka. Vien bendrijos valdybos pirmininko pasisakymas, kad jis nebuvo susipažinęs su DGNKPSBĮ numatyta valdybos narių atsistatydinimo tvarka, kuri tiesiogiai perkelta į bendrijos įstatus, nesudaro pagrindo išvadai, jog sprendžiant klausimą dėl bendrijos valdybos narių atsistatydinimo neturėjo būti taikoma įstatyme ir įstatuose numatyta tvarka. Tai, kad įstatyme nustatyta bendrijos valdybos narių atsistatydinimo tvarka bendrijos valdybai buvo žinoma patvirtina bendrijos valdybos narės D. Ž. 2018 m. gegužės 16 d. rašytinis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad atsistatydina iš bendrijos valdybos narės pareigų vadovaudamasi DGNKPSBĮ 15 straipsnio 4 dalimi, t. y. laikydamasi įstatyme nustatyto keturiolikos dienų termino (1 t., e. b. l. 181). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (bendrijos valdybos narė) Skirma A. K. taip pat patvirtino, kad jai yra žinoma DGNKPSBĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatyta valdybos narių atsistatydinimo tvarka. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. pranešimas dėl atsistatydinimo buvo užregistruotas 2018 m. spalio 3 d., kad ginčo 2018 m. spalio 4 d. bendrijos valdybos posėdžio metu jis jau buvo atsistatydinęs.

26. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad faktiškai bendrijos valdybos nario A. V. rašytinis pranešimas apie atsistatydinimą valdybos pirmininkui buvo pateiktas jau po ginčo 2018 m. spalio 4 d. bendrijos valdybos posėdžio, todėl 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdžio metu jis dar nebuvo atsistatydinęs bei turėjo teisę dalyvauti sudarant kvorumą bei balsuoti dėl byloje ginčijamų nutarimų priėmimo. Teismo vertinimu, toks A. V. valdybos nario atsistatydinimo tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, kadangi susidariusioje situacijoje šio valdybos nario dalyvavimas 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdyje būtų turėjęs esminę reikšmę kvorumo sudarymui.

27. Remiantis bendrijos valdybos darbo reglamento, patvirtinto valdybos 2017 m. spalio 26 d. protokolu (1 t., e. b. l. 12–15), duomenimis, bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai; bendrijos valdybos narių skaičių, jų rinkimo tvarką ir reikalavimus kandidatams į bendrijos valdybos narius nustato DGNKPSBĮ ir bendrijos įstatai (3 punktas). Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu balsavimu; kiekvienas bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą – „už“ arba „prieš“; jeigu balsuojant dėl bendrijos valdybos sprendimo balsai pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas; bendrijos valdybos narys savo valią dėl sprendimo gali pareikšti iš anksto raštu (14 punktas). Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių; iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais bendrijos valdybos posėdyje ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (15 punktas). Bendrijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys privalo nusišalinti, kai posėdyje svarstomi klausimai, galintys sukelti bendrijos ir asmeninių interesų konfliktą.

28. Remiantis bendrijos įstatais, 2017 m. spalio 20 d. įregistruotais Juridinių asmenų registre (1 t., e. b. l. 19–28), bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir valdyba; bendrijos valdybą sudaro penki nariai, įskaičiuojant bendrijos pirmininką; bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai renkami visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose (22 punktas). Bendrijos valdybos sudarymo, narių atsistatydinimo tvarka nustatyta DGNKPSBĮ (49 punktas).

29. Bendrijos valdybos darbo reglamente ir bendrijos įstatuose nėra numatyta ir aptarta situacija, kaip turėtų elgtis bendrijos valdyba atsistatydinus jos nariams, ar neišrinkus naujų valdybos narių būtų galimas tolimesnis valdybos funkcionavimas. DGNKPSBĮ leidžia bendrijos valdybos narių skaičių įtvirtinti bendrovės įstatuose ir nustato tik minimalų valdybos narių skaičių, kuris turi būti ne mažesnis nei trys (DGNKPSBĮ 15 straipsnio 1 dalis). Tam, kad bendrijos valdyba galėtų priimti sprendimus ir jos posėdis būtų laikomas įvykusiu, būtina, kad posėdyje dalyvautų daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių (DGNKPSBĮ 15 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju bendrijos valdybą sudaro penki nariai, tačiau ginčijamų nutarimų priėmimo metu faktiškai bendrijos valdybą sudarė keturi nariai (valdybos narė D. Ž. buvo atsistatydinusi, o valdybos narys A. V. pateiks prašymą dėl atsistatydinimo, tačiau nuo prašymo pateikimo nebuvo dar suėjęs DGNKPSBĮ numatytas keturiolikos dienų terminas). Ginčijamų nutarimų priėmimo metu bendrijos valdybos posėdyje dalyvavo trys valdybos nariai, kurie balsavo „už“ visus darbotvarkėje numatytus klausimus. Atsakovės vertinimu, ginčo bendrijos valdybos posėdyje dalyvaujant trims valdybos nariams buvo susidaręs kvorumas. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Tiek DGNKPSBĮ, tiek bendrijos valdybos darbo reglamente numatyta, kad bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių (kvalifikuota dauguma). Nagrinėjamu atveju du trečdalius bendrijos valdybos narių sudaro keturi nariai, o ne trys, kaip tvirtina atsakovė. Taigi trijų bendrijos valdybos narių neužteko kvalifikuotai daugumai (kvorumui) sudaryti. Nesant kvorumo bendrijos valdybos 2018 m. spalio 4 d. posėdis negali būti pripažintas teisėtu, atitinkamai negali būti pripažinti teisėtais ir visi jame priimti sprendimai (nutarimai).

30. Padarytos išvados nepaneigia atsakovės atstovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju bendrijos valdybos posėdžio sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas naikinti skundžiamus bendrijos valdybos nutarimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamas atvejis yra individualus – ginčijamų bendrijos valdybos sprendimų priėmimo metu pagal įstatus valdybą sudarė penki nariai, vienas iš penkių narių buvo atsistatydinęs, dar vienas pateikęs prašymą dėl atsistatydinimo. Taigi, faktiškai bendrijos valdyboje savo funkcijas vykdė tik trys valdybos nariai iš penkių, kurie nesudarė kvorumo. Tokioje situacijoje net ir išsiaiškinus buvusių valdybos narių nuomones dėl ginčijamų sprendimų priėmimo, jų balsai nebūtų pakeitę balsavimo rezultatų, nes tokių sprendimų priėmimo metu jie jau buvo išreiškę savo valią atsistatydinti iš valdybos narių pareigų ir nedalyvauti bendrijos valdyme.

31. Padarytos išvados taip pat nepaneigia atsakovės atstovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas kitos formos juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – reglamentavimas ir jo aiškinimas teismų sistemoje, kad nesant įstatyme arba bendrovės steigimo dokumentuose tiesiogiai įtvirtintos kitokios nuostatos, atsistatydinus juridinio asmens valdybos nariui valdyba dėl to nepraranda įgaliojimų, jeigu išlieka kvorumas, toliau vykdo savo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2009). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju bendrijos valdybos kvorumą sudaro keturi iš penkių narių. Ginčijamų bendrijos valdybos nutarimų priėmimo metu valdybą sudarė keturi nariai, tačiau šių nutarimų priėmimo metu faktiškai dalyvavo ir balsavo tik trys valdybos nariai, t. y. mažiau nei du trečdaliai valdybos narių. Nesant kvorumo bendrijos valdybos 2018 m. spalio 4 d. posėdis laikomas neteisėtu. Iki antrojo valdybos nario A. V. atsistatydinimo bendrijos valdyba neprarado įgaliojimų, nes išliko kvorumas, kuris nesusidarė ginčijamų nutarimų priėmimo metu. Tačiau atsistatydinus jau dviems iš penkių bendrijos valdybos nariams kvorumo jau nebeliko, todėl tokioje situacijoje turėjo būti šaukiamas neelinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas trūkstamiems valdybos nariams išrinkti, nes liko mažiau nei du trečdaliai bendrijos valdybos narių, reikiamų DGNKPPSBĮ ir bendrijos įstatuose valdybos sprendimams priimti. Byloje nėra duomenų, kad šiai dienai bendrijos valdyba būtų pilnai suformuota bei būtų išlikęs kvorumas.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl bendrijos valdybos 2018 m. spalio 4 d. posėdžio metu priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais pripažįstamas pagrįstu bei tenkinamas.

33. Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti bendrijos pinigines lėšas teisminiams ginčams, inicijuotiems ieškovo M. M. atžvilgiu, dėl šio asmens veiklos dalyvaujant bendrijos valdyme. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia argumentais, kad DGNKPSBĮ ir bendrijos įstatuose numatytas draudimas bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl valdymo klausimų ir kitais, negu nustatyta bendrijos įstatuose, tikslais. Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko.

34. Bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrija gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti bendrijos narių (patalpų savininkų) interesus, susijusius su bendrijos veiklos sfera (14 punktas). Bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitais, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, tikslais (15.1. punktas). Analogiška nuostata dėl bendrijos lėšų panaudojimo įtvirtinta DGNKPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teismo vertinimu, nurodytos DGNKPSBĮ ir bendrijos įstatų nuostatos turi būti aiškinamos plečiamai, suteikiant bendrijai teisę ginti bendrijos narių interesus ne tik pareiškiant ieškinį teisme, bet ir pasinaudojant kitais teisėtais galimai pažeistų teisių gynimo būdais. Priešingu atveju, bendrijai būtų nepagrįstai apribota teisė gintis nuo jai pareikštų ieškinio reikalavimų, taip ginti bendrijos ir jos narių interesus sprendžiant ginčus kitais teisėtais būdais ir priemonėmis.

35. Vertinant nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, teismas pažymi, kad ieškovas M. M. šiuo metu nėra bendrijos valdybos narys, pats ieškovas yra inicijavęs teisminį ginčą bendrijos atžvilgiu, kuriame jo interesus atstovauja kvalifikuotas teisininkas, todėl jo argumentai, kad tokioje situacijoje bendrija neturėtų naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba ir bendrijos lėšas panaudoti atsiskaitymui su pasirinktu advokatu yra visiškai nepagrįsti.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovei naudoti bendrijos pinigines lėšas teisminiams ginčams, inicijuotiems ieškovo M. M. atžvilgiu, dėl šio asmens veiklos dalyvaujant bendrijos valdyme atmetamas kaip nepagrįstas.

37. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 11), 850,00 Eur atstovavimo išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (1 t., e. b. l. 102–104), 200,00 Eur sumokėtas avansas (1 t., e. b. l. 196-197).

38. Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 684,32 Eur atstovavimo išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (1 t., e. b. l. 81–86, 87–90).

39. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimos išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nor ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju tenkinamas vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų, t. y. 50 procentų pareikštų reikalavimų. Šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį bei šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo priteisima po pusė prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovui 425,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 38,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovei – 842,16 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovui grąžintinas 200,00 Eur užstatas, sumokėtas 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1257 į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT727044060007869964 AB SEB banke, kadangi byloje nėra pareikšta prašymų dėl liudytojų atvykimo išlaidų atlyginimo (CPK 90 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės Konstitucijos pr. 9 DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJOS 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdžio metu priimtus sprendimus, užfiksuotus 2018 m. spalio 4 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 1-2018/10.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Konstitucijos pr. 9 DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJOS (juridinio asmens kodas 300617061) 463,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei Konstitucijos pr. 9 DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJOS (juridinio asmens kodas 300617061) iš ieškovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 842,16 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) užstatą, sumokėtą 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1257 į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT727044060007869964 AB SEB banke.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.