Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d., redakcija), 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant 2023 m. lapkričio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir 2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – nesumokėtos 20 MGL (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų ir 00 euro centų)) dydžio baudos dalį – 964,64 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 64 euro centų) sumą, ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo ir 964,64 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt keturi eurai ir 64 euro centai) paskirtos ir likusios sumokėti baudos, kuri jau yra vykdoma atskirai, suma.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–2, 4–7 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 patvirtinta BK 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.), paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. paskiriant: 1) 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3 (tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu A. M. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23.00 val., vakaro, iki 06.00 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti A. M. naudoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį); ir šiuos įpareigojimus: 2) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeičiant darbo vietos; 3) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; 4) įpareigoti likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 5) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuota visiškai atlikta arešto bausmė pagal subendrintiną 2023 m. lapkričio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, 1 (vieną) arešto parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje pareikštas neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesais jos atstovės pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą, advokatės patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tenkintas pilnai, priteisiant iš A. M. 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų ir 00 euro centų) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 euro centų) neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai pastarajai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Nuspręsta iš A. M. priteisti 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-13129 suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesus byloje (ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu), šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t. y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. pagrobė svetimą turtą: 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 17.25 val., vakare, A. M., būdamas recidyvistu, pro neužrakintas duris atėjęs pas E. G. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš kambaryje esančio rašomojo stalo stalčiaus pagrobė nukentėjusiajai E. G. priklausančius pinigus 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) sumoje, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. G. 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimu kursą, taip pat sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 1 000 Eur atlyginimo nukentėjusiajai E. G.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad 2024 m. gruodžio 9 d. vykusiame teisiamajame posėdyje informavo teisėją, kad negalės atvykti, nes yra iškviestas į darbą, taip pat nurodė, kad neturi gynėjo, o gavęs atlyginimą pasisamdys advokatą. Kadangi darbo užmokesčio negavo, 2025 m. sausio 7 d. kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos teisininkę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2025 m. sausio 8 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, teisėjas nepaklausė nuteistojo, ar jis kreipėsi dėl gynėjo ir ar sutinka, kad byla bus nagrinėjama neturint gynėjo, o dėl teisinių žinių stokos, neinformavo teisėjo, kad yra kreipęsis į savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl bylos nagrinėjimą reikalinga atidėti. 2025 m. sausio 9 d. nuteistajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (parengti procesinius dokumentus, ginti pirmosios instancijos teisme ir parengti apeliacinį skundą (esant poreikiui)).

2.2. Nuteistojo įsitikinimu, jam bus sudėtinga vykdyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimu kursą. Nuteistojo vertinimu, jis nukentėjusiajai E. G. privalės atlyginti 13 000 Eur turtinę žalą, minėti užsiėmimai vyks šešis mėnesius darbo dienomis, vieną kartą per savaitę. Vadinasi, jis bus priverstas kreiptis į darbdavį dėl nemokamų atostogų suteikimo, atitinkamai dėl to sumažės darbo užmokestis, gali būti sudėtinga išlaikyti esamą darbo vietą ir tokiu atveju gali sumažėti galimybės nukentėjusiajai E. G. atlyginti turtinę žalą.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į nukentėjusiosios E. G. įstatyminio atstovo (globėjo) K. G. netinkamą elgesį, kuris pasireiškė netinkamu globėjo pareigų neatlikimu: girtavo palikęs globotinę be priežiūros, taip pat nesiėmė reikiamų priemonių pasirūpinti globotinės E. G. turtu (pinigai buvo rašomojo stalo stalčiuje, kuris buvo neužrakintas). Pažymima, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-149-517/2025, kurioje K. G. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad sužalojo A. M., kuriam buvo padarytas žandikaulio pakrumplio lūžis (nusikalstamais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą). Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad byloje neturėjo advokato ir dėl teisinių žinių stokos nepateikė teismui reikiamų įrodymų. Be kita ko, nukentėjusiosios E. G. globėjas K. G. nepateikė teismui įrodymų, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Darius Žvirblis (toliau – prokuroras) atsiliepimu prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo taisykles ir pagrindus. Tinkamai įvertinęs nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, vadovaudamasis BK 75 straipsnio pagrindais, be kitų pareigų, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą. Teigiama, kad nuteistajam suteikta galimybė pasitaisyti ir padaryti atitinkamas išvadas dėl ankstesnių gyvenimo klaidų, tikslingai paskirta intensyvi priežiūra ir baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Prokuroras pažymėjo, kad tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek ir po nuosprendžio priėmimo turimais duomenimis, A. M. oficialiai nedirba. Be kita ko, prokuroras atkreipė dėmesį, kad 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas paskyrė motyvuotai ir pagrįstai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. neginčija Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar bausmės paskyrimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimu kursą, taip pat sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 1 000 Eur atlyginimo nukentėjusiajai E. G. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2025 m. sausio 8 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, teisėjas nepaklausė nuteistojo, ar jis kreipėsi dėl gynėjo ir ar sutinka, kad byla bus nagrinėjama neturint gynėjo; dėl teisinių žinių stokos, nuteistasis neinformavo teisėjo, kad yra kreipęsis į savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl bylos nagrinėjimą reikalinga atidėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 9 d. sprendimu A. M. paskyrė gynėją advokatę Virginiją Budrevičienę). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 10 straipsnį kiekvienas asmuo, įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę į gynybą. Be to, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Ši nuostata reiškia, kad visų pirma pats asmuo turi pasirūpinti savo gynyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023).

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. lapkričio 22 d. buvo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, be to, A. M. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų dėl būtino gynėjo dalyvavimo, siekiant užtikrinti, kad kaltinamojo teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami teisme, kaltinamasis turi teisę pats kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, pagal įstatymą suteikiant antrinę teisinę pagalbą (BPK 50 straipsnio 3 dalis) arba pats savarankiškai pasirinkti ir pasikviesti gynėją, kuris atstovautų kaltinamojo interesus, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (1 t., b. l. 121, 122). Pagal 2024 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolą, A. M. teismo posėdyje nedalyvavo (nurodyta, kad A. M. teismą telefonu informavo, jog šiuo metu dirba, be to, neturi gynėjo, o gavęs darbo užmokestį planuoja pasisamdyti advokatą) (1 t., b. l. 137). Pastebėtina ir tai, kad pagal 2025 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolą, A. M. buvo išaiškintos kaltinamojo teisės ir pareigos, numatytos BPK 22 straipsnyje, be kita ko, teisė turėti gynėją (teisiamojo posėdžio garso įrašo 04.02 min), A. M. nurodė, kad teises ir pareigas suprato (1 t., b. l. 147–149). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėta byla nepatenka į BPK 51 straipsnio taikymo sritį, kai kaltinamajam besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Vadinasi, aplinkybė, kad A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu tik 2025 m. sausio 9 d. buvo paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 4, 8), t. y. pirmosios instancijos teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam bus sudėtinga vykdyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimu kursą. Šį argumentą nuteistasis grindžia aplinkybėmis, kad jis nukentėjusiajai privalės atlyginti 13 000 Eur turtinę žalą, taip pat užsiėmimai vyks šešis mėnesius, darbo dienomis, vieną kartą per savaitę, o tai reiškia, kad reikės kreiptis į darbdavį dėl nemokamų atostogų suteikimo (atitinkamai dėl to gali sumažėti darbo užmokestis, gali būti sudėtinga išlaikyti esamą darbo vietą ir pan.). Teisėjų kolegija tokius nuteistojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad atidedant paskirtos bausmės vykdymą, atitinkamų įpareigojimų (BK 75 straipsnio 6 dalis) paskyrimas nuteistajam priklauso teismo diskrecijai. Spręsdamas atitinkamų įpareigojimų parinkimą nuteistajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Įvertinus A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje esančius jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad apeliaciniame skunde kvestionuojamas įpareigojimas nuteistajam paskirtas teisėtai ir pagrįstai. Šiame kontekste sutiktina su prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, kad nuteistasis A. M. šiuo metu niekur oficialiai nedirba, t. y. bylos duomenimis, A. M. nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. sausio 31 d. dirbo UAB „D.“ (2 t., b. l. 5–6), taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančius Sodros duomenis, nustatyta, kad A. M. UAB „D.“ dirbo nuo 2025 m. vasario 19 d. iki vasario 28 d. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, spręstina, kad minėtas įpareigojimas leis pasiekti bausmei ir bausmės vykdymo atidėjimo institutui keliamus tikslus ir nelaikytinas neproporcingu ar pažeidžiančiu A. M. teises bei laisves.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. taip pat ginčija nukentėjusiajai E. G. priteistą 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, nukentėjusiosios E. G. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 127–128). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs neturtinės žalos atlyginimui reikšmingus kriterijus civilinį ieškinį tenkino pilna apimtimi ir nusprendė E. G. iš A. M. priteisti prašomą 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

10. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi ir kitomis CK normomis bei taip pat atsižvelgia į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. M. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kartu nukentėjusiajai E. G. priteisė iš pastarojo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas minėtą žalos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios E. G. sveikatai atsiradusius kokius nors liekamuosius reiškinius po padaryto nusikaltimo, byloje nėra (past. – priešingai nei teigia nuteistasis, ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta), taip pat į tai, jog E. G. yra garbaus amžiaus moteris, pripažinta neveiksniu asmeniu. Skundžiamame nuosprendyje vertinta ir A. M. turtinė padėtis – laikinai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, o pagal bylos duomenis, iš nukentėjusiosios buvo pagrobta 13 000 Eur suma, atitinkamai tokiu būdu padarant ir turtinę žalą.

12. Šiame kontekste akcentuotina, kad teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Pagal teismų praktiką, vagysčių bylose, kai nėra veiką kvalifikuojančių požymių (BK 178 straipsnio 1 dalis), priteisiamos tokios sumos neturtinei žalai atlyginti: pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-719/2019 konstatuota, kad nukentėjusiajam pagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Panevėžio apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-581/2023 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-380/2023 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-891/2021 nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 200 Eur; Panevėžio apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-337/2020 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-493/2020 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-484-530/2018 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; ir kt.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji E. G. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos E. G. sumažėjo jos galimybės stiprinti sveikatos būklę, dalyvauti reabilitacijose, taip pat nukentėjusioji jaučia dvasinį skausmą dėl to, kad jos viso gyvenimo santaupos buvo pagrobtos. Atitinkamai dėl nusikalstamų A. M. veiksmų E. G. patyrė ir patiria pergyvenimus, neigiamas emocijas, papildomus rūpesčius, nepatogumus (1 t., b. l. 127–128). Be to, pastebėtina ir tai, kad nukentėjusiosios atstovė pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu dar kartą akcentavo, kad pagrobti pinigai buvo skirti reabilitacijai, gydymui ir buvo prarasti dėl A. M. kaltės (1 t., b. l. 147–149). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė kriterijus, kuriais buvo remtasi nustatant priteistinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei atsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 1 000 Eur suma nelaikytina per didele ar neproporcinga, todėl pirmosios instancijos teismas, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, pagrįstai civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino pilna apimtimi.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde kvestionuodamas neturtinės žalos dydį, nurodo, kad nukentėjusiosios įstatyminis atstovas (globėjas) K. G. netinkamai elgiasi E. G. atžvilgiu (girtavo palikęs globotinę be priežiūros, taip pat nesiėmė reikiamų priemonių pasirūpinti globotinės turtu, t. y. pinigai buvo rašomojo stalo stalčiuje, kuris buvo neužrakintas). Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-149-517/2025, kurioje K. G. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad sužalojo A. M. Vertintina, kad tokios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio, iš esmės neturi teisinės reikšmės ir nepatenka ir į nagrinėjamos bylos dalyką. Atsižvelgiant į tai minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.