Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jam paskirta bausmė – viešieji darbai 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinus vienu trečdaliu ir G. V. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Iš G. V. priteista 3 710,96 eurai D. R. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškiniui užtikrinti 2019 m. birželio 27 d. nutarimu taikytas dalinis laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apribojant G. V. nuosavybės teises į automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždraudžiant jam šiuo turtu naudotis bei disponuoti, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo visiško įvykdymo.

Iš G. V. priteista 300 eurų D. R. advokato darbo apmokėjimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. (turėtų būti 2018 m. lapkričio 8 d.) iš D. R. priklausančio miško sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nupjovė dvylika ąžuolų išvartų ir pagrobė jų medianą, kurios tūris 29,258 kub. m., vieno kubinio metro vertė 120 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. 3501,96 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Civilinės ieškovės D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš civilinės ieškovės D. R. apeliacinio skundo matyti, jog juo nesutinkama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sprendimu civilinio ieškovo apeliacinį skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos iš nuteistojo priteisimo civilinio ieškovo naudai tenkinti iš dalies.

7. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nekyla ginčo, kad G. V. iš nukentėjusiajai priklausančio miško sklypo nupjovė dvylika ąžuolų išvartų ir pagrobė medieną, kurios tūris 29,258 kubinio metro. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su nustatyta medienos verte. Akivaizdu, kad nuteistasis G. V. savo neteisėtais veiksmais (išvartų kirtimas neturint nukentėjusiosios sutikimo) padarė žalą ir ją privalo atlyginti. Tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų bei nukentėjusiajai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala nukentėjusiajai atsirado kaip nuteistojo veiksmų rezultatas. Šiomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip jau minėta, nukentėjusioji savo žalą grindžia VĮ Valstybiniu miškų urėdijos medienos prekybos 2018 m. lapkričio mėnesio suvestine. Iš šios Suvestinės matyti, kad joje pateikiamos parduotos apvaliosios medienos kainos, tame tarpe, ir pjautinųjų bei trumpuolių ąžuolų rąstų kainos. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašto, nagrinėjamu atveju buvo nukirsta 12 sausų ąžuolų (1 t., b. l. 92).

10. Suvestinėje nurodomos medienos kaina skaičiuojama skirstant ąžuolo rąstų stambumą, atitinkamai pjautinieji rastai skirstomi į A, B, C, D klases, taip pat išskiriama rąstų trumpuolių kaina. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kokiai būtent klasei ar stambumui priklauso pagrobta mediena, nes ji ikiteisminio tyrimo metu surasta nebuvo. Visgi, pažymėtina, kad Apvaliosios medienos klasifikavimą pagal rūšis, stambumo klases, ilgį ir kaitrumą numato Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358, 7 - 10 punktai. Tų pačių taisyklių 14 punkte yra nurodytas pagrindinis reikalavimas rąstų kokybei – visų medžių rūšių, išskyrus ąžuolo, smulkieji bei A, B ir C kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iš žalių, ir iš sausų medžių stiebų. Ąžuolo smulkieji bei A ir B kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o C ir D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iš žalių, ir iš sausų medžių stiebų. Taigi, nenustačius ir nenurodžius konkrečiai, kokiai kokybės klasei galėjo būti priskirta sausuolių iškirstų medžių mediena, negalima jos vertinti pagal vidutinę pjautinųjų ąžuolų rąstų vertę, kuri apskaičiuota įvertinus A, B, C ir D klasės medieną. Tuo labiau, kad liudytojas R. S. parodė, kad jo vežti rąstai buvo ne ilgesni kaip 3 metrai, jie buvo kreivi, todėl gražiai nesusidėjo. Vadovaujantis aukščiau minėtų Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 3.21 punktu, trumpoji apvalioji mediena (trumpuoliai) – ne ilgesnė kaip 3 metrų apvalioji mediena. Todėl ir dėl šių priežasčių skaičiuojant trumpuolių rąstų vertę negalima remti pagal kokybės klases ir stambumą nurodytų pjautinių rąstų kainomis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad civilinės ieškovė prašoma priteisti turtinė žala 6 231.95 euro yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. pareikštą civilinį ieškinį jos patirtai turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies. Kaip teisingai nurodyta nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, šiuo metu nustatyti tikrosios rąstų vertės nėra galimybės, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais apie tai, kad ąžuolų rąstų vertė priklauso nuo jų kokybės ir svyruoja nuo 120 iki 213 eurų už kubinį metrą, taip pat, pagrįstai įvertino liudytojo R. S. parodymus apie rąstų ilgį ir kokybę, spręsdamas, kad pagrobtų rąstų kaina laikytina 120 eurų už kubinį metrą. Tokia rąstų kaina atitinka ir nukentėjusiosios nurodytą pirminę turto vertę, taip pat, yra artima Suvestinėje nurodytų rąstų trumpuolių kainai. Šiuo atveju didinti priteistos turtinės žalos dydį D. R. naudai pagrindo nėra.

12. Atitinkamai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje – sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. D. R. civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde neturtinę žalą grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais, kurie atsirado ikiteisminio tyrimo metu.

13. Dėl šioje byloje tirto ir nagrinėto svetimo turto pagrobimo nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, taip pat, ši vagystė nukentėjusiajai sukėlė nepatogumus dėl nusikaltimo tyrimo, dalyvavimo procese. Nors nukentėjusioji skunde akcentuoja, kad miškas buvo jos artimųjų palikimas ir ten augę ąžuolai turėjo asmeninę vertę, buvo lankomi žmonių, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog minėti ąžuolai buvo jau nuvirtę, todėl jie neturėjo tokios kultūrinės reikšmės kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamos veikos pasekmes, jos padarymo motyvus, nuteistojo kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 200 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už jos patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, pagrįstai civilinės ieškovės neturtinę žalą sumažino iki 300 eurų ir šią sumą atlyginti priteisė iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

14. Kadangi Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.