Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Urtei Piluckei, Rimantei Litvinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo laiku nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti ir bausmės atlikimo laikotarpiu būti registruotam darbo biržoje, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Iš V. P. nukentėjusiajai I. S. priteisti 363,81 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai 81 ct) turtinės žalos ir 500,00 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš V. P. nukentėjusiajai I. S. priteisti 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) ją atstovavusio advokato pagalbos išlaidų.

Iš V. P. valstybei priteisti 9,02 Eur (devyni eurai 2 ct) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 13 d. apie 19.00 val. iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, I. S. priklausantį 214 Eur bendros vertės turtą: 196 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY S6 EDGE su 17 Eur vertės dėklu bei 1 Eur vertės SIM kortele.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. P. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Sprendžiant tiek iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, tiek iš nuteistojo ir gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. P. kaltė dėl to, kad šios nutarties 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis pagrobė nurodytą telefoną neginčijama, nesutinkama su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teigiant jog pagrobtas telefonas, tai yra nusikaltimo dalykas neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytos vertės, taip pat nesutinkama su taikytu MGL dydžiu. Nurodoma, jog nukentėjusiajai priteista per didelė turtinė ir neturtinė žala. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio įrodymų analizę, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir siekdama patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinusi, jog bylos medžiagoje nėra duomenų pagrindžiančių nusikalstama veika padarytos žalos dydį, nustačiusi, jog žalos dydis inkriminuotas pagal draudimo bendrovės nukentėjusiajai I. S. išmokėtą draudimo išmokos dydį, atliko įrodymų tyrimą. Išreikalavo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš žalos bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajai I. S. už telefoną Galaxy S6 Edge (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 196,10 Eur, apskaičiuojant šią sumą įvertintas nuostolis ir nusidėvėjimas (2 t., b. l. 176–182).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 178 straipsnyje numatyta vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu (didelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos). Turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo sunkaus nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016).

10. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir argumentus, apeliacinio skundo teiginius, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreikalautoje žalos byloje užfiksuotus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagrobto turto vertė viršija 5 MGL. Todėl nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje aprašant nusikalstamą veiką yra nurodyta konkreti pagrobto mobilaus ryšio telefono vertė, t. y. 196 Eur, be to pagrobtas jo dėklas 17 Eur vertės ir SIM kortelė, kurios vertė 1 Eur.

11. Byloje esanti Judriojo ryšio paslaugų sutartis (2 t., b. l. 21) patvirtina, kad ryšio įrangos, o būtent mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy S6 Edge vertė yra 565 Eur. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, jog mobilaus ryšio telefono vertė, sutartyje nurodoma be jokių kitų mokesčių, todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, to iš esmės neneigia ir nuteistasis V. P., kad jis paėmė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S6 Edge, tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama su nustatyta pagrobto turto verte.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pagrobto turto vertė nustatyta pagal draudimo bendrovės nukentėjusiajai I. S. išmokėtą draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismui pateiktoje žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta draudimo išmoka už mobilaus ryšio telefoną -196,10 Eur, kuri apskaičiuota nustačius nukentėjusiosios patirtus nuostolius - 361,50 Eur (vertė įvykio dienai) ir apskaičiavus nusidėvėjimą - 165,40 Eur. Nustatytais draudimo išmokos, nuostolio ir nusidėvėjimo dydžiais nėra pagrindo netikėti, kaip matyti iš pateiktos žalos bylos, draudimo bendrovė vertino mobilaus ryšio telefono rinkos kainą, kainų kritimo istoriją, taip pat žalos byloje pridėta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, sugadinto telefono nuotraukos (2 t., b. l. 178-182). Draudimo išmoką apskaičiavo (duomenys neskelbtini) vyr. ekspertas K. Ž. Šiame kontekste atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, jog naudojimosi telefonu laikas buvo įvertintas, konkrečiai apskaičiuotas (nusidėvėjimas – 165,4 Eur) ir atitinkamai apskaičiuota žala.

13. Apeliaciniame skunde teigiant, jog pagrobto telefono vertė nesiekia BK 178 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos vertės, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertindamas liudytojo A. D., kurio darbinė veikla susijusi su telefonų, kompiuterių ir navigacijų remontu, parodymus ir jais remdamasis grindžiant kaltinime inkriminuoto pagrobto mobilaus ryšio telefono būklę V. P. juo naudojantis ir vertę, įrodymų vertinimo pažeidimo nepadarė. Iš nukentėjusiosios I. S. paaiškinimų matyti, jog ji atgavusi pagrobtą mobilaus ryšio telefoną jį pateikė įmonei esančiai (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) prašė įjungti ir gauti visus jame esančius duomenis, tačiau nepavyko ir mobilaus ryšio telefoną gražino. Todėl nukentėjusioji kreipėsi į kitą įmonę, pas A. D., kuriam pavyko trumpam įjungti telefoną, tačiau jame jau nebuvo nukentėjusiosios asmeninės informacijos. Mobilaus ryšio telefone buvo paskutinis praleistas skambutis, kam buvo skambinta iš jos mobilaus ryšio telefono, V. P. darytos asmeninės nuotraukos, socialinio tinklo Facebook paskyra, prie kurios jis buvo prisiregistravęs, į ją buvo galima įeiti ir elektroninis paštas. Telefonas veikė apie 10 minučių ir išsijungė, vėliau jo įjungti nepavyko. Liudytoju apklaustas A. D. nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini). I. S. atnešė jam sudaužytą telefoną „Samsung“, prašė kokiu nors būdu iš jo gauti informaciją. Telefono ekranas visuose kraštuose buvo, per visą savo plotį sudaužytas. Pabandžius atkelti ekraną, telefonas pradėjo veikti, bet I. S. informacijos jame nebuvo. I. S., tuo metu, kai telefonas buvo įjungtas fotografavo tai, kas buvo matoma įjungtame telefone. Tokios būklės telefonas, koks jam buvo pateiktas, jame esantys duomenys, kurie jame buvo rasti, esant tokiems pažeidimams, negalėjo atsirasti. Pusė ekrano į lietimus nereagavo, tai realiai net susivesti informaciją, slaptažodžius nebūtų įmanoma. Duomenys turėjo būti suvesti seniau, kai telefonas buvo sveikas arba labai nedaug įtrūkęs. Telefonų rinkos kainas žino, susisiekia su vadybininkais, užsakinėja detales. Taip pat pasitikrina ir sugedusių telefonų rinkos kainas. Jam atneštą telefoną Samsung Galaxy S6 edge, tokios būklės, kokios jis buvo, kažin ar kas pirktų, nes jis buvo sudaužytas, reikalingas būtų tik dėl veikiančios plokštės. Tokio modelio veikiančio telefono kaina priklauso nuo būklės, jei nelabai sutrintas - 240-260 Eur. Tokio modelio ir tokios būklės telefonas, kaip jam buvo atneštas, galėtų turėti vertę kaip detalė – plokštė, jos kaina priklauso nuo susitarimo, pradžia nuo 50 Eur. Įvertinus šiuos liudytojo parodymus jais netikėti pagrindo nėra, liudytojo parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, o taip pat ir rašytine bylos medžiaga, todėl šie parodymai laikytini patikimais. Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateikta elektroninio laiško kopija, kurioje pateikiamas UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas į advokato G. Žičkaus klausimą apie telefono ekrano defektus ir vėlesnį jo veikimą, nepaneigia liudytojo A. D. parodymų, kuris tiesiogiai apžiūrėjo telefoną, jį įjungė ir prisiekęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimo paaiškino aplinkybes teismo posėdyje. Byloje esančios veikiančio mobilaus ryšio telefono ekrano ir jame įjungtų programų nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog telefonu buvo naudojamasi patvirtina liudytojo A. D. nurodomas aplinkybes, jog telefonas buvo naudojamas.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkant su mobilaus ryšio telefono verte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) metu mobilaus ryšio telefonas buvo sudaužytas, todėl jo vertė nebuvo didesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalyje reikalaujama minimali vertė, taip pat teigiama, kad liudytojas A. D. patvirtino, jog tokios būklės, kaip jam buvo pateiktas, šio telefono vertė būtų apie 50-60 Eur. Tačiau teisėjų kolegija, apelianto nurodomas aplinkybes, vertina nustatytų aplinkybių visumoje, atsižvelgiant į tai, kad V. P. naudojosi pagrobtu mobilaus ryšio telefonu, pagal jo paskirtį, iš bylos duomenų akivaizdu, jog telefonas atliko būtent tokio pobūdžio daiktui priskiriamas funkcijas. Užfiksuota, kad iš telefono ištrinta visa informacija, V. P. prisijungė prie savo elektroninio pašto paskyros, prie socialinio tinklo, telefonu fotografavo. Šiuo aspektu svarbūs liudytojo A. D. paaiškinimai, kad mobilaus ryšio telefonu su tokiais pažeidimais nebūtų buvę galimybės naudotis. Tokios būklės ir su tokiais pažeidimais mobilaus ryšio telefone rasti duomenys negalėjo atsirasti. Duomenys turėjo būti suvesti seniau, kai telefonas buvo sveikas arba įtrūkęs nedaug. Todėl nėra pagrindo vertinti A. D. parodymų, kad tokios būklės, kaip buvo jam pristatytas telefonas vertė yra 50-60 Eur, kadangi tuo metu (priešingai nei juo naudojantis V. P.) naudotis jau nebuvo įmanoma.

15. Apibendrinant teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmuo iš (duomenys neskelbtini) vietos imdamas mobilaus ryšio telefoną, neabejotinai matė jo būklę ir jeigu telefoną paėmė tai logiška manyti, jog jis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, ką bylos duomenimis nuteistasis ir darė. Todėl skundžiamame nuosprendyje mobilaus ryšio telefono vertė nustatyta teisingai ir pagrįstai, yra logiška, pagrobtas mobilaus ryšio telefonas po jo pagrobimo kažkurį laiko tarpą veikė, atliko savo funkcijas, t. y. turėjo vertę, kaip daiktas ir V. P. juo naudojosi pagal paskirtį.

16. Pagrindo mažinti mobilaus ryšio telefono vertę nesuteikia ir tai, kad jis pagrobtas be dokumentų, ir priedų. Šiuo atveju vertintina, tai, kad pagrobtas nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefonas – pagrindinis daiktas, ji netekusi galimybės juo naudotis, negalėjo naudotis ir jo priedais.

17. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nesutinkama ir su mobilaus ryšio telefono dėklo verte. Teisėjų kolegijos vertinimu tiek telefono dėklas, tiek ir SIM kortelė neatsiejamai buvo naudojami su pagrobtu telefonu. Nors nukentėjusioji nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau įvertinus nukentėjusiosios nurodomą jų kainą, praėjusį laiko tarpą iki įvykio, nukentėjusioji galėjo tokio dokumentų (kasos čekio, PVM sąskaitos faktūros ar kt.) neišsaugoti. Nukentėjusiosios jau ikiteisminio tyrimo metu nurodoma dėklo ir kortelės vertė (1 t., b. l. 25–27) yra logiška, protinga, ja nėra pagrindo netikėti.

18. Įvertinus aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrobto turto (telefono, dėklo ir SIM kortelės) vertė viršija 5 MGL, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl MGL dydžio taikymo

19. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas spręsdamas dėl pagrobto turto vertės taikė MGL dydį, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokius pirmosios instancijos teismo sprendimu ir taikyti asmens teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, būtent BK 190 straipsnio 1 dalį, kuris turi grįžtamąją galią. Tai kad BK 10 straipsnio 1 dalis nukreipia į kitą teisės aktą, nereiškia, kad šis aktas tiesiogiai taikomas grįžtamąją prasme. Tačiau su šiais argumentais apygardos teismas nesutinka, apeliaciniame skunde pateikiama įstatymo nuostatų taikymo praktika yra neteisinga bei prieštarauja įstatymų leidėjo ketinimams ir nusistovėjusiai teismų praktikai.

20. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas tokiose situacijose nuosekliai laikosi pozicijos, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, Teismų praktika, 2008, Nr. 30). Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių; minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.). Toks BK nuostatų aiškinimas pagrįstas ir įstatymų leidėjo ketinimais įvedant į BK nuostatas ekonominiais rodikliais grindžiamą MGL dydį, o baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sudėtis siejant ne su pačiu MGL dydžiu, o su MGL kiekiu, t. y. MGL skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, baudžiamasis įstatymas grįžtamąją galią gali turėti tik tuo atveju, kai įstatymų leidėjas pačiame baudžiamajame įstatyme pakeičia nusikalstamos veikos pavojingumą lemiantį MGL skaičių, o ne MGL dydį (pavyzdžiui, pakeičia BK 190 straipsnio nuostatas ir padidina šiame straipsnyje iki tol numatytus MGL skaičius).

22. Minėtų argumentų kontekste pabrėžtina, kad V. P. inkriminuota veika buvo padaryta 2017 m. birželio 13 d., o tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos Respublikoje galiojęs MGL dydis buvo – 37,66 Eur. Įvertinus tai, kad V. P. veikos padarymo metu 5 MGL buvo lygūs 188,30 Eur (37,66 x 5), akivaizdu, jog pagrobto turto vertei esant lygiai 214 Eur, nuteistojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydį ir tokie veiksmai užtraukia atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje įstatymo nuostatos taikytos teisingai.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

23. Byloje esanti Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad mobilaus ryšio įrangos, t. y. telefono vertė pirkimo metu yra 565 Eur. Nurodoma, konkreti įrangos vertė. Iš nukentėjusiosios civilinio ieškinio ir pateiktų priedų matyti, jog nukentėjusiosios prašomą priteisti turtinę žalą sudaro žala, kurią ji patyrė po to, kai prarado mobilaus ryšio telefoną dėl V. P. nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusiosios sudaryta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis buvo 24 mėnesiams, iki telefono pagrobimo juo naudojosi 11 mėnesių ir kas mėnesį mokėjo įmokas kurios kiekvieną mėnesį sudarė 30 eurų. Praradusi telefoną, tai yra po įvykio, nukentėjusioji privalėjo vykdyti susitarimą su bendrove ir mokėjo įmokas už telefoną 108,68 Eur per kelis mėnesius, o sutarties nutraukimo metu sumokėjo 237,13 Eur. Be to, sugadintas telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajai be dėklo ir SIM kortelės, kurių bendra vertė -18 Eur. Nukentėjusioji nurodo, kad jai padaryta 363,81 Eur turtinė žala. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyta telefono įsigijimo vertė – 565 Eur, draudimo bendrovės pateikti duomenys patvirtina, kad telefono nusidėvėjimas praradimo dieną yra 165,40 Eur, atlyginta turtinės žalos suma – 196,10 Eur. Siekiant apskaičiuoti nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydį, iš telefono įsigijimo kainos atimama draudimo bendrovės išmokėta žalos suma ir nusidėvėjimo suma ( 565 - 196,10 – 165,40). Tokiu būdu teismas sprendžia, jog už telefoną nukentėjusiajai priteistina turtinė žala yra 203,50 Eur, už telefono dėkliuką 17 Eur, SIM kortelę 1 Eur (iš viso 221,50 Eur). Priešingu atveju, vertinant turtinę žalą, kaip ją įvertino pirmosios instancijos teismas, iš nuteistojo turtinę žalą priteisiant neatskaičiavus draudimo bendrovės išmokėtos sumos ir draudimo bendrovei įgijus teisę reikalauti nukentėjusiajai išmokėtos žalos, nuteistasis turtinę žalą dėl 196,10 Eur turėtų mokėti du kartus. Be to nukentėjusioji praradusi daiktą ( grąžintas visiškai netinkamas naudojimui) gali tikėtis atgauti prarasto daikto vertę, kuri yra lygi vertei praradimo dieną, bei gauti patirtų pagrįstų nuostolių atlyginimą. Įvertinus aptartas aplinkybes ir tai, jog asmens reikalaujančio atlyginti nusikalstamais veiksmais patirtą žalą, įgijusio turtą (telefoną) iš karto ir pilnai už jį sumokėjus ir asmens, įvykio metu turinčio sutartinius įsipareigojimus dėl įmokų už tokį turtą mokėjimo, negali skirtis, todėl teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies ir šioje dalyje nuosprendis keistinas.

24. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi, dėl priteistos 500 Eur neturtinės žalos, teigiama, jog mobilaus ryšio telefono netekimas, patirti nepatogumai, prarastos galimybės bendrauti su artimaisiais, darbo reikalais su klientais nėra susiję priežastiniu ryšiu.

25. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.

26. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti nuteistojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos galimybei bendrauti su klientais darbo reikalais, bendravimui su artimaisiais, ji patyrė stresą, nervinę įtampą, o dėl telefono pagrobimo aplinkybių iš (duomenys neskelbtini) vietos, ji buvo įskaudinta, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą. Tačiau pabrėžtina ir tai, jog neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

27. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nuteistojo veiksmų pobūdį, įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefone buvusi informacija būtų paviešinta nėra, kad pablogėjo jos reputacija, prarado daug klientų taip pat nenustatyta ir kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias nuosprendyje nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į CK 6.250 str. įtvirtintus kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 str. nuostatų bei laikantis teismų praktikos, jis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatus padarytai žalai. Daryti priešingą išvadą neįgalina apelianto skunde nurodytos aplinkybės. Vien apelianto subjektyvus vertinimas, jog nukentėjusiajai tikriausiai iš karto po įvykio buvo parūpintas kitas mobilaus ryšio telefonas, kad abejoja, jog nukentėjusioji neturėjo savo klientų duomenų išsaugojusi atsarginėje laikmenoje, ar, kad nukentėjusioji pati kalta jog laikė didelės apimties ir jautrią informaciją, tačiau pati nedėjo pastangų apsaugoti ją, nebuvo įdiegta jokia saugumo sistema, todėl nukentėjusiosios didelis neatsargumas lėmė žalos atsiradimą, nėra pagrindas priteistos neturtinės žalos mažinimui. Taigi nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas laikantis BPK ir CK reikalavimų, įvertintos visos teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

28. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos klausimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

V. P. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai I. S. iš V. P. 221,50 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 50 centų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.