Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Parodė, jog tai galėjo būti 2017 m. birželio 13 d., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, važiuodamas į darbą, jis sustojo Dotnuvos miestelyje kai ko nusipirkti. Pamatęs eismo įvykį, nubėgo padėti, iš automobilio ištraukė mergaitę. Už kokių 50-100 m nuo tos vietos, kur stovėjo jo mašina, pamatė telefoną, pasiėmė ir nuvažiavo. Įvykio vieta buvo apie 10 m atstumu nuo jo mašinos. Telefoną rado iš karto, kai buvo atvykę policijos pareigūnai ir kitos specialiosios tarnybos. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo išvažiavęs iš įvykio vietos, o po to grįžo, nes policijos pareigūnai sakė, kad tai neturi reikšmės. Protokolą skaitė, pasirašė, bet buvo taip, kaip sako dabar, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitaip, atsakyti nenori. Jam būnant darbe, paskambinę policijos pareigūnai pasakė, kad reikia telefoną grąžinti. Jis pasakė, kad sekmadienį, važiuodamas iš darbo, telefoną užveš. Telefoną nuvežė į Kėdainių policijos komisariatą. Telefonas buvo sudaužytas, dėklas sulūžęs, ekranas suskaldytas. Kokį telefoną rado, tokį nuvežė ir atidavė. Paėmė telefoną, nes jis mėtėsi, galvojo, kad telefonas niekieno. Kai telefoną įsijungė, suprato, kieno jis. Telefone buvo SIM kortelė, kur ją padėjo, tiksliai nežino. Kai rado telefoną, jis buvo išjungtas. Radęs telefoną, iš karto nenuvežė į policiją dėl to, kad iš karto išvažiavo į komandiruotę, į Italiją. Įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams telefono neperdavė, nes nepagalvojo, o grįžęs iš komandiruotės, esant pirmai galimybei, grąžino policijai. Tuo telefonu naudojosi, įsidėjo kortelę, pažiūrėjo, kas telefonui yra. Buvo sudaužytas ekranas. Telefonu pilnai naudotis negalėjo. Pakeitimų pačiame telefone nedarė, duomenų netrynė, nes jis buvo apsaugotas slaptažodžiais. Jis atnaujino programą, atstatė gamyklinius parametrus, nes galvojo, gal ras, kam jį reikia atiduoti. Telefonas buvo visiškai be vertės, sudaužytas. Tuo telefonu jis naudojosi gal 2-3 dienas, į jį buvo įdėta jo darbinė SIM kortelė. Jungėsi prie interneto, socialinių tinklų, tačiau telefonu pilnai naudotis buvo neįmanoma, nes buvo sudaužytas ekranas. Telefonas veikė dalinai, kartais išsijungdavo, kartais – įsijungdavo. Dėl padarytos žalos parodė, kad telefono dėklas buvo suplėšytas, nežino, kaip jį įvertinti, SIM kortelės vertė - 1 Eur, telefonas buvo sudaužytas, jis jo nesudaužė. Turtinės žalos nepadarė, nukentėjusioji gavo draudimo išmoką, galėjo nunešti draustą daiktą suremontuoti. Nukentėjusioji taip pat nebūtų galėjusi naudotis sudaužytu telefonu.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2017 m. birželio 13 d. įvyko autoįvykis. Ji prisimena viską iki to momento, kai į jos automobilį įvažiavo kita transporto priemonė. Buvo praradusi sąmonę ir kai pirmą kartą atsibudo, prie jos dar visiškai nieko nebuvo. Tai buvo apie 10 min. laiko tarpas, automobilis buvo apvirtęs ant stogo. Tada ji vėl prarado sąmonę. Kai atsibudo maždaug po 15 min., šalia jos buvo keli jai pažįstami žmonės: netoliese gyvenusi medicinos seselė, J. R. – draugas, ugniagesys. V. P. ji tikrai nematė, kaltinamojo ir jo automobilio nesimato ir filmuotoje medžiagoje, jo taip pat nebuvo ir kai ją ištraukė iš automobilio. Tuo metu ten buvo jos draugas J. E., jos tėvai ir daug kitų, jai pažįstamų miestelio gyventojų. Iki eismo įvykio telefonas automobilyje buvo visiškai sveikas. Telefonas neturėjo jokio slaptažodžio. Slaptažodį ji kartais užsideda, bet apie pusę metų jo nebuvo. Telefonas buvo neseniai paimtas iš Tele-2 salono su 2 metų sutartimi, buvo su dėklu ir SIM kortele, į telefoną buvo galima visiškai laisvai įeiti. Prieš eismo įvykį telefonas automobilyje buvo įdėtas į kišenėlę, skirtą kavos puodeliams įdėti. Po eismo įvykio ji pasigedo telefono iš karto. Jai nebuvo svarbu pats telefonas, tačiau buvo labai svarbu jame esanti informacija. Telefone buvo jos asmeninė informacija, daug asmeninių nuotraukų, tėčio jubiliejaus nuotraukos. Ji 6 metus dirba keliose draudimo bendrovėse, yra šeimos draudimo ekspertė, turi teisę ir gauna žmogaus sutikimą dėl jo asmens duomenų naudojimo ir rinkimo, kuriame būna nurodyti pasų, asmens tapatybės kortelių numeriai, asmens kodai, išdavimo data ir serijos numeriai. Telefone buvo pasų ir kortelių kopijos, taip pat buvo galima prieiti prie draudimo įmonių sistemų, jos darbinio ir asmeninio elektroninio pašto, socialinių tinklų. Ji nėra rami, nes nežino, ar tie duomenys nebus panaudoti. Įmonė griežtai atsako už žmogaus duomenų saugumą, ji įsipareigoja tų duomenų niekur neplatinti, joks trečiasis asmuo negali jų matyti. Kaltinamasis, turėdamas jos telefoną, galėjo duomenis laisvai matyti, nes jokio kodo nebuvo, ir ji nėra tikra, ar jis tų duomenų neturi išsisaugojęs ir ar jų nepanaudos. Jei taip įvyktų, jai būtų skirta šimtatūkstantinė bauda, kurios ji nesugebėtų sumokėti. Klientai būdavo įvairūs, ji dirbo tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis. Telefone buvo įmonių direktorių, savininkų asmens dokumentų kopijos, kontaktiniai telefonų numeriai, jų galėjo būti apie 600. Kadangi telefonas įvykio metu dingo ir buvo rastas pas kaltinamąjį V. P., tai stipriai pakenkė jos reputacijai, kadangi ji įmonėje neįdarbinta, ,,dirba ant savęs“, jos atlyginimas priklauso nuo jos klientų. Savo darbą ji planuoja prieš dvi savaites, į darbo knygą rašosi susitikimus su įmonių vadovais, draudžia įmonės darbuotojus ir administraciją, dirba su kaupiamaisiais ir kitais visų rūšių draudimais. Buvo priplanavusi darbo dviem savaitėm į priekį su atsakingais žmonėmis, kurie, atsitikus eismo įvykiui, apie tai nežinojo. Telefono tuo pačiu numeriu išsiimti negalėjo, nes to prašė Kauno imuniteto skyrius, kuris ieškojo jos telefono. Tai truko apie savaitę. Ji neturėjo kontaktinių telefono numerių, todėl negalėjo pranešti klientams apie įvykį ir prarado daug klientų. Jai susisiekus su keliais įmonių vadovais dėl jų darbuotojų draudimo, jie pasakė, kad ja nebepasitiki, nes ji neatvyko į iš anksto suderintą susitikimą, bei nepranešė, kad jame nebus. Negali pasakyti, ar galėjo telefonas įvykio metu iškristi iš automobilio, tačiau mano, kad gal ir negalėjo, nes jos pusėje priekinis automobilio stiklas nebuvo išdužęs, išdužo keleivio pusės stiklas, galėjo būti, kad pro ten iškrito, kai automobilis vertėsi. Dėl 363,81 Eur turtinės žalos dydžio paaiškino, kad telefonas buvo imtas iš Tele2 salono su 2 metų sutartimi, jo kaina buvo apskaičiuota pagal tuo metu galiojusią kainą ir mokėjimai išdalinti. Po eismo įvykio ji paskambino į saloną ir sužinojo likusią neišmokėtą telefono aparato sumą. Ieškinyje įrašyta nurodyta suma, dėklas - 17 Eur vertės ir 1 Eur vertės SIM kortelė. Kadangi draudimas jai išmokėjo tik likutinę telefono vertę, tie pinigai jai nepadengė žalos, nes kito tokio paties telefono už tokią sumą ji įsigyti negali, o už sutartį turi mokėti. Iš draudimo gautus pinigus ji sumokėjo Tele-2 bendrovei, nes dar 11 mėn. tęsėsi sutartis, o ji telefono vis tiek neturėjo. Iš to susidaro žala. Dėl telefono dingimo jos tėtis su jos draugu J. E. kreipėsi į Kėdainių rajono policijos komisariatą. Jie jau eismo įvykio vietoje klausė policijos pareigūnų, kur yra telefonas, nes žinojo, kad jai tai vienas svarbiausių dalykų, o policijos pareigūnams neturint atsakymo, jie kitą dieną policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl jos dingusio telefono, nes ji tuo metu gulėjo ligoninėje ir to padaryti negalėjo. Telefoną ji atgavo iš Kauno imuniteto skyriaus maždaug po 2-3 savaičių. Telefonas buvo be dėklo, jame nebuvo SIM kortelės, ekranas visiškai sudaužytas. Ji bandė įjungti telefoną, bet jis neįsijungė. Sudaužytą telefoną nunešė į vieną įmonę, esančią Kėdainiuose, J. B. g., prašė pažiūrėti, ar galima jį įjungti ir gauti visus klientų bazės duomenis. Telefoną paliko kelioms dienoms, tačiau jai pasakė, kad telefono negali įjungti, pasiūlė kreiptis kitur. Tada ji nunešė telefoną į kitą įmonę - pas A. D., paprašė to paties. A. D. trumpą momentą telefoną įjungė. Telefone kodo nebuvo, buvo atstatyti visi gamykliniai parametrai, nebuvo jokios jos asmeninės informacijos ir jokių jos telefono numerių, klientų bazės, jokių duomenų ir sutikimų. Telefone rado paskutinį praleistą skambutį, kam buvo skambinta iš jos telefono, kaltinamojo darytas asmenines nuotraukas, jo socialinį tinklą facebook, kuris buvo priregistruotas, į jį buvo galima įeiti, jo elektroninį paštą. Telefonas veikė apie 10 min. ir vėl išsijungė. Vėliau bandė jį dar kartą įjungti, tačiau ant ekrano brėžė juodas juostas, ir jis išsijungė. Nuo to karto telefono nėra pavykę įjungti. Jos telefone gal ir buvo Samsung telefono originali programa, tačiau ji ja nesinaudojo. Nežino, ar jos klientams, kurių duomenys buvo telefone, po eismo įvykio buvo skambinta ir ar iš jos facebook paskyros, elektroninio pašto buvo atlikti kokie nors veiksmai, tačiau niekada nebus rami, nes tuos duomenis gali bet kada panaudoti. Atsakydama į gynėjo klausimus, paaiškino, kad ji turėjo ir kitą - asmeninį telefoną, iš kurio duomenis persikėlė į iš Tele-2 salono įsigytą Samsung telefoną prisijungusi prie kompiuterio. Telefono numerių kelti nereikėjo, jie buvo išsaugoti SIM kortelėje. Taip pat pasijungė socialinį tinklą facebook ir el. paštą, persikėlė nuotraukas. Telefono duomenų atsarginių kopijų niekada nedarė, visos kopijos yra jos darbo sistemose, ji jas gali gauti, rašydama prašymus, žino, kokioje bazėje yra žmogaus duomenys, o kai praranda duomenis, turi dėl kiekvieno žmogaus rašyti įmonei arba ieškoti sistemoje pagal asmens kodą. Jos elektroninio pašto paslaugų tiekėjas yra gmail, automatiškai išsisaugo tik elektroniniame pašte, susietame su telefonu, esantys duomenys, bet tai, kas yra jos asmeninė informacija - nuotraukos, filmuota medžiaga, žmogaus pasas, nufotografuotas žmogaus sutikimas, gmail tos informacijos nėra. Ji duomenis kartą ar du per metus persikeldavo į savo asmeninį ar darbo kompiuterį, bet to nedarydavo pastoviai. Negalvojo, kad gali duomenis prarasti sugedus telefonui, savo asmeninius daiktus ji visada labai saugo ir prižiūri. Telefonas buvo naujas, nebuvo numestas ar daužytas. Planuojamus darbus ji rašydavo telefone, pasižymėdavo susitikimą, o dažniausiai žymėdavosi žadintuvo principu, taip pat telefone esančiame kalendoriuje žymėdavausi taškiukiais dienos susitikimų skaičių. Kalendoriaus duomenys nepersikelia į gmail debesį, ji to daryti nemoka. Jos kalendoriaus duomenys nėra išsaugoti. Ligoninėje ji gulėjo 40 parų, jei būtų turėjusi klientų duomenis, būtų su jais susitarusi dėl tolimesnių susitikimų. Jos asmeninis nešiojamasis kompiuteris buvo sudaužytas eismo įvykio metu. Kitoje baudžiamojoje byloje - dėl eismo įvykio, dėl telefono sugadinimo ir žalos atlyginimo civilinio ieškinio nėra pateikusi. Dėl eismo įvykio kalti asmenys turi atsakyti už patį eismo įvykį ir už tai, kokia juo buvo padaryta žala. Šioje byloje žala siejasi su tuo, jog ji nemano, kad jos telefoną kaltinamasis rado sudaužytą. Nors liudytojų, mačiusių, kad V. P. paėmė sveiką telefoną, nėra, bet yra liudytojas A. D., kuris nurodė, kad tokiu telefonu, koks jam buvo pateiktas, prisijungti prie socialinių tinklų, elektroninio pašto, daryti fotonuotraukas, skambinti, būtų neįmanoma. Dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paaiškino, kad tai žala dėl viso patirto moralinio išgyvenimo. Netekusi telefono, ji negalėjo susisiekti su šeima, paskambinti į darbą, nuolat yra stresinėje situacijoje, nes nežino, kada bus panaudoti duomenys, ar jie bus panaudoti, ar jie yra išsaugoti kaltinamojo asmeninėje erdvėje. Bendra neturtinė žala susidaro iš to, kad tai buvo jos 6 metų klientų telefonų numeriai, visi jos patirti moraliniai išgyvenimai, nežinojimas dėl savo darbo, dėl to, kad jos pajamos priklauso nuo jos klientų, kurių didžiąją dalį ji prarado. Neįžvelgia savo kaltės dėl to, kad ji tų duomenų nedubliavo, nes neprivalo to daryti. Tą dieną žinojo, kad ji pati tų duomenų nepraras, nes nevažiavo prie vandens, telefonas visada buvo šalia jos. Naują telefoną įsigijo Tele-2 salone, įsigijus naują telefono aparatą, SIM kortelę reikėjo kirpti, ten tai padarė ir jai ją įdėjo į telefoną. Ji susivedė SIM kortelės kodą ir prie socialinių tinklų prisijungė. Nežino, kas kiek laiko jos paskyra atsinaujina automatiškai, jokių nustatytų parametrų ji nekeitė. Ji kiekvieną dieną tikrina savo gmail- ą ir jokių duomenų jame nėra. Nėra tikra, ar yra užsiregistravusi į I – Claud –ą, ir tai nereiškia, kad ten duomenys yra. Šiuo metu ji turi naują telefoną, pasiėmė tą patį telefono numerį dėl savo klientų, kad juos susigrąžinti, ir dėl savo įdirbio. Tele-2 salone sudarė naują sutartį ir paprašė įdėti kortelę. Kada buvo įsigytas naujasis telefonas, pasakyti negali, nes tai ne jos asmeninis telefonas, jį pirko jos darbovietė, jai jį perdavė gal rugpjūčio mėnesį. Naujame telefone ji turi facebook paskyrą ir kt., telefoną naudoja ir asmeninėms reikmėms, darbas suteikia jai tokią teisę, tačiau tai nėra jos asmeninis telefonas.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra nukentėjusiosios tėvas. Sužinojęs apie autoįvykį, nuvyko ten po 7-9 minučių. Ten jau buvo policijos pareigūnai, o antras policijos ekipažas, gelbėtojai, gaisrininkai atvyko prieš jį. Dukros daiktai buvo išsibarstę nuo jų mašinos iki Audi mašinos, buvo pilnas kelias daiktų, gulėjo kompiuteris. Domkratas buvo krūmuose, buvo plačiai išsibarstę vaistinėlė, gesintuvai, batai, priešrūkinis žibintas mėtėsi netgi ganykloje. Jis paprašė susirinkusių žmonių, kad viską, ką ras, dėtų į mašiną, kas bus ne jo – atiduos. Žmonės rinko daiktus. Telefono nebuvo, jo jie ieškojo ir iš karto, ir po to, kai mašinos buvo nutemptos, bet jo niekur nebuvo. Po to žmonės pradėjo šnekėti, kad telefonas buvo, bet dabar jo nėra. Telefonas mįslingai dingo, niekas jo nematė. Kitą dieną nuvyko į policijos komisariatą, kilus įtarimams. Telefone buvo visokių dukros duomenų, kurie galėjo būti kažkam įdomūs. Kad telefoną kažkas pavogė – tokia mintis nekilo. Galvojo, kad telefoną paėmė tie pareigūnai, kurie važiavo, arba tie, kurie juos dangstė. Atsirado žmogus, kuris sako, kad telefoną rado. Gali būti, kad telefonas galėjo būti perduotas policijos pareigūnų tam žmogui, jam liepta prisipažinti. Kaltinamasis teigia, kad jis įvykio vietoje buvo, bet jis jo ten nematė. Neneigia, kad gal ten tas žmogus ir buvo. Kitą dieną nuvyko į policijos komisariatą parašyti, kad dingo dukros telefonas, niekas nenorėjo priimti pareiškimo. Jis parašė, kad dingo telefonas, pareiškimą paliko policijos komisariate, sekretorei. Kai atvažiavo į įvykio vietą, matė sunkiasvorę transporto priemonę, kuri buvo sustojusi prie Dotnuvos tilto, su įjungtu avariniu signalu, bei kuri po to nuvažiavo. Žmonės kalbėjo, kad vairuotojas galėjo matyti, kas įvyko. Apie tai, kad telefonas atsirado, sužinojo iš dukros, kuri sakė, kad tuo telefono buvo naudojamasi, o telefonas grąžintas sudaužytas. Įvykio vietoje rastas dukters kompiuteris, jis buvo padaužytas, bet kažkodėl niekas jo neėmė. Įvykio metu telefonas negalėjo būti sudaužytas, nes po įvykio juo buvo naudojamasi, telefonas tik grąžintas sudaužytas.

Liudytojas A. D. parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugo sesuo. Jis remontuoja telefonus, kompiuterius ir navigacijas. I. S. jam atnešė telefoną Samsung sudaužytu ekranu ir prašė kokiu nors būdu iš jo ištraukti informaciją. Pabandžius atkelti ekraną, telefonas atsigavo, bet I. S. informacijos jame nebuvo. Indrė, tuo metu, kai telefonas buvo įsijungęs, fotografavo tai, kas telefone buvo matoma. Matėsi, kieno buvo prijungtas gmail, facebook, kokios telefonu buvo darytos nuotraukos. Po kurio laiko telefonas pradėjo mirksėti ir vėl išsijungė. Pabandžius vėl įjungti, jis įsijungė, bet veikė neilgai. Telefono ekranas praktiškai visuose kraštuose, per visą savo plotį, buvo sudaužytas. Tokios būklės, koks jam buvo pateiktas, telefone tie duomenys, kurie jame buvo rasti, esant tokiems pažeidimams, negalėjo atsirasti. Pusė ekrano į lietimus nereagavo, tai realiai net susivesti informaciją, slaptažodžius nebūtų įmanoma. Duomenys turėjo būti suvesti seniau, kai telefonas buvo sveikas arba labai nedaug įtrūkęs. Ar Samsung telefoną priregistravus prie gmail, duomenys yra automatiškai siunčiami į debesį, priklauso nuo nustatymų. Būna, kad atnešus telefoną su sudaužytu ekranu, telefonas veikia, jei jis nebūna perlenktas. Gali būti, kad sudaužytas telefonas kurį laiką veikia, po to nustoja veikti. Nustoja veikti nešiojant telefoną, lankstant, dedant į kišenę ir t.t. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), telefonų rinkos kainas žino, susisiekia su vadybininkais, užsakinėja detales. Taip pat pasitikrina ir sugedusių telefonų rinkos kainas. Jam atneštą telefoną Samsung Galaxy S6 edge, tokios būklės, kokios jis buvo, kažin ar kas pirktų, nes jis buvo sudaužytas, reikalingas būtų tik dėl veikiančios plokštės. Jis pats dėvėtų veikiančių plokščių neperka, Samsung telefonus siunčia remontuoti į įmonę, kur remontuoja ir duoda garantijas, dėvėtų plokščių nededa. Tokio modelio veikiančio telefono kaina priklauso nuo būklės, jei nelabai sutrintas - 240-260 Eur. Jis pats iš viso dėvėtų telefonų neperka. Tokio modelio ir tokios būklės telefonas, kaip jam buvo atneštas, galėtų turėti vertę kaip detalė – plokštė, jos kaina priklauso nuo susitarimo, pradžia nuo 50 Eur. Šito modelio telefonų plokščių dar niekas nekeitė, visos jų bėdos – sudaužyti ekranai. Ekrano pakeitimas su klijavimu galėtų kainuoti 250 Eur. 2-3 metų senumo telefonų kainos neatitinka ekranų kainos, ekranai yra brangesni. Keičiant sudaužytą telefono ekraną, duomenys išsisaugo.

Iš byloje esančio 2017-06-27 I. S. Protokolo- pareiškimo matyti, kad 2017-06-13 apie 19.00 val. po eismo įvykio ji pasigedo mobilaus ryšio telefono SAMSUNG Galaxy S6 EDGE su TELE2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir silikoniniu dėklu. Telefono vertė 281,51 Eur. Telefono IMEI 3564200760904917 (1 t. b. l. 16-18).

Byloje esančiame Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime „Dėl telefono numerio išklotinės“ nurodyta, kad iš eismo įvykio vietos dingusiu I. S. telefonu SAMSUNG S6 po jo dingimo naudojosi V. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 77).

Iš byloje esančio Perdavimo akto nustatyta, kad 2017-06-27 V. P. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai V. V. pateikė mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG SM-G925F S6 Edge, IMEI 356420/07609049-7 be SIM kortelės. Telefono ekranas suskilęs (1 t. b. l. 63), telefonas apžiūrėtas, Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad telefono priekinėje dalyje esantis ekranas kampuose suskaldytas, telefonas be SIM kortelės. Mėginant įjungti, telefono ekranas blykčioja, telefonas neįsijungia. Kitų matomų sugadinimų nestebima (1 t. b. l. 64-68). Telefonas grąžintas I. S. (1 t. b. l. 69-70, 71).

Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. J. tarnybinio pranešimo „V. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės“ matyti, kad pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl telefono vagystės, nustatyta, kad telefonu mėgino pasinaudoti V. P., gim. 1981 m., Pakruojo rajono gyventojas, kuris paaiškino, kad 2017-06-13 apie 19.00 val. važiuodamas Dotnuvos miestelyje, Kėdainių r., pastebėjęs eismo įvykį, sustojo ir padėjo nukentėjusiesiems. Po to vyko į Kauną, sustojęs degalinėje, pastebėjo, kad neturi piniginės ir sugrįžo į eismo įvykio vietą, tačiau piniginės nerado. Ieškodamas piniginės, pakelėje rado mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY S6 EDGE, apdaužytą ir jį pasiėmė, nes įvykio vietoje daugiau asmenų nebuvo. Gavus ir išanalizavus jo telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinę nuo 2017-06-12 iki 2017-06-14, nustatyta, kad telefono numeris buvo naudojamas nuo 2017-06-12 10.51 val. iki 2017-06-13 20.47 val., telefono numeris buvo naudojamas telefone, kurio IMEI Nr. 355454085723350, 2017-06-12 telefono numeris veikė Šeduvoje, 11.38 val. Radviliškyje, nuo 13.19 val. iki 13.21 val. Šiauliuose, nuo 19.39 val. iki 19.53 val. Kaune, 20.47 val. Veiverių sen. (Marijampolės krytimi nuo Kauno), kad telefono numeris būtų veikęs Kėdainių rajone, duomenų neužfiksuota (1 t. b. l. 88).

Byloje esančiame Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad analizuojant V. P. naudojamų abonentų skambučių išklotines nustatyta, kad V. P. galėjo būti eismo įvykio vietoje, tačiau nenustatyta jokių duomenų, kad jis būtų sugrįžęs į eismo įvykio vietą. Peržiūrėjus degalinės vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą, automobilio, kuriuo, pasak V. P., jis važiavo ir buvo sustojęs nurodytoje degalinėje, užfiksuota nebuvo (1 t. b. l. 110).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. parodė vietą Dotnuvos mstl., Kėdainių r., kur šalikelėje jis rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną (2 t. b. l. 14-18).

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, tai yra slapta pagrobęs I. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, teigdamas, kad telefoną rado besimėtantį netoli eismo įvykio vietos, galvojo, kad jis niekieno, todėl ir pasiėmė, telefonas buvo sudaužytu ekranu, dėklas buvo sulūžęs, jis telefonu pilnai naudotis negalėjo, o kur padėjo SIM kortelę, nežino, teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi jo parodymai yra nenuoseklūs, nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje bei prieštarauja kitų byloje ištirtų įrodymų visumai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad padėjęs eismo įvykio metu nukentėjusiai merginai, iš eismo įvykio vietos išvyko, bet po to grįžo, nes pasigedo savo piniginės, rado eismo įvykio ribose telefoną ir jį pasiėmė, o teisiamajame posėdyje, pakeitęs parodymus, tvirtino, kad nukentėjusiosios telefoną rado ir jį pasiėmė iš karto, į eismo įvykio vietą sugrįžęs nebuvo, bei nurodė nenorintis atsakyti į klausimą, kodėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nevienodi. Akivaizdu, kad kaltinamasis pakeitė savo parodymus dėl telefono radimo ir paėmimo aplinkybių dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad jis į eismo įvykio vietą sugrįžęs nebuvo, taip pat nebuvo vaizdo kamerų užfiksuotas degalinėje, kurioje, kaip jis nurodė, pasigedo savo piniginės. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad kai rado ir paėmė nukentėjusiosios telefoną, į eismo įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir specialiosios tarnybos. Iš liudytojo V. S. parodymų matyti, kad jis buvo įvykio vietoje, matė, kad plačiai buvo išmėtyti dukters I. S. daiktai, iškritę iš automobilio, patvirtino, kad buvo ieškomas telefonas, jo ieškojo ir pats asmeniškai, tačiau įvykio vietoje jo nerado.