Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (60 parų areštas, jį keičiant griežtesne 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi subendrinta ir paskirta neatlikta bausmės dalimi (1 mėnesiu 18 dienų) ir paskirta A. S. galutinė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-39-1086/2023 nurodyta 1 para, išbūta laikinajame sulaikyme, ir nurodyta laikyti A. S. atlikus 1 laisvės atėmimo dieną.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 3 d.

Nurodyta A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. S. nukentėjusiosios G. S. naudai 260 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. S. nepriteisti.

Nurodytą kompaktinį diską (1 vnt.) su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. spalio 28 d. apie 14.08 val., iš pigių rūbų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A71“, kurio vertė 250 Eur su 10 Eur vertės telefono dėklu, padarydamas nukentėjusiajai G. S. 260 Eur dydžio turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo: 1) nepriteisti iš jo nukentėjusiajai G. S. neturtinės žalos atlyginimo; 2) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 3) peržiūrėti jam skirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose apibrėžiamas neturtinės žalos turinys. Prašo atsižvelgti į tai, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika neatitinka nė vienos iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtų kilusios dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad prisipažino ir gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, ir sutinka su jam paskirta bausme, nesutinka tik su neturtinės žalos atlyginimu.

3. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorė Danutė Rudienė prašo jį atmesti, tačiau prašo perkvalifikuoti nuteistojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, o jam paskirtą bausmę palikti nepakeista.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik nukentėjusiajai G. S. iš nuteistojo A. S. priteisto 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo klausimu, taip pat prašoma peržiūrėti apeliantui paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-67-942/2022). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

7. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. S. klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo A. S. nusikalstamų veiksmų iš nukentėjusiosios darbo vietos pagrobiant jai priklausantį mobilųjį telefoną, taip pat šį telefoną nepataisomai sudaužius, nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, o tai patvirtina, kad ji patyrė neturtinę žalą ir todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ir į tai, kad nors nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 500 Eur, tačiau ji savo teiginiams apie kreipimąsi į šeimos gydytoją dėl pakilusio kraujospūdžio, nemigos ir nuolatinio nerimo pagrįsti nepridėjo jokių rašytinių įrodymų apie pablogėjusią sveikatos būklę, vartotus vaistus. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo nepatyrė sunkių pasekmių sveikatai ir nėra pagrindo teigti, kad neigiamos pasekmės turės įtakos jos gyvenimui ateityje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei nuteistojo turtinę padėtį, remdamasis protingumo ir proporcingumo kriterijais, apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo A. S. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padaryta išvada, jog šioje byloje nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, taip pat nėra pagrindo abejoti ir apylinkės teismo motyvuotai nustatyto neturtinės žalos dydžio teisingumu, priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei mano apeliantas, yra akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, kurie yra numatyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog paprastai teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki 1 500 Eur, o nukentėjusioji prašė jai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tuo tarpu apylinkės teismas, pagrįstai įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas šios bylos aplinkybes, civiliniu ieškiniu prašomą sumą sumažino net penkis kartus ir nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė tik 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nukentėjusiajai nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde prieštaringai nurodo, kad sutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau apeliaciniu skundu vis dėlto prašo peržiūrėti jam paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam A. S. skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio priėmimo metu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą, 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, kompleksiškai vertinant BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio. Kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.). Todėl pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas šią A. S. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

13. Kita vertus, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, numatanti, kad šiame skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą (už baudžiamąjį nusižengimą) numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. S. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 260 Eur viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, tai šiuo metu lemia šios jo veikos priskyrimą ne prie nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis), o prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 5 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Naujai įsigaliojęs įstatymas švelnina A. S. teisinę padėtį.

14. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362-1 straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362-1 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362-1 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).‏‏‎

15. Įvertinus tai, kas aptarta šios nutarties 13–15 punktuose, pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, A. S. veika dėl G. S. priklausiusio iš viso 260 Eur vertės turto (250 Eur vertės mobiliojo telefono su 10 Eur vertės telefono dėklu) pagrobimo atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl šioje byloje, siekiant proceso greitumo ir racionalumo, yra pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

16. Kadangi A. S. padaryta nusikalstama veika šia nutartimi perkvalifikuojama pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, iš naujo spręstinas klausimas dėl A. S. skirtinos bausmės.

17. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

18. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Nuteistąjį A. S. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuoja tai, kad jis vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12 straipsnis) padarė būdamas labai daug kartų teistas, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 2, b. l. 1–16), būdamas labai daug kartų baustas administracine tvarka (taip pat ir už su svetimo turto pagrobimu susijusius nusižengimus), jam paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 1, b. l. 186–192), nedirba (t. 1, b. l. 184), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje yra nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau yra nustatytos net dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu – dirbdamas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad šiuo metu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-98-999/2023, kurioje A. S. yra kaltinamas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo, susijusio su fizinio smurto pavartojimu ir svetimo turto pagrobimu įsibrovus į gyvenamąją patalpą, padarymu. Atsižvelgiant į šias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tai, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis yra areštas, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės rūšies dydį už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 45 paras. Kadangi nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta 45 parų arešto bausmė sumažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes A. S. yra recidyvistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, todėl bausmės vykdymas jam negali būti atidėtas (BK 75 straipsnis).

19. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką A. S. padarė 2022 m. spalio 28 d. Taigi nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis A. S. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė po ankstesnio nuosprendžio (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio) priėmimo, tačiau minėtam nuosprendžiui dar nespėjus įsiteisėti (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, nuteistajam buvo subendrintos bausmės, skirtos pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju turi būti taikomos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 64 straipsnyje, kai nusikalstama veika padaroma po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikaltimą, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

21. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2014).

22. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes A. S. buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d.), ir po jo priėmimo, tačiau jam nespėjus įsiteisėti, 2022 m. spalio 28 d. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-39-1086/2023, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. S. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalis buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi (švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme) iš dalies sudedant ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į atliktą bausmę įskaityta 1 para, išbūta laikinajame sulaikyme, laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuota nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 21 d.

23. Tai reiškia, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2023 m. gegužės 3 d. – iš pagal ankstesnę nutartį paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, neatliktos bausmės dalis buvo 1 mėnuo 18 dienų. Šia nutartimi A. S. yra skiriama 30 parų arešto bausmė, kuri keičiama į 30 dienų (1 mėnesį) laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Todėl, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, prie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi subendrintos ir paskirtos neatliktos bausmės (1 mėnesio 18 dienų) pridedama šia nutartimi paskirtos 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalis ir A. S. skirtina galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:

A. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi subendrintą ir paskirtą neatliktą bausmę (1 mėnesį 18 dienų) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šia nutartimi A. S. paskirtos bausmės (30 parų arešto, jį keičiant griežtesne 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme) dalimi ir paskirti A. S. galutinę subendrintą 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeista.