Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) M. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5692-965/2025 pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas M. V., Ž. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (6 kitų antstolių patvarkymus, pažymą apie skolininko darbo užmokestį, mokėjimo nurodymus). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, taip pat pažymėtina, kad su naujais įrodymais pareiškėjas yra susipažinęs, dėl juo grindžiamų aplinkybių turėjo galimybę pateikti savo nuomonę atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą, dėl to jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nutaria priimti su patikslintu atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir juos vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl esminių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00608 dėl baudos išieškojimo iš Ž. U. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

15. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, jog skolininkas Ž. U. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024-09-27 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų atlikti nustatyto dydžio išskaitas. Taip pat informavo, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą.

16. Kadangi skolininkas tebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, tačiau išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio nebuvo atliekamos, antstoliui nepranešta, kodėl įpareigojantis patvarkymas nėra nevykdomas, antstolis 2025-01-20 pakartotinai priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir išsiuntė skolininko darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės vadovo aktualiais adresais (CPK 604 straipsnis). Taip pat išsiųstas ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei išviešintas elektroninėje byloje Nr. 0172/14/00608 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt), skirtame vykdymo proceso šalims elektroniniu būdu realiuoju laiku peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus vykdymo proceso veiksmus ir susipažinti su bylos dokumentais. Tačiau nurodyta bendrovė antstolio reikalavimų nevykdė, duomenų, kodėl nevykdomas antstolio reikalavimas, negauta.

17. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. V. skirti baudą už 2024-09-27 patvarkymo Nr. S-24-172-51978 ir 2025-01-20 pakartotino patvarkymo Nr. S-25-172-4056 „Dėl skolos išieškojimo“ neįvykdymą.

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą ir skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. V. 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio Jono Petriko 2024-09-27 patvarkymo Nr. S-24-172-51978 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2025-01-20 pakartotino patvarkymo Nr. S-25-172-4056 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2025-02-19, paskirtą baudą išieškant valstybės naudai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Apeliantas, nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog antstolio patvarkymų nevykdė ne piktybiškai, o dėl susidariusių sunkių aplinkybių. Be to, įmonėje nėra teisininko, kuris galėtų padėti išspręsti kilusias problemas. Be antstolio Jono Petriko 2024-09-27 ir 2025-01-20 patvarkymų, Ž. U. atžvilgiu yra gauti 6 antstolių patvarkymai. Išieškojimas pagal antstolio Jono Petriko patvarkymus laiku nebuvo pradėtas vykdyti dėl buhalterės žmogiškos klaidos, patvarkymų gausumo ir sunkiai nustatomų išskaitymų dydžių pagal kiekvieną patvarkymą.

20. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

21. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimų, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008, 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

22. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad 2024-09-27 patvarkymas ir 2025-01-20 pakartotinis patvarkymas buvo tinkamai įteikti apeliantui, tačiau duomenų apie tai, jog patvarkymai būtų apelianto įvykdyti, arba informacijos apie jų neįvykdymo priežastis, byloje nėra (CPK 178 str.). Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad vadovas nebendradarbiavo su antstoliu aptartu klausimu, iki pat skundžiamos nutarties priėmimo neteikė jokių patvarkymų nevykdymo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad apeliantui būtų susidariusios sunkios aplinkybės, taigi nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kad apeliantas antstolio patvarkymų nevykdė dėl susidariusių sunkių aplinkybių (CPK 178 str., 185 str.).

24. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, už įmonės veiklą, jos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, savo veikloje turintis vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jam kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą.

25. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas, žinodamas apie antstolio nurodymus ir ketinamus atlikti vykdymo veiksmus, neužtikrino sklandaus jų atlikimo – nustatytu laiku neatliko išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pranešęs antstoliui dėl negalėjimo vykdyti antstolio nurodymą priežastis ar kitas aplinkybes. Tokių priežasčių apeliantas iš esmės nenurodė ir atskirajame skunde. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog gavo dar 6 antstolių patvarkymus, išskaitymai pagal kitų antstolių patvarkymus vykdomi, neatleidžia įmonės vadovo nuo antstolio Jono Petriko patvarkymų vykdymo ar antstolio informavimo apie kliūtis vykdyti antstolio patvarkymus (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio Jono Petrikas patvarkymas priimtas 2024 m. rugsėjo 27 d., tuo tarpu apelianto su atskiruoju skundu pateikti antstolių patvarkymai buvo priimti vėliau - 2024-11-12, 2024-11-28, 2024-12-11, 2024-12-16, 2025-01-09. Taigi apelianto argumentai, kad buvo vykdomi vėliau priimti antstolių patvarkymai, o antstolio Jono Petriko 2024-09-27 patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir 2025-01-20 pakartotinai priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo nebuvo įvykdyti dėl buhalterės žmogiškos klaidos, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).

26. Nors apeliantas nurodo, kad antstolio Jono Petriko patvarkymas vykdomas ir iš Ž. U. uždarbio 2025-03-19 buvo pervesta 18,77 Eur, tačiau pažymėtina, jog patvarkymo vykdymas tik po to, kai buvo priimta skundžiama teismo nutartis ir vadovui paskirta bauda, nepatvirtina teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Priešingai, rodo, kad baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus, pasiekė savo tikslus.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nepagrįstai nevykdo antstolio reikalavimo, dėl ko taikė jam atsakomybę ir skyrė baudą pagal CPK 585 straipsnio reikalavimus.

28. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

29. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas.

31. Pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašomos priteisti apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau –Rekomendacijos) nuostatų (8.15 punktas), todėl antstoliui iš suinteresuoto asmens vadovo M. V. priteistinas 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimas (CPK 539 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui Jonui Petrikui iš suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. V. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.