Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir NŽT) ieškinį atsakovams R. Š., K. O. dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą ir sudaryti žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Žemės ūkio duomenų centras, Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, E. V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Plungės prekyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

16.1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-22-243/2018 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp E. V. B. (šioje byloje trečiojo asmens), NŽT (ieškovės) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, kuria NŽT ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras įsipareigojo per keturis mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos atlikti žemės sklypo pertvarkymo procedūras ir pakeisti 2000 m. spalio 10 d. panaudos sutartį, sumažinant bendrą suteiktą naudoti žemės plotą 1,63 ha, atsižvelgiant į E. V. B. grąžintiną plotą, paliekant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui 1,9525 ha žemės plotą ir nekeičiant kitų pagrindinių panaudos sutarties punktų.

16.2. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjas 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), byla Nr. ZSFP-52284, kurio organizatorius ir iniciatorius – Skyrius, Projekto rengėjas – VĮ Valstybės žemės fondas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.2. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

17.3. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, kad apeliaciniame skunde remiamasi VĮ Valstybės žemės fondo 2019 m. vasario 8 d. raštais Nr. S-1666 ir Nr. S-1667, kuriais buvo atsakovai informuoti apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir galimybę pateikti pastabas, o pirmosios instancijos teisme šių įrodymų pateikti nebuvo būtinybės, kadangi ši aplinkybė nebuvo ginčijama.

17.4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantė pagrindė būtinybę nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; pagrindė, kad jų būtinybė iškilo vėliau. Be to, proceso dalyviams jie žinomi, jie turėjo galimybę į juos atsikirsti bei teikti savo argumentus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

18. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) nustatyta, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų (Žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalis), žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto.

19. Ieškovės ieškiniu sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių įpareigojimo suderinti žemės sklypo pertvarkymo projektą bei šalies įpareigojimo kitą šalį sudaryti sutartį.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys yra nepagrįstas, dėl to jį atmetė.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovai ir Lietuvos Respublika yra žemės sklypo bendrasavininkiai, atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis yra jų privati nuosavybė, todėl pritartina atsakovams, kad tokiu atveju servitutas negalėtų būti nustatytas administraciniu aktu (Sprendimo 33 punktas). Dera pažymėti, jog kaip nurodyta anksčiau, 2022 m. gegužės 4 d. buvo priimtas Skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) „Dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu, servitutų nustatymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. NR. 36SK-122-(14.36.110 E.) ir 2022 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 36VĮ-334-(14.36.2 E.) pripažinimo netekusiais galios“. Minėtu įsakymu Skyrius nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0130 ha ploto kelio servitutą– teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), juo naudosis statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Plungės prekyba“. Svarbu tai, jog šis servitutas pagal žemės sklypo planą (projektinis Nr. 2) numatytas per valstybinės žemės sklypo dalį (130 kv. m). Be to, Skyrius įsakymu nurodė, kad naujai numatomas 0,0366 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kuriuo naudosis statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (UAB „Plungės prekyba“), o žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, tai yra sandoriu. Servituto dalys šiuo atveju būtų nustatomos privačioje atsakovų dalyje (183 kv. m) ir valstybinės žemės dalyje (183 kv. m), iš viso tai sudarytų 366 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje servitutas nebuvo numatytas administraciniu aktu, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Sutarties projekto (el. b., t. 1, b. l. 173-182) IV skyriuje numatyta, kad servitutai bus nustatomi papildoma sutartimi tarp šios sutarties šalių. Pritartina apeliantei, kad numatomo nustatyti (siūlomo) servituto įbraižymas projekto sprendiniuose nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas nustatyti servitutas būtų taikomas jį nustačius CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Dėl nurodomų aplinkybių ateityje turėtų būti priimta papildoma sutartis (susitarimas) dėl naujai numatomo kelio servituto ir jo kompensacijos klausimas. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje servitutas nebuvo numatytas administraciniu aktu.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Skyriaus vedėjas S. J. nurodė, kad UAB „Plungės prekyba“ atstovas dalyvavo rengtuose susirinkimuose, prašymą išreiškė žodžiu, tas pačias aplinkybes nurodė ir UAB „Plungės prekyba“ atstovė, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų (skundžiamo sprendimo 32 punktas). Teismas nurodė ir tai, kad iš byloje esamų duomenų negalima teigti, kad poilsio namelio savininkė apskritai būtų ėmusi veiksmų, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas. <...> Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja objektyvus bei konkretus servituto poreikis; nepateikta duomenų, jog sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, buvo įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (skundžiamo sprendimo 33 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad poilsio namelio savininkas aktyviais veiksmais įgyvendino savo nuosavybės teisę ir siekė, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2019 m. sausio 8 d. posėdžio protokole Nr. 36PRT-3-(14.36.6.) užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo UAB „Plungės prekyba“ nekilnojamojo turto projektų vadovas R. E., kuris papriekaištavo, jog nebuvo pakviestas į pirmąjį posėdį bei kodėl UAB „Plungės prekyba“ priklausančiam statiniui neformuojamas atskiras sklypas. Protokole užfiksuota, jog iškilo klausimas dėl servituto vietos nustatymo. Taigi po taikos sutarties (2018 m. birželio 17 d.) sudarymo iš esmės trečiojo asmens UAB „Plungės prekyba“ aktyvūs veiksmai (domėjimasis esama situacija) yra užfiksuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai pastebi apeliantė, 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus vedėjas S. J. nurodė, kad UAB „Plungės prekyba“ dalyvavo posėdžiuose rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei išsakė nuomonę, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie pastato – poilsio namelio, todėl formavimo ir pertvarkymo projekto pagrindu šie veiksmai ir buvo atliekami. Taip pat trečiasis asmuo UAB „Plungės prekyba“ 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į ieškinį (el. b., t. 3, b. l. 106-108) nurodė, kad atstovai 2018 m. dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos rengiamuose susitikimuose dėl kelio servituto nustatymo aptarnauti bendrovės statinį. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Plungės prekyba“ siekia, jog būtų nustatytas servitutas ir imasi aktyvių veiksmų. Kaip žinoma, UAB „Plungės prekyba“ statinio nuosavybės teisės įteisintos nuo 2006 m., ir juo pagal poreikį naudodavosi privažiuojant automobiliu per šiuo metu atsakovams ir ieškovei priklausančią žemę natūraliai susiformavusiu keliu, tačiau jau keletą metų priklausančiu statiniu naudotis sudėtinga, nes patekti minėtu keliu nebėra galimybių (kelias fiziškai užtvertas, automobiliu nebepravažiuojamas). Šios aplinkybės nurodytos UAB „Plungės prekyba“ 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į ieškinį ir jų atstovės V. V. 2024 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu. Teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė ir liudytojų paaiškinimų nevertino bylos kontekste. Pridėtina, kad byloje buvo pateiktos trečiojo asmens UAB „Plungės prekyba“ pastato - poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (el. b., t. 3, b. l. 51) fotonuotraukos (el. b., t. 2, b. l. 103-105). Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, jog nors poilsio namelis yra su užkaltais langais, užvirtusiais medžiais ir kt., tačiau statinys yra privati nuosavybė, jis yra nesugriuvęs, todėl privažiavimas prie statinio yra būtinas remiantis Taisyklėmis. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei pastatas ir yra užkrautas medžių šakomis ir kitokiomis šiukšlėmis, tai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024, 58 punktas). Dėl nurodomų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais ir priešingai, negu nurodė teismas nusprendžia, jog galima teigti, kad poilsio namelio savininkė ėmėsi aktyvių veiksmų, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekė, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas. UAB „Plungės prekyba“ įrodė ir tai, kad ji objektyviai neturi jokių kitų galimybių patekti prie savo pastato nesinaudodama atsakovų žemės sklypu, servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis tinkamai naudotis pastatu.

25. Kaip žinoma, servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, jų 42 punkte nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Žemės valdos projekto 2020 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. FPA-2341-(8.30) taip pat viena žemės valdos projekto netvirtinimo priežasčių buvo tai, kad UAB „Plungės prekyba“ nuosavybės teise valdomas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybinėje žemėje, kurioje formuojamas natūra grąžinamas 1,63 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 1), suprojektuotas 0,0387 ha ploto servitutas – teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu, tačiau kaip patekti iki teritorijos kuriai numatytas minėtas servitutas projekte nėra numatyta, t. y. projekto sprendiniuose nesuprojektuotas kelio servitutas patekimui iki UAB „Plungės prekyba“ nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, iš esmės UAB „Plungės prekyba” reikalinga patekti prie asmeninės nuosavybės teise valdomo pastato. Kitas aspektas tas, jog 2021 m. liepos 8 d. protokole Nr. 36PRT-27-(14.36.6.) (el. b., t 1, b. l. 95-97) užfiksuota, kad atsakovei R. Š. buvo išaiškinta dėl servituto vietos, jog kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) buvo numatytas žemės sklype (projektinis Nr. 1), tačiau Valstybinė miškų tarnyba dėl projekte numatyto kelio vietos nederino. Projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondas Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius parengė naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinį bei numatė optimaliausią kelio servituto (tarnaujančio daikto) vietą. Taip pat apklausus kaip liudytoją 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje buvusį Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus vedėją S. J., jis patvirtino, kad projekto rengimo metu buvo nagrinėjami ir kiti alternatyvūs variantai dėl servituto nustatymo, tačiau buvo prieita prie išvados, jog tikslingiausia numatyti ten, kur dabar numatytas kelio servitutas. Iš esmės S. J. parodymus patvirtina ir UAB „Plungės prekyba” atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės. Taip pat 2023 m., lapkričio 30 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad buvo nuvykusi į vietą, ją apžiūrėjo. Apžiūros metu buvo matyti, kad galima privažiuoti prie pat ežero, buvo matomos automobilio vėžės. Tą patį patvirtino ir apklausta liudytoja R. I.. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, pritaria apeliantės argumentams, jog sprendžiant ginčą buvo išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės dėl servituto nustatymo, aptarti galimi variantai skyriaus rengiamuose posėdžiuose ir prieita prie optimaliausio sprendimo, atsižvelgiant dar ir į tai, kad iš anksčiau toje vietoje buvo suformavęs kelias (matomos vėžės). Ieškovės siūlomas servituto variantas atitinka derinimo ir proporcingumo principus, nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, kitoks būdas neįmanomas be neproporcingai didelių sąnaudų (bylos duomenimis nustatyta, kad įvertinus kelio per mišką paruošimo sąnaudas, miško kirtimą, servituto apimtį, servituto vietos mišku buvo atmestos kaip pernelyg suvaržančios ir sukeliančios dar didesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui).

28. Aktualu tai, jog numatytas kelio servitutas vietoje turimo kiemo (kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime) reikalingas privažiuoti prie pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Plungės prekyba“ tam, kad galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisę, daiktą naudoti pagal paskirtį, jį prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti ir kt. Kaip ankščiau, taip ir remiantis žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 2, planu, atsakovai taip pat turės teisę naudotis nustatytu kelio servitutu ir iš esmės situacija nesikeičia, apart to, kad nustatytu servitutu naudotųsi trečiasis asmuo UAB „Plungės prekyba”. Kaip teisingai pastebi apeliantė, 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į ieškinį UAB „Plungės prekyba“ nurodė, jog nustatytu servitutu naudotųsi labai retai, kadangi statinyje komercinės veiklos nevykdo ir jis naudojamas tik poilsiauti šiltuoju metų laiku (servituto naudojimas būtų sezoninis).

29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas proceso šalių bei teismo argumentus dėl sklypo paskirties keitimo pažymi, jog iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b., t. 2, b. l. 10-15) matyti, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė (žymėjimas plane 1B2p), kitų pastatų – ūkinių pastatų, garažų, daržinių, malkinių, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Pagrindinė ir vienintelė pastato naudojimo paskirtis nurodyta nekilnojamojo turto registre yra nurodyta – administracinė, pastatas nepriskiriamas gyvenamosios paskirties pastatų grupei. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto naudojimas pagal paskirtį sietinas ne tik su faktiniu daikto pritaikomumu (galimybe gauti naudą, kurią paprastai galima gauti pasinaudojus daikto savybėmis), bet ir daiktui nustatytu teisiniu režimu, kuris, be kita ko, apima ir teisės aktais nustatytą daikto paskirtį, naudojimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023, 38 punktas). Kitas aspektas tas, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – Aprašas) 18 punkte numatyta, kad visuomeninės paskirties teritorijos - žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Pritartina apeliantei, jog kadangi pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – administracinė, bei atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis nuo 2000 m. spalio 10 d. iki 2099 m. rugpjūčio 9 d. su Lietuvos miškų institutu, vadovaujantis Aprašo 18 punktu žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti pakeistas į visuomeninės paskirties teritorijas. Be to, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo derinamas, tikrinamas ir tvirtinimas vadovaujantis Taisyklėmis. Vienas iš projekto rengimo etapų yra visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Taisyklių 57 punkte reglamentuota: kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 8 d. R. Š. raštu Nr. S-1666 ir K. O. 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-1667 buvo informuoti apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, pretenzijų (pastabų) projektui pateikta nebuvo ir 2020 m. lapkričio 10 d. Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) buvo patvirtintas, todėl yra galiojantis, nenuginčytas, turi įstatymo galią ir turi būti vykdomas. Kaip matyti, esant aptartam teisiniam reguliavimui ir buvo pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo darbai. Dėl nurodomų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) negali būti šioje byloje iš naujo kvestionuojamas, jis privalo būti vykdomas, dėl to atsakovo atsiliepime išdėstytų abejonių dėl sklypo paskirties keitimo teisėjų kolegija plačiau nebeanalizuoja, o teismo teiginiai vertinami nepagrįstais.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad žemės sklypo, projektinis Nr. 2, plane pažymėta, kad VĮ Turto banko valdomi statiniai - šulinys k ir kanalizacijos šulinys k1, patenka į atsakovams suformuotą sklypo dalį, tokiu būdu suvaržomos VĮ Turto banko, patikėjimo teise valdančio valstybės turtą, galimybės patekti ir naudotis nurodytais inžinieriniais tinklais (skundžiamo sprendimo 31 punktas). Apeliantė skunde teigia, kad sprendimo būdas galimas, vien dėl to ieškinys negali būti atmetamas.

31. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (el. b., t. 2, b. l. 10-15) matyti, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys k, kanalizacijos šulinys k1, kuro rezervuaras k2, lauko tualetas k3, k4, šiukšlių dėžė k5) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: K. O. (1/6 dalis statinių), R. Š. (1/6 dalis statinių) ir Lietuvos Respublikai (2/3 dalis statinių, patikėtinis – VĮ Turto bankas). Kaip žinoma, statiniai – inžineriniai tinklai yra bendro naudojimo ir patekimas prie jų galimas per numatytą kelio servitutą. Inžineriniai tinklai aptarnauja teritoriją, kurioje yra tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, tiek atsakovams priklausantys pastatai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, galbūt ateityje esant poreikiui, iškilus nesutarimams, bus galima susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai nurodo apeliantė, VĮ Turto bankas minėtus pastatus 2020 m. sausio 10 d. perėmė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (Perdavimo - priėmimo 2019 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. A6-600(15.35-23.3)). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengime tuo metu dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (kaip patikėtinio) atstovai, kurie dalyvaujant Skyriaus rengiamuose posėdžiuose ar raštu pastabų dėl inžinerinių statinių nebuvo išreiškę. Dera pažymėti ir tai, kad inžineriniai tinklai - šulinys ir kanalizacijos šulinys nėra pastovaus naudojimo, t. y., juos reikalui esant gali reikėti aptarnauti, tačiau tai nebus pastovus judėjimas prie nurodytų inžinerinių tinklų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo, projektinis Nr. 2, plane patenkantys šulinys k ir kanalizacijos šulinys k1 nesudaro pagrindo teigti, kad iš esmės yra pažeidžiamos VĮ Turto banko teisės, kad jis negalės susitarti su atsakovais dėl jų aptarnavimo, nėra pagrindo išvadai, kad dėl šių aplinkybių negali būti pateisinami ieškovė ir trečiųjų asmenų teisėti interesai dėl sklypų formavimo ir servitutų nustatymo.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš aiškinamojo rašto (el. b., t. 1, b. l. 45-51) matyti, kad reikalavimai pateikti 2018 m., iš to seka, jog pateikti reikalavimai nebegalioja, duomenų, jog reikalavimų galiojimas yra pratęstas, nepateikta, ieškovė neturi teisinio pagrindo tęsti projekto tvirtinimo procedūrų (sprendimo 34 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį motyvą kaip nepagrįstą.

33. Dėl šio motyvo dera pažymėti, kad pats projektas buvo patvirtintas ne 2018 m., o žymiai vėliau, dėl to vertinti 2018 m. reikalavimus iš jų galiojimą nėra tikslu. Kitas aspektas tas, kad jos nenutrūkstamai vyksta nuo 2018 m. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, po 2018 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sudarymo, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo derinamas ilgą laiką, Skyriuje buvo rengiami posėdžiai su tikslu išklausyti šalių pastabas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo viešinamas, suderintas visų reikalingų institucijų ir patvirtintas 2020 m. lapkričio 10 d. Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) ir šiuo metu yra galiojantis. Atsižvelgdama į VĮ Registrų centro nurodytas pastabas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarę G. D. dėl notarinės sutarties parengimo, kuri būtų derinama su visomis suinteresuotomis šalimis. Notarės parengtas žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutarties projektas ir atitinkamai suderintas su visais bendraturčiais būtų sudaręs sąlygas Nacionalinei žemės tarnybai teikti prašymus VĮ Registrų centrui pakartotinai. Kadangi atsakovai nederino žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 2, plano ir nesudarė (nepasirašė) notarės parengtos sutarties, Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų, dėl to kreipėsi į teismą.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šiuo atveju nėra įstatymo, kuris įpareigotų atsakovus sudaryti sutartį, t. y. ginčo sutartis nėra viešoji sutartis, o duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai būtų savanoriškai įsipareigoję sudaryti sutartį, ieškovė nepateikė (skundžiamo sprendimo 35 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė vykdo įsiteisėjusią taikos sutartį, kuri turi įstatymo galią, todėl byloje toks sprendimo būdas iš esmės galimas, iš ieškovės tikslų aiškūs jos prašomas rezultatas.

35. Kaip jau minėta, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-22-243/2018 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp E. V. B., Nacionalinės žemės tarnybos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (nutartis įsiteisėjusi). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020-10-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, tiek 2018 m. birželio 27 d. patvirtintos taikos sutarties vykdymas Nacionalinę žemės tarnybą, valstybinės žemės patikinę, įpareigojo inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu grąžinti E. V. B. 1,63 ha žemės plotą grąžinant natūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai negalint vykdyti 2018 m. birželio 27 d. taikos sutarties sąlygų, bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taigi nebuvo suderinta šalių interesų pusiausvyra, liko neišspręstas ginčas. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai spręsdamas, kad CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį, galėjo įpareigoti (ar pasiūlyti) ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, o ne atmesti ieškinio reikalavimus visa apimtimi, ginčo neišsprendęs. Kaip matyti, iš esmės Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės E. V. B. į 1,63 ha žemės plotą grąžinant natūra, todėl Nacionalinė žemės tarnybos pozicija aiški – ieškovė teismo prašo iš esmės leisti užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų suderinimo, nes atsakovai visus projektus atmeta, savų nepasiūlo.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.138 straipsnis įtvirtina, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais civilinių teisių gynimo būdais. Šiame straipsnyje įtvirtinti bendrieji pažeistų teisių gynimo būdai; įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų sąrašas yra nebaigtinis; kiti įstatymai gali nustatyti ir kitus teisių gynimo būdus. Tačiau nei šiame straipsnyje, Žemės įstatyme nenustatytas toks ieškovės teisių gynimo būdas – įpareigoti atsakovus duoti ieškovės prašomus sutikimus, t. y. įpareigoti atlikti aktyvius veiksmus prieš jų valią. Toks teisių gynimo būdas neatitiktų sutarties laisvės principo; tokio teismo sprendimo realiai nebūtų galima įvykdyti, nes prievartinis sutikimo pasirašymas (sandorio sudarymas), kaip ir fakto, kuris prieštarauja asmens valiai, patvirtinimas, yra neįmanomas.

38. Kita aspektas tas, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

39. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022 54 punktą).

40. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

41. CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas).

42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas šiuo atveju išskirtinai tik ginčo šalims nepriklauso, teismo vaidmuo šio pobūdžio byloje yra aktyvus. Nors bendru atveju, vadovaujantis proceso įstatyme įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovė turėjo iki galo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydama savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tačiau akcentuotina tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas nėra išskirtinai privataus pobūdžio, šis ginčas patenka į viešojo intereso apsaugos sritį. Pabrėžtina, jog ieškovė ieškiniu siekia apginti patvirtintos taikos sutarties (sutartinės atsakomybės) įgyvendinimo sąlygas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-22-243/2018 patvirtinta taikos sutartimi tarp pareiškėjos E. V. B., NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, NŽT įpareigota ginčo teritorijoje atkurti žemės nuosavybės teises E. V. B. Taigi 2018 m. birželio 17 d. Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Antra, iš esmės ieškovė ir kreipėsi į teismą, kad ji negauna atsakovų sutikimo dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų, t. y. ieškovė, žinodama / turėdama numanyti, kad gali nebūti įstatymų nustatyto pagrindo atsakovus įpareigoti sudaryti sutartis, vis tiek kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, proceso dalyviams buvo aišku, kad ieškovė, vykdydama teismo 2018 m. birželio 17 d. nutartį, vykdydama savo viešąsias funkcijas, siekia leistinu / teisėtu būdu atlikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras. Trečia, kaip anksčiau minėta, susidarė situacija, kad ginčas teismo skundžiamu sprendimu iš esmės nebuvo išspręstas. Ketvirta, bylos nagrinėjimo metu dėl atsakovų pozicijos (nesutikimas su ieškovės pasiūlymu), atsakovų pasyvumo nesiūlant savo jiems tinkamo projekto, teismas turėjo galimybę tikslinti ieškinyje nurodytą teisių gynimo būdų, nes būtina teisėtomis priemonėmis apginti viešąjį interesą.

43. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, nepaneigiant proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principo, teismui buvo teisėtas pagrindas ne tik ieškovei pasiūlyti patikslinti ieškinio dalyką, bet ir jį patikslinti (performuluoti) nekeičiant jo esmės.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pirmiau nurodytų argumentų nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas pagrindas taikyti CK 1.138 straipsnio 1 punkte įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą– teismo sprendimu pripažinti ieškovės teisę atlikti tam tikrus veiksmus be kitų žemės savininkų (atsakovų) sutikimo, t. y. pripažinti atsakovų ginčijamą ieškovės teisę užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų sutikimo, ieškovė įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, jog būtent šiuo aspektu ir buvo nagrinėjama ši civilinė byla, nes, kaip minėta, ieškovė ir kreipėsi į teismą neturėdama atsakovų sutikimo, o įpareigoti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išimčių nenustatyta (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

45. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bei įvertinusi bylos duomenis, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ieškinio dalyką, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų suderinimo, taip pat netinkamai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

46. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo atmesti, neteisingai nustatė ir įvertino ginčui dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų, servituto aktualias faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o ieškinys, pakoregavus teisių gynimo būdą, bet nepakeičiant jo esmės, tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

49. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

50. Kadangi ieškovės ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, jai atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, jos nepriteistinos.

51. Trečiasis asmuo E. V. B. palaikė ieškovės reikalavimus, teikė atsiliepimą, pateikė įrodymus, kad patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Kolegijos skaičiavimu, trečiojo asmens prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių galimų priteisti išlaidų sumų. Atsižvelgus į tai, trečiajam asmeniui iš atsakovų priteistina po 550 Eur, iš viso 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

55. Ieškovė nenurodė, kad patyrė apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos leisti užbaigti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal ieškovės pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų R. Š. ir K. O. suderinimo.

Priteisti trečiajam asmeniui E. V. B. iš atsakovų R. Š. ir K. O. po 550 Eur, iš viso 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.