Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-805/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-07-01Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-01
Bylos Nr.
1-76-805/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23388-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
O. P.
Nukentėjusysis
J. K.
Civilinis ieškovas
J. K.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Baudžiamoji byla Nr. 1-76-805/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23388-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.1; 1.2.25.4.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 1 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. R.,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei N. K.,kaltinamajam O. P.,nukentėjusiajai J. K.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. atstovui advokatui P. V.,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) SE, veikiančio per (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialą, atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis O. P. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,15 promilių neblaivumas), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punktą, nurodantį, kad vairuotojas sukdamas į kairę, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. nesilaikydamas nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. K. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu J. K. buvo padaryta plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta J. K. sveikata, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pilnai pripažįsta. Parodė, kad sutinka su jam pareikštais kaltinimais ir pripažįsta, jog 2023 m. birželio 25 d., būdamas neblaivus, vairavo M. V. jam patikėtą automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė jam inkriminuojamas bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtas veikas. Vairavo ne savo automobilį todėl, kadangi Lietuvoje keletą mėnesių iki eismo įvykio negyveno ir ilgiau užsibūti neketino, planavo ieškoti darbo užsienyje, todėl nuosavas automobilis kaltinamajam Lietuvoje reikalingas nebuvo. M. V. buvo kaltinamajam patikėjęs savo automobilį, juo jį vežė į keltą Klaipėdoje ir po to kaltinamajam buvo leista tuo automobiliu naudotis. Kaltinamasis supranta savo padarytos veikos rimtumą ir teigia, jog tai, ką padarė, yra netoleruotina bei nepateisinama. Elgdamasis neapgalvotai, neapdairiai ir neatsargiai padarė nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Šiuo nusikaltimu padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai, žmogui, kurio automobiliu naudojosi, visuomenei ir jos saugojamoms bei puoselėjamoms vertybėms, ir, be abejo, sau bei savo artimiesiems. Kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiosios, jos šeimos. Apie savo atsiprašymą yra pareiškęs ir nukentėjusiosios vyrui, nes būtent šio ir tik šio žmogaus telefono numerį gavo iš policijos tyrėjos, kuri kuravo su šiuo eismo įvykiu susijusią bylą. Daugiau kartų atsiprašyti ar kaip nors kitaip trukdyti nukentėjusiosios ar jos šeimos narių neišdrįso, nes tiesiog nenorėjo būti įkyrus. Kadangi eismo įvykio metu apdraustą transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, tai civilinis bylos atsakovas, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl visų išmokėtų nukentėjusiajai išmokų taiko atgręžtinį reikalavimą į kaltinamąjį. Šiuo metu kaltinamasis yra dalį žalos išlaidų padengęs, dėl kitų yra sudaręs susitarimus su (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis baigiamosiose kalbose nurodė, kad yra sumokėjęs 1 700 Eur M. V. už eismo įvykio metu sugadintą automobilį. Tiek sumokėjo, nes tiek M. V. pageidavo įvertinęs sumą, kurią gavo pardavęs minėtą automobilį. Kiek žino, automobilis buvo parduotas už 1 100-1 200 Eur. Kaltinamasis yra sumokėjęs (duomenys neskelbtini) 750 Eur už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiosios daiktus (aprangą, šalmą, telefoną, ausines ir pan.). Kaltinamasis yra su (duomenys neskelbtini) sudaręs susitarimą dėl nukentėjusiajai išmokėtos žalos už eismo įvykio metu sugadintą motociklą „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo – 5 100 Eur. Kaltinamasis yra su (duomenys neskelbtini) sudaręs susitarimą dėl nukentėjusiajai išmokėtos žalos už gydymo bei reabilitacijos išlaidas atlyginimo – 5 000 Eur. Kaltinamasis yra su (duomenys neskelbtini) sudaręs susitarimą dėl nukentėjusiajai išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo – 5 040 Eur. Kaltinamasis yra su (duomenys neskelbtini) sudaręs susitarimą dėl nukentėjusiajai išmokėtos žalos dėl pakartotinės reabilitacijos ir negautų pajamų atlyginimo apie 1 177,14 Eur. Kaltinamasis yra iš (duomenys neskelbtini) gavęs pareikalavimą sumokėti 995,75 Eur sumą dėl nukentėjusiajai išmokėtos žalos už reabilitacinį gydymą, tvarsčius, priemones reabilitacijai ir negautas pajamas už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. kovo 6 d. Kaltinamasis yra iš (duomenys neskelbtini) gavęs pareikalavimą sumokėti 7 223,09 Eur žalos atlyginimą išmokėjus nukentėjusiajai ligos išmoką už laikotarpį 2023 m. birželio 25 d. iki 2024 m. kovo 6 d. Kaltinamojo bendra įsipareigojimų suma, susijusi su (duomenys neskelbtini) išmokėta žala nukentėjusiajai, šiuo metu sudaro beveik 25 300 Eur. Kaltinamasis yra pasirengęs per tam tikrą susitartą laiką sumokėti (duomenys neskelbtini) visas nukentėjusiajai su šiuo eismo įvykiu susijusias jau sumokėtas sumas ir tas, kurios bus sumokėtos, tačiau mano, kad nukentėjusiosios neturtinės žalos reikalavimas dėl 20 000 Eur bendroje sumoje yra neadekvatus, nepagrįstas ir neatitinkantis jokių teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų. Tai yra bandymas gauti finansinės naudos iš eismo įvykio, kuris nebuvo tyčinis, suplanuotas ar pageidautas. Iki eismo įvykio 9 mėnesius kaltinamasis buvo išvykęs į J. K. ir dirbo O. P. betono plokščių gamykloje, ilgiau užsibūti Lietuvoje ilgesnį laiką neplanavo, todėl nuolatinio darbo kurį laiką buvo nusprendęs neieškoti. Turėjo planų vykti dirbti į užsienį. Tuomet kaltinamojo planus pakeitė įvykęs eismo įvykis. Buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo išėjo, nes darbas neatitiko nei kaltinamojo lūkesčių, nei kvalifikacijos. Šiuo metu dirba pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal galimybes ir susitarimus su (duomenys neskelbtini) dengia padarytą žalą. Be abejo, tolimesni kaltinamojo darbo ir gyvenimo planai priklausys ir nuo teismo sprendimo, nes nori kuo greičiau padengti žalą. Apie įvykusį eismo įvykį daug galvoja, ypač po praėjusio teismo posėdžio, bet vis tik nesupranta vieno dalyko. Nukentėjusioji teigė, jog visais įmanomais būdais stengėsi išvengti susidūrimo su kaltinamojo vairuojamu automobiliu ir bandė kaltinamojo vairuojamą automobilį apvažiuoti, nukreipdama savo vairuojamą motociklą į, jos žodžiais tariant, dešinę pusę, t. y. baltą parduotuvę. Todėl ši vieta kaltinamajam nuoširdžiai neaiški, kaip bandyta išvengti susidūrimo važiuojant į tą pusę, kurioje ir yra kliūtis? Kaltinamasis suko į kairę pusę, kuri nukentėjusiosios atžvilgiu buvo jai dešinėje. Nukreipdama motociklą į dešinę ji galėjo tik atsitrenkti į kaltinamojo vairuojamą automobilį, o ne jo išvengti. Nepaisant visų kaltinamajam kylančių klausimų, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios ir jos šeimos. Supranta, jog elgesys buvo nors ir netyčinis, bet vis tiek netoleruotinas. Kaltinamasis nėra nusikaltėlis, tiesiog pasielgė neapgalvotai, neatsargiai, neapdairiai ir nedovanotinai. Iš savo klaidų pasimokys. Dar kartą atsiprašo visų, kuriems toks kaltinamojo elgesys padarė visokeriopos ir turtinės, ir neturtinės žalos. Prašo teismo, kad nuosprendis būtų objektyvus ir teisingas, t. y. atitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus. Jeigu bus priteistos piniginės baudos ar kokios nors sumos, prašo galimybės jas išmokėti dalimis per tam tikrą laiką, nes iškart sumokėti jokių galimybių neturi ir neturės, kadangi šiuo metu kaltinamojo finansinė padėtis yra labai sudėtinga, o be to, dar turi padėti ir savo mamai, gaunančiai tik nedidelę neįgalumo išmoką bei našlės pensiją.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu O. P. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad jam pareikšto pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Nėra įrašytas į psichologo, narkologo įskaitas. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui M. V.. M. V. jam savo automobilį buvo davęs 2023 m. birželio 23 d. (jam atrodo tokia diena buvo), kad grįžtų namo iš Kauno rajono, nes tą dieną, jis buvo blaivus, vairavo draugo automobilį. 2023 m. birželio 25 d. po pietų, galimai nuo 14 val., pradėjo gerti viskį. Gėrė vienas. Nematė, net mama, su kuria kartu gyvena. Gėrė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Išgėrė vieną butelį 0,7 l talpos. Nežino kuri valanda buvo, bet galimai prieš 17 val., pabaigus gerti butelį degtinės, sugalvojo, kad jam reikia nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Suprato, kad yra neblaivus, kad negali vairuoti, kad tai yra draudžiama, ir kad gali jam būti baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, tačiau jam tuo metu atrodė, kad viskas bus gerai, nieko neatsitiks, suvažinės į parduotuvę ir grįš. Nuo namų iki parduotuvės yra maždaug apie 1 kilometro atstumas. Iki parduotuvės važiavo pro (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo draugo M. V. automobiliu „Audi A6“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis. Daugiau niekas su juo nevažiavo. Kaip jis išvažiavo iš namų, niekas nematė. Nusipirkęs parduotuvėje cigarečių, jis atsisėdo į automobilį „Audi A6“. Apsisuko (duomenys neskelbtini) gatvėje ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sukdamas į kairę nepastebėjo, kad priešpriešai atvažiuoja motociklas. Nežino kaip jis nepastebėjo. Jam atrodo, jis buvo įsitikinęs, kad nieko priešpriešinėje juostoje nėra. Darant manevrą į kairę, jau įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir kai automobilis jau buvo sukimosi momentu, jis pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę. Po smūgio, jis stabdė ir, dar šiek tiek pavažiavęs, sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje. Užgesino automobilio variklį, išlipo iš automobilio, pamatė, kad ant gatvės stovi motociklas, o prie jo guli moteris. Buvo prisirinkęs žmonių. Kažkas jo klausė kaip čia įvyko. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri moterį išvežė į ligoninę. Taip pat atvyko ir policijos pareigūnai. Jis policijos pareigūnams prisipažino, kad yra neblaivus. Buvo patikrintas jo neblaivumas. Prisimena, kad alkoholio matuoklis rodė virš trijų promilių. Sutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais. Jis papildomos apklausos metu parodė, kad visiškai prisipažįsta ir patvirtina, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sankryžoje į (duomenys neskelbtini) gatvę, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad priešpriešai neatvažiuoja kita transporto priemonė ir, sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio priešpriešai tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančiam motociklui, kurį vairavo nukentėjusioji, dėl ko dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota J. K.. Nuoširdžiai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas. Pasižada atsiprašyti nukentėjusiosios, kiek turės galimybių pasižada atlyginti padarytą žalą. Su eismo įvykio schema, bei joje nurodytais ženklais ir atstumais, jis sutinka (1 t. b. l. 138-139, 140, 147-148, 149).

Nukentėjusioji J. K. dėl civilinio ieškinio apklausta teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nuo to prasidėjo nepakenčiamas gyvenimas, prieš tai turėjusi nuostabų darbą, šeimą, poilsį. Prasidėjo didieji vargai, skausmai fiziniai, psichologiniai. Ligoninėje gulėjo tris paras, ranka tindavo periodiškai, nuskausminamieji nepadėjo, dar reikėdavo perrišti žaizdą po operacinę, to pasekoje pasidarė blogai su širdimi, pakilo spaudimas, pradėjo naudoti vaistus, kad galėčiau nors kiek pamiegoti. Išrašyta iš ligoninės buvo su langete, kuri buvo galimai įdėta šešioms savaitėms. Per tą laikotarpį turėjo vykti pas gydytojus periodiškai, kadangi negalėjau vairuoti pati ir apsirūpinti savimi, nei apsirengti, nei kitų funkcijų atlikti, turėjo būti slaugantis žmogus, kuris turėdavo padėti išlipti, įlipti į lovą ir kitus dalykus atlikti, nes tekdavo periodiškai važiuoti pasitikrinti. Psichologiškai slėgė prisiminus ta smūgį, pradžioje kaltino save, kad galėjo to išvengti, po to pradėjo susitaikymo periodą. Negalėjo nei vairuoti, nei pasirūpinti savimi, liko nežinomybėje, kada visas skausmas, visos bėdos baigsis. Du mėnesius naudojo didelėmis dozėmis nuskausminamuosius vaistus, nes rankos skausmai būdavo tokie, kad atsigulus nežinojo nei kur dėtis, nei ką daryti. Tada rugpjūčio mėn. prasidėjo reabilitacija ir prasidėjo kiti dalykai. Išimta iš įtvaro ranka buvo sugijusi, bet nefunkcionavo visiškai. Po truputį, dideliuose skausmuose pradėjo taikyti laužymo metodą, tiesiogine to žodžio prasme. Kadangi dirba bendrosios praktikos slaugytoja, skiepiju vaikus ir juos prižiūri, dešinė ranka labai svarbi ir reikalinga. Reabilitacija tęsiasi iki dabar, nes spalio mėn. buvo pastebėta, kad visa rankos funkcija sustojusi ir nepasiekė geresnių rezultatų, todėl buvo nuvykusi atlikti neurologinių tyrimų, kurie parodė, kad yra užspaustas alkūnės nervas, ketvirtas ir penktas pirštas dešinės rankos nefunkcionuoja ir reikalinga atlikti papildomą operaciją. Sausio 8 d. buvo atlikta operacija, kurios pasekoje iki dabar negali kelti daugiau nei 2 kg, atlikti tam tikrų dalykų, pratimų, kad alkūnės nervas palaipsniui priprastų prie viso krūvio, o nebūtų staiga jam užkraunama dirbti sveikos rankos dalykai. Nuo vasario 22 d. iki kovo 6 d. vėl prasidės reabilitacija. Per šitą laikotarpį gyvenimo kokybė pasikeitė 180 laipsnių kampu. Nežino ar aš iš vis galės gyventi tą patį gyvenimą, nes aštuntas mėnuo nedarbingume, nežinau kas laukia, kaip sutiks darbe. Jaučia tokį prislėgimą, prislėgta tiek fiziškai, tiek emociškai, gydymas tikrai dar nesibaigs, reikės reabilitacijos privačios, galimai dar šiais metais, o blogiausiu atveju reikės ir kitais metais reabilituotis savo pačios lėšomis, kad atstatyčiau ranką nors į 75 proc. jos fizinį pajėgumą ir galėtų funkcionuoti kaip ir anksčiau. Nedarbingumas tęsiasi nuo eismo įvykio iki dabar, nepertraukiamai. Nebuvo siunčiama į neįgalumo komisiją suėjus 120 dienų. Šeimoje turiu 11 ir 5 metų dukras, reikalinga elementari pagalba šeimoje, buityje. Visi šeimos nariai padeda. Mano rankoje nėra visiškai smulkiosios motorikos, negali suimti nei adatos, nei sagutės. Riboti rankos judesiai, sutrikusi jėga, koordinacija, čia yra neurologiniai dalykai. Anksčiau sportavo su treneriu privačiai, sporto klube, lankė tango šokius, mėgo važinėti su motociklu, keliones. Stacionare gydėsi tris dienas, nuo 25-28 d., nedarbingumas iki dabar, buvo atliktos trys operacijos. Liekamieji reiškiniai tokie, kad nėra visiškai dešinėje rankoje smulkiosios motorikos, jėgos, daug funkcijų negali atlikti, pvz.: kasos supinti, bulves nuskusti, atsisegti, užsisegti negali. Kiek ranka nedarbinga procentais, negalėčiau įvardinti, nes labai skirtingai, gal įvardinčiau apie 50 maksimumas, o siekiama iki 75 procentų, kad atsirastų smulkioji motorika, taikomos įvairios procedūros, kad iki 100 procentų net neturiu minčių. Taiko man visas procedūras, fizioterapijas, vaistai taikomi tik tada, kaip atliekamos skausmingos procedūros, nes tada privalau naudoti nuskausminamuosius, bet kaip naudoju nuskausminamuosius, tada gydytojai nesupranta iki kiek aš gebu padaryti be skausmo. Aš turiu kentėti, kad gydytojai žinotų, kiek aš gebu, bet kartais būna neįmanoma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

nukentėjusioji J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 17 val. motociklu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) kaime, pagrindine gatve link (duomenys neskelbtini). Paskui ją motociklu važiavo jos vyras K. K. kartu su dukra A. K.. Važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, tikrai negali pasakyti kiek buvo likę metrų, nes neatkreipė dėmesio, o nenori pasakyti neteisingus duomenis, pamatė, kai nuo dešinio kelkraščio, nuo parduotuvės apsisuka juodos spalvos lengvasis automobilis. Tuo metu ji automobilio markės nepastebėjo. Dabar po įvykio žino, kad tai buvo automobilis „Audi A6“. Kas į šį automobilį įsėdo, ji nematė. Į šį automobilį ji atkreipė dėmesį tik tuo metu, kai jis pradėjo apsisukimo momentą. Apsisukęs automobilis, važiavo priešpriešinėje eismo juostoje, prieš ją. Nerodė jokio posūkio signalo, tai ji galvojo, kad jis važiuos tiesiai. Jai jau beveik įvažiavus į sankryžą, tas pats automobilis nei pristabdydamas, nei rodant posūkį, suko į kairę. Atstumas nuo jos vairuojamo motociklo iki šio automobilio buvo apie 1 metras. Ji dar spėjo paspausti rankinį stabdį, suktelėjo vairą į dešinę, nes pagalvojo gal vairuotojas sustos, ir ji išvengs susidūrimo, ir įvyko smūgis. Jos vairuojamas motociklas atsitrenkė į automobilio šoną, maždaug per vidurį, t. y. tarp priekinių ir galinių durelių. Nuo smūgio ji nukrito nuo motociklo, t. y. „perskrido“ per automobilio galinę dalį, ir nukrito ant gatvės. Nukrito ant nugaros. Jautė, kad labai skauda dešinę ranką. Gulėjo ant nugaros, nesikėlė, tik kaire ranka nusiėmė šalmą. Kur sustojo automobilis „Audi A6“, ji nematė. Tik girdėjo, kai žmonės šaukė stabdykit, jis važiuoja. Paskui kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvyko policijos pareigūnai. Ją greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. Šio eismo įvykio metu ji buvo sužalota, t. y. lūžo dešinė ranka atviru lūžiu, ir nustatytas bendras kūno sumušimas. Pas teismo medicinos ekspertus nuvyks. Ar tas vairuotojas buvo priėjęs prie jos įvykio vietoje, ji nežino (1 t. b. l. 57-58, 59);

liudytojas M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su O. P. yra seni pažįstami. Kažkada dirbo toje pačioje darbovietėje. 2023 m. birželio 24 d. susirašė su O. P. per mesendžerio programėlę ir paprašė, kad atvažiuotų jį pavežioti. Tą dieną jis pats buvo neblaivus, todėl negalėjo vairuoti. O. P. beveik visą dieną vairavo jo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). O. P. buvo blaivus. Nuveždavo tai į vieną vietą, tai į kitą, o paskui parvežė jį namo, ir jo automobiliu „Audi A6“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tą dieną nesitarė, ar jo automobilį jam atvarys pats O., ar jis pats atvažiuos parsivaryti automobilio. 2023 m. birželio 25 d. apie 13 val., jam O. per mesendžerio programėlę parašė, kad automobilio neatvarys. Rašė, kad geria. Po to jau rašė, kad negeria. Tada jis pats susirado kitą vairuotoją, kuris jį galėtų atvežti iki (duomenys neskelbtini), kad parsivarytų savo automobilį „Audi A6“. Apie 17 val. atvažiavus į (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, sankryžoje pamatė, kad stovi greitosios pagalbos automobilis ir policijos automobilis. Po to pamatė, kad sankryžoje, kitoje gatvėje, stovi jo automobilis „Audi A6“, jo dešinysis šonas yra sudaužytas. O. P. sėdėjo policijos automobilyje. Suprato, kad O., būdamas neblaivus, vairavo jo automobilį, ir padarė eismo įvykį, t. y. suko į kairę ir nepraleido priešpriešai atvažiuojančio motociklo. Pats su O. P. tą dieną jis nebendravo. Policijos tyrėja jam paaiškino, kad jam priklausantis automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilį „Audi A6“ jis yra įsigijęs prieš keturis metus. Šiuo metu jis jį įvertina 3 000 Eur. Dėl atlyginimo už automobilio sugadinimą, t. y. sudaužymą eismo įvykio metu, jis bandys su O. P. susitarti gražiuoju. Jis jam pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Jei nepavyks, kreipsis teismine tvarka. Kadangi automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis nenumanė ir neįtarė, kad O. P. jį gali vairuoti, būdamas neblaivus, automobiliu O. P. pastoviai nesinaudoja, tik kartais jo sutikimu jį vairuoja, dėl to prašo grąžinti jam automobilį (1 t. b. l. 81-82, 83);

liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 25 d. kartu su žmona J. K. ir su dukra A. K. važinėjosi motociklais. Žmona J. K. važiavo viena atskirai ant motociklo, o su juo kartu važiavo dukra. Žmona J. važiavo motociklu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o jis važiavo motociklu „(duomenys neskelbtini)“. Apie 17 val. važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą, pagrindine gatve link (duomenys neskelbtini). Važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Žmona J. važiavo pirma, o jis paskui ją. Atstumas tarp jų buvo apie 30 metrų. Priešais sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo priešpriešinėje eismo juostoje priešpriešai judantį automobilį juodos spalvos. Tuo metu automobilio markės neatkreipė dėmesio, tik po eismo įvykio pamatė, kad tai buvo automobilis „Audi A6“. Kai pamatė priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantį automobilį, staiga jis tiesiog įstrižai suko į kairę pusę, ir tuo metu žmonos J. K. vairuojamas motociklas trenkėsi į automobilio dešinį šoną. Pamatė, kad žmona pakilo į orą nuo motociklo, „perskrido“ per automobilio galinę dalį ir nukrito ant gatvės. Automobilis „Audi A6“ nesustojo, užbaigė toliau manevrą į kairę, sustojo tik pavažiavęs apie 40 metrų. Motociklas, su kuriuo važiavo žmona, taip pat nukrito ant gatvės toje pačioje vietoje kur įvyko susidūrimas. Pamatęs susidūrimą, jis stabdė savo vairuojamą motociklą. Galutinai sustojo pravažiavęs sankryžą. Matė, kad iš automobilio „Audi A6“ vairuotojo vietos išlipo vyras. Labai į jį nekreipė dėmesio. Bėgo žiūrėti kokia žmonos būklė. Ten buvę kiti asmenys iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Žmona J. gulėjo ant nugaros, skundėsi stipriu rankos skausmu. Jis matė, kad tas vairuotojas buvo atėjęs prie žmonos, pasižiūrėjo ir nuėjo prie parduotuvės. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas sakė, kad tikrino kitam vairuotojui blaivumą. Sakė, kad pirmu pūtimu įpūtė 3,15 promilių. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, žmoną J. išvežė į Kauno klinikas. Jis važiavo kartu su ja. Įvykio vietoje liko dukra A.. Šio eismo įvykio metu buvo sužalota žmona J. K., ir sugadintas jai priklausantis motociklas „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti jos daiktai (1 t. b. l. 75-76, 77);

2023 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, O. P., būdamas neblaivus (pirmu tikrinimu nustatyta 3,15 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 3,21 promilių neblaivumas), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę kairėje susidūrė su (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai priešais atvažiuojančiu motociklu „S. B.“, valstybinis numeris 916, vairuojamu J. K.. Motociklo vairuotoja GMP išgabenta į LSMUL Kauno klinikas. Sugadintos abi transporto priemonės (1 t. b. l. 5);

2023 m. liepos 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Ž. tarnybiniame pranešime dėl papildomos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23388-23, dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Atliekant ikiteisminį tyrimą gauti duomenys, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, O. P., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę kairėje, nedavė kelio transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir susidūrė su (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai priešais atvažiuojančiu motociklu, vairuojamu J. K.. Eismo įvykio metu sužalota J. K.. Gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1324/2023 (02) nurodyta, kad J. K. konstatuota plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro dešinio stipinkaulio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Įvertinant visa tai, teigiama, kad O. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, požymių, dėl to pradėtinas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, kuris atliktinas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23388-23 (1 t. b. l. 11);

2023 m. birželio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos R. I. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad 2023 m. birželio 25 d. 16.58 val. iš BPC Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK pajėgų vienetų mobilių darbo vietų moduliuose gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės moteris apie 50 m. kliudyta lengvuoju automobilių, visi įvykio dalyviai vietoje. Moteriai galimai rankos lūžis. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 25 d. 16.57, BPCID=95362327223, pranešėjas – K. B.. Pirmi į įvykio vietą atvyko Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK vyriausieji patruliai: J. A. ir R. S. (pajėgų vieneto atpažinties Nr. A5078); po to į įvykio vietą atvyko operatyvinės grupės pareigūnai: tyrėjas D. B. ir vyresnioji tyrėja R. I. (pajėgų vieneto atpažinties Nr. A5074). Jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji J. K. GMP buvo išgabenta į LSMUL Kauno klinikas. Su ja kartu buvo išvykęs įvykio liudininkas, jos sutuoktinis, K. K.. Įvykio vietoje buvo A. K., kuri paaiškino, kad 2023 m. birželio 25 d. jos motina J. K., tėvas, K. K. ir ji motociklais važiavo (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Pirma motociklu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo J. K., iš paskos kitu motociklu važiavo K. K. su A. K. (vairavo K. K.). A. K. paaiškino, kad važiuojant ji tik pamatė priešais atvažiuojantį tamsų automobilį (markės nepastebėjo), kuris trenkėsi į J. K. vairuojamą motociklą. Po susidūrimo motociklas su vairuotoja nugriuvo. Automobilis pasuko sankryžoje į kairę ir sustojo. Viskas vyko labai greitai. Įvykio vietoje buvo automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, M. V., kuris paaiškino, kad 2023 m. birželio 24 d. draugas, O. P., jo automobiliu parvežė jį namo į (duomenys neskelbtini) ir grįžo į (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 25 d. jis paskambino O. P. ir paklausė, ar šis gali parvaryti automobilį. Pyplys pasakė, kad negali, nes geria. Tada M. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti savo automobilio ir (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jo automobilis stovi sugadintas po eismo įvykio. O. P. pripažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau įvykio aplinkybių paaiškinti nuosekliai negalėjo (dėl neblaivumo). Pats įvykio metu nenukentėjo. Automobilis Audi iš įvykio vietos paimtas ir saugomas Alytuje, Santaikos g. 31D, automobilių saugojimo aikštelėje. Motociklą paėmė saugoti K. K. (1 t. b. l. 16-18);

2023 m. birželio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, nuotraukose ir plane užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini). Važiuojamosios dalies plotis – 6,7 m. Leistinas važiavimo greitis 50 m/h. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgemumas: motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, skersai gatvę, į vakarus nuo pėsčiųjų perėjos, priekiniu ratu šiaurės kryptimi. Po eismo įvykio motociklas buvo judinamas, pastatytas ant ratų. Nuo priekinio rato iki siauros brūkšninės linijos Nr. 1.7 (skiriančios priešinių krypčių eismo juostas), atstumas yra 0,5 m, nuo priekinio rato iki pėsčiųjų perėjos yra 2,70 m, nuo galinio rato iki pėsčiųjų perėjos yra 3,60 m. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio judintas, stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, dešiniajame važiojamosios dalies krašte, priekiu pietryčių kryptimi. Nuo priekinės automobilio ašies kairės pusės iki motociklo galinio rato yra 35,6 m. Nuo priekinės ir galinės automobilio ašių kairės pusės iki važiuojamosios dalies kairės pusės krašto 4,5 m. (1 t. b. l. 19-22, 30-40, 41);

2023 m. birželio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Motociklas draustas, techninė apžiūra galiojanti. Išoriniai transporto priemonės sugadinimai: priekinis ratas, priekinis purvasargis, priekinė šakė, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis žibintas, priekinis dešinys lankas, išmetimo vamzdis, galinis kelioninis krepšys, sugadintas vairas, priekinis stabdžių diskas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas nuo vėjo (1 t. b. l. 23-25);

2023 m. birželio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas motociklas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Automobilio savininkas M. V., automobilis draustas, techninė apžiūra galiojanti. Išoriniai transporto priemonės sugadinimai: dešinysis priekinis sparnas, dešinysis užpakalinis sparnas, abi dešinės pusės durys, dešinys užpakalinio vaizdo veidrodėlis, dešinys užpakalinių durų stiklas, dešinys slenkstis. Padangų būklė techninius reikalavimus atitinka. Vairo mechanizmo būklė ir stabdžių sistemos būklė – tvarkingos (1 t. b. l. 26-29);

2023 m. birželio 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), priverstinai vilkiku išvežta transporto priemonė „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pristatyta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Santaikos g. 31D, Alytus (1 t. b. l. 42);

2023 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad O. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs gali. O. P. nurodžius, jog alkoholį vartojo atliktas tikrinimas prietaisu ALCOTEST6810 Nr. ARFM 0242, patikros Nr. 1937130, pirmo tikrinimo metu 17.17 val. O. P. nustatytas 3,15 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu 17.35 val., nustatytas – 3,21 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais O. P. sutiko (1 t. b. l. 47);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1324/2023 (02) nurodyta, kad J. K. konstatuota plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2023 m. birželio 25 d. J. K. susižalojant kaip motociklininkei. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro dešinio stipinkaulio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t. 53-55);

informacijoje apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis apie transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – savininkas yra M. V. (1 t. b. l.43);

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi A6“ (2007 m. gamybos) vidutinė kaina Lietuvoje, 2023 m. birželio mėn., yra 3 970 Eur (su PVM) (1 t. b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad O. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka pirmu patikrinimu nustatytas 3,15 promilių girtumas, antru patikrinimu nustatytas 3,21 promilių girtumas. Tokiais veiksmais O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina O. P. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. O. P. 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punktą, nurodantį, kad vairuotojas sukdamas į kairę privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. nesilaikydamas nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. K. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu J. K. buvo padaryta plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta J. K. sveikata. Kaltinamasis nevykdė aukščiau minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvo neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, dėl ko susidūrė su nukentėjusiosios motociklu, dėl to įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiajai J. K. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvadomis, nukentėjusiajai konstatuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo O. P. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo O. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo O. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo O. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi girtumas yra kvalifikuojantis veiką požymis. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 3,15 promilės girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Kaltinamasis O. P. praeityje neteistas (1 t., b. l. 110-112), vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 108-109), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107), teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog 2023 m. lapkričio mėn. registruotas užimtumo tarnyboje, VšĮ Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos jo atžvilgiu neteiktos, dėl psichikos ligų ar sutrikimų nesikreipė (1 t., b. l. 115). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, o taip pat įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir kt., atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent tokią bausmės rūšį, kadangi nagrinėjamu atveju straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta pirmoji bausmės rūšis – bauda, akivaizdu, kad neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos įstatyme, atsižvelgiant ir į kaltinamajam tenkančią nusikalstamų veikų pasekoje pareigą atlyginti žalą, o pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas taip pat neatitiktų bausmės skyrimo principams. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, buvo kritiškas ir nuoširdus nagrinėjant bylą teisme, yra jauno ir darbingo amžiaus, siekia vesti dorą gyvenimo būdą, gailisi ir pergyvena dėl to, kas įvyko, manytina, kad yra pagrindas, sutinkant su prokurorės siūlymu, jo atžvilgiu, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskyrus arešto bausmę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, paskiriant draudimus/įpareigojimus, kurie darytų poveikį kaltinamo elgsenai (75 straipsnio 1 dalis).

Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 (trejiems) metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą (3,15 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam būtina taikyti siekiant apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad O. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. birželio 26 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje automobilio buvo pateikti duomenys, kad „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra M. V.. Šiuo atveju automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina su PVM 2023 metų birželio mėnesį yra 3 970,00 Eur, be PVM – 3 136,30 Eur (1 t., b. l. 44). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2015, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje lengvojo automobilio „Audi A6“ vidutinė kaina su PVM 2023 metų liepos mėnesį nurodyta 3 970,00 Eur, kaltinamajam neginčijant transporto priemonės vertės nustatymo pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ir pan.), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę, o taip pat pripažįstant ir sutinkant atlyginti minėtą sumą, iš kaltinamojo priteistina 3 970,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad tokia vertės nėra labai didelė, kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl turi ne tik galimybę, bet ir pareigą dirbti ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų padarius nusikalstamą veiką.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Nukentėjusioji J. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 14 960 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė žalą dėl turto sugadinimo, gydymo išlaidų, taip pat negautų pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau šioje dalyje ieškinys nėra reiškiamas, kadangi (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialas dalį žalos atlygino, o likusioje dalyje vyksta žalos sureguliavimo procedūros. Be to, nukentėjusiajai iki šiol teikiamos medicininės paslaugas, tęsiamas nedarbingumas ir atitinkamai patiriama žala dėl negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji šioje byloje nereiškia procesinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą. Taip pat nurodė, jog nukentėjusiajai J. K. LSMU Kauno klinikos buvo atlikta dešinio riešo operacija, jos metu buvo įdėta metalinė plokštelė (ji liks visam gyvenimui) ir metaliniai strypeliai (vėliau jie buvo išimti). 2024 m. sausio 8 d. buvo atlikta papildoma operacija (alkūnės nervo pažeidimo ir 4-5 pirštams atstatyti. Iki dabar (daugiau nei 6 mėnesius) nukentėjusioji yra nepertraukiamame, kuriame dar bus nenustatytą ilgą laiką, dėl to, kad iki dabar tik labai dalinai valdo dešinės rankos plaštaką, negali atlikti ne tik savo darbo (medicinos slaugytojos), bet ir paprastų buities darbų. Laukia papildoma reabilitacija bei ilgas darbas su kineziterapeutais ir ergoterapeutais, nes praėjus 4 mėnesių reabilitaciją situacija gerėja labai palaipsniui. Be to, reabilitacijai neduodant reikiamo rezultato ir atlikus papildomus rankos tyrimus buvo nustatyti papildomi rankos pažeidimai ir iš to sekančios diagnozės. Alkūninio nervo pažeidimas, riešo kanalo tunelinis sindromas, rankos mononeuropatija, riešo trikampio kaulo lūžis, alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Esant tokiai situacijai buvo paskirta alkūnės nervo operacija, kuri buvo atlikta 2024 m. sausio 8 dieną. Nukentėjusioji iki šios dienos jaučia skausmus dešinės rankos, kaklo ir kairės rankos srityje. Ilgą laiką po operacijos vartoja vA.us nuo skausmo, kurie pirmą savaitę beveik nepadėjo, kankino nemiga, galvos skausmas ir svaigimas, atminties ir koordinacijos sutrikimai. VA.us nuo skausmo vėl turi vartoti reabilitacijos metu, kad būtų įmanoma fiziškai iškęsti dešinės rankos skausmą, kurį sukelia reabilitacijoje atliekami pratimai. Dėl daugybinių sumušimų, kelių ir kaklo skausmų ilgą laiką sunkiai vaikščiojo ir sunkiai valdė visą kūną. Panašu, kad nukentėjusiosios dešinė ranka niekada pilnai neatsistatys į buvusią padėtį, todėl tikėtina, kad nukentėjusioji niekada negalės dirbti jai įprasto darbą. Pas nukentėjusiąją po avarijos taip pat atsirado daug psichologinių problemų. Kankino košmarai, nervinis drebulys ir atsirado didelė ir neįveikiama baimė vairuoti motociklą bei automobilį. Nukentėjusioji bijo dalyvauti eisme, prarado galimybę džiaugtis gyvenimu. Ilgą laiką automobilio vairavimui ir jai pačiai buityje buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, kadangi reikėjo lankytis gydymo įstaigose, nuo namų iki Kauno miesto yra apie 25 km. Taip pat nukentėjusioji prarado galimybę sportuoti ir užsiimti kita mėgstama veikla. Negalėjo skirti priežiūros dviem mažamečiams vaikams, taip pat ir auginamiems, todėl čia taip pat buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Viso to pasėkoje labai suprastėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, buvo apribotos jos galimybės bendrauti, iki šiol patiriami dideli dvasiniai išgyvenimai. Taip pat nukentėjusioji patyrė nesuskaičiuojamų piniginių ir laiko nuostolių, suplanuotas ir dalinai apmokėtas atostogas ir kt. Taip pat jaučia didelę nuoskaudą ir pažeminimą dėl to, kad kaltinamasis nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata. Nukentėjusioji dėl neturtinės žalos atlyginimo jau kreipėsi į (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialas, ir dalis jai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos (5 040 Eur) yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, dėl 2023 m. birželio 25 d. įvykusio eismo įvykio, nukentėjusiajai padaryta iš viso 20 000 Eur neturtinė žala ir šiuo civiliniu ieškiniu nukentėjusioji reiškia procesinį reikalavimą civiliniam atsakovui dėl neatlygintos neturtinės žalos dalies – 14 960 Eur atlyginimo (20 000 – 5 040 = 14 960).

Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) SE pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją, prašė bylą nagrinėti atstovu nedalyvaujant (2 t., b .l. 100-111).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1324/2023(02) (1 t., b. l. 53-55) nurodyta, kad J. K. konstatuota plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2023 m. birželio 25 d. J. K. susižalojant kaip motociklininkei. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro dešinio stipinkaulio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė J. K. neigiamus psichologinius išgyvenimus, jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, turėjo nepatogumų buityje, ilgalaikį nedarbingumą, patyrė diskomfortą, minėtas įvykis apribojo galimybes užsiimti papildomais pomėgiais, dalyvauti socialinėje veikloje. Sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusioji išgyveno begalinius skausmus, skausmus dėl patirtų daugybinių sužalojimų, turėtų operacijų, atstatomųjų procedūrų, taip pat išgyvena iki šios dienos jaučia skausmus dešinės rankos, kaklo ir kairės rankos srityje. Ilgą laiką po operacijos vartoja vA.us nuo skausmo, kurie pirmą savaitę beveik nepadėjo, kankino nemiga, galvos skausmas ir svaigimas ir kiti sutrikimai. VA.us nuo skausmo vėl turi vartoti reabilitacijos metu, kad būtų įmanoma fiziškai iškęsti dešinės rankos skausmą, kurį sukelia reabilitacijoje atliekami pratimai. Dėl daugybinių sumušimų, kelių ir kaklo skausmų ilgą laiką sunkiai vaikščiojo ir sunkiai valdė visą kūną. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajai, tačiau jos savaime, nenustačius stiprių liekamųjų ir neatstatomųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai, neįgalumas/ ribotas darbingumas nukentėjusiajai nėra nustatytas, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą 14 960 Eur suma. Sutiktina, kad kurį laiką dėl patirtų traumų J. K. negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių ji neturės ateityje. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, operacijos nukentėjusiajai pavyko, komplikacijų po jų nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2K-132-942/2021; 2K-9-976/2022; 2K-191-942/2021; 2K-201-895/2020; 2K-258/2014; 2K-471/2014; 2K-228-303/2015; 2K-232-507/2015; 2K-372-942/2015; 2K-459-511/2015; 2K-95-222/2017). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – J. K. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiosios patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti ne didesnė nei 10 000 Eur dydžio suma, iš kurios minusuotina civilinio atsakovo jau išmokėta suma (10 000 – 5 040 = 4 960), todėl nukentėjusiosios ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors Ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai patirtas proceso išlaidas pagal mokėjimo dokumentus, kurie bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau tokių duomenų byloje negauta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).???

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam O. P. 2023 m. birželio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

O. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu O. P. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. P. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, O. P. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 23.00 iki 5.00 val., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu ar sveikatos priežiūra bei įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš (duomenys neskelbtini) SE J. K. 4 960 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, O. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš O. P. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 3 970,00 Eur sumą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą ir dokumentų paėmimą O. P. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja L. R.