- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-479-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23388-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- O. P.
- Civilinis ieškovas
- J. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. ir jos atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė;
- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu O. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, O. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 23.00 iki 5.00 val., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu ar sveikatos priežiūra bei įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš ERGO Insurance SE J. K. naudai priteista 4 960 (keturi tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, O. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. birželio 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. P. priteista konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti 3 970,00 (trijų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt eurų) Eur suma.
O. P. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas ir dokumentų paėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. O. P., Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, jis 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. Prienų r., Pakuonyje, Sodų ir Aušros gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,15 promilių neblaivumas).
1.1. Be to jis, 2023 m. birželio 25 d. apie 16.57 val. Prienų r., Pakuonyje, Sodų ir Aušros gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punktą, nurodantį, kad vairuotojas sukdamas į kairę, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. nesilaikydamas nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Suzuki VL 800T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. K. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu J. K. buvo padaryta plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta J. K. sveikata.
2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. P. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad O. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje. Alytaus apylinkės teismas nustatęs O. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatęs O. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į O. P. padarytų veikų pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai bei charakterizuojančius duomenis (neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba), paskyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu bei atidėjo bausmės vykdymą, taikant intensyvią priežiūrą bei nustatė įpareigojimus, kurie padėtų keisti nuteistojo elgesį. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, teismas nurodė, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtus nepatogumus yra 4 960 Eur. Be kita ko, O. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones bei priteisė iš O. P. konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią sumą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji J. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendį ir patenkinti pareikštą civilinį ieškinį pilna apimtimi.
3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydį, jį nepagrįstai sumažino, kadangi visiškai nepagrįstai darė prielaidą, jog nėra stiprių liekamųjų ir neatstatomų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai, nors byloje esanti medicininė dokumentacija, o taip pat ir papildomai pateikta medicininė dokumentacija leidžia daryti priešingą išvadą.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiajai J. K. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo atlikta dešinio riešo operacija, jos metu buvo įdėta metalinė plokštelė (ji liks visam gyvenimui) ir metaliniai strypeliai (vėliau jie buvo išimti). Be to, 2024 m. sausio 8 d. buvo atlikta papildoma operacija (alkūnės nervo pažeidimo ir 4 -5 pirštams atstatyti). Nukentėjusioji iki dabar (daugiau nei 6 mėnesius) yra nepertraukiamame nedarbingume, kuriame dar bus nenustatytą ilgą laiką, dėl to, kad iki dabar tik labai dalinai valdo dešinės rankos plaštaką, negali atlikti ne tik savo darbo (medicinos slaugytojos), bet ir paprastų buities darbų. Nukentėjusiosios laukia papildoma reabilitacija bei ilgas darbas su kineziterapeutais ir ergoterapeutais, nes praėjus 4 mėnesių reabilitaciją situacija gerėja labai palaipsniui. Be to, reabilitacijai neduodant reikiamo rezultato ir atlikus papildomus rankos tyrimus buvo nustatyti papildomi rankos pažeidimai ir iš to sekančios diagnozės - alkūninio nervo pažeidimas, riešo kanalo tunelinis sindromas, rankos mononeuropatija, riešo trikampio kaulo lūžis, alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Esant tokiai situacijai nukentėjusiajai buvo paskirta alkūnės nervo operacija, kuri buvo atlikta 2024 m. sausio 8 dieną. Nukentėjusioji iki šios dienos jaučia skausmus dešinės rankos, kaklo ir kairės rankos srityje, ilgą laiką po operacijos vartoja vaistus nuo skausmo, kurie pirmą savaitę beveik nepadėjo, kankino nemiga, galvos skausmas ir svaigimas, atminties ir koordinacijos sutrikimai. Vaistus nuo skausmo vėl turi vartoti reabilitacijos metu, kad būtų įmanoma fiziškai iškęsti dešinės rankos skausmą, kurį sukelia reabilitacijoje atliekami pratimai. Dėl daugybinių sumušimų, kelių ir kaklo skausmų ilgą laiką sunkiai vaikščiojo ir sunkiai valdė visą kūną. Nukentėjusioji pažymi, kad yra tikimybė, jog dešinė ranka niekada pilnai neatsistatys į buvusią padėtį, todėl tikėtina, kad nukentėjusioji niekada negalės dirbti jai įprasto darbą. Nukentėjusiajai po avarijos taip pat atsirado daug psichologinių problemų - kankino košmarai, nervinis drebulys ir atsirado didelė ir neįveikiama baimė vairuoti motociklą bei automobilį. Nukentėjusioji bijo dalyvauti eisme, prarado galimybę džiaugtis gyvenimu. Ilgą laiką automobilio vairavimui ir jai pačiai buityje buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, kadangi reikėjo lankytis gydymo įstaigose, nuo namų iki Kauno miesto yra apie 25 km. Taip pat nukentėjusioji prarado galimybę sportuoti ir užsiimti kita mėgstama veikla. Negalėjo skirti priežiūros dviem mažamečiams vaikams, taip pat ir augintiniams, todėl čia taip pat buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Viso to pasėkoje labai suprastėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, buvo apribotos jos galimybės bendrauti, iki šiol patiriami dideli dvasiniai išgyvenimai. Taip pat nukentėjusioji patyrė piniginių ir laiko nuostolių, suplanuotas ir dalinai apmokėtas atostogas ir kt. Taip pat jaučia didelę nuoskaudą ir pažeminimą dėl to, kad kaltinamasis nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji tęsia gydymą, todėl kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui aktualius medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad palyginus nukentėjusiosios abi rankas paaiškėjo, kad beveik visuose matavimuose (jėga, posūkio kampai ir kt.) dešinė ranka atsilieka vos ne dvigubai, nors tai įprastai yra pagrindinė kiekvieno dešiniarankio žmogaus ranka, kuri turėtų būti pranašesnė už kairę ranką. Taip pat minėtame medicininiame dokumente išvardinta ko nukentėjusioji negali padaryti šia ranka, įskaitant tai, kad yra sutrikusi biosocialinė darbinė ir apsitarnavimo bei kasdieninės veiklos funkcijos. Be to, iš minėto medicininio dokumento matosi, kad atsirado naujos potrauminio pobūdžio diagnozės, kurios medicininiuose dokumentuose ankščiau nebuvo minimos. Taip pat minėtame medicininiame dokumente nurodoma, kad reikalinga tolimesnė reabilitacija, t. y. laukia tolimesni nepatogumai, išlaidos ir praradimai. Matyti, kad per vienerius intensyvios reabilitacijos metus sužalotos rankos funkcijos atsistatė tik 50-60 proc., ir panašu, kad pilno rankos funkcijų atsistatymo tikėtis nėra racionalaus pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. skundą, civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė I. S. prašo atmesti apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo bendroje sumoje 20 000 Eur (įskaitant jau atsakovo išmokėtą 5 040,00 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti) neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei teismų praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje, nuosekliai ir detaliai išnagrinėti ir įvertinti visi neturtinės žalos nustatymui reikšmingi kriterijai, t. y., kad patirtas sužalojimas dėl 2023 m. birželio 25 d. eismo įvykio sukėlė apeliantei skausmą, išgyvenimus, nepatogumus bei tai, kad apeliantei nenustatyti stiprūs liekamieji, neatstatomi reiškiniai sveikatai, neįgalumas/ribotas darbingumas apeliantei nėra nustatyti. Teismas įvertino, jog apeliantė kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių neturės ateityje, operacijos pavyko, komplikacijų nenustatyta. Atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde nuolat kartojamas teiginys, jog „...<...> panašu, kad nukentėjusios dešinė ranka niekada pilnai neatsistatys į buvusią padėtį <...>" nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, byloje nėra jokių medicininių duomenų konstatuojančių tokią prognozę, todėl nėra pagrindo tokio teiginio laikyti pagrįstu ar įrodytu.
4.2. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą taip pat atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu. Tokių prielaidų šioje byloje nėra. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K- 422/2009).
4.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu - „Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) padarė žalos būdamas neblaivus <..>;“ - ieškovas turi teisę kaltinamajam taikyti atgręžtinį reikalavimą dėl visų išmokėtų draudimo išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis 2023 m. birželio 25 d. eismo įvykio metu apdraustą transporto priemonę AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, civilinis atsakovas dėl visų išmokėtų draudimo išmokų taikys atgręžtinį reikalavimą į kaltinamąjį.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios J. K. apeliaciniai skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiosios J. K. dėl O. P. nusikalstamų veiksmų patirtos neturtinės žalos dydį (piniginę šios žalos išraišką), t. y. nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad jai buvo priteista per maža pinigų suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiosios J. K. patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.
8. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).
9. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju.
10. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. K. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 14 960 Eur neturtinės žalos.
11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs J. K. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), sužalojimų pobūdį (nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai: plėštinė žaizda dešiniame rieše, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kairiame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto-alkūnės duobės duobės-dilbio srityje, atviras dešinio stipinkaulio lūžis), patirtus nepatogumus (J. K. dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl atviro dešinio stipinkaulio lūžio J. K. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui), pasekmes, liekamuosius reiškinius, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai atsirado dėl kaltininko O. P. veiksmų), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose, bei įvertinęs, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 5 040 Eur. sumą, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino ne didesne nei 10 000 Eur suma, t. y. papildomai iš draudimo bendrovės priteisė 4 960 Eur dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas nukentėjusiajai šią sumą neturtinei žalai atlyginti, sumažinęs pastarosios civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti žalos dydį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose bei nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį.
12. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl O. P. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime bei darbe. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirto atviro dešinio stipinkaulio lūžio. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, tai yra juntamas nuolatinis skausmas, vartojami vaistai, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą, sumažėjo darbingumas. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
13. Tačiau įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiosios patiriamų iki šiol išgyvenimų, skausmo, patiriamos įtampos, vaistų vartojimo, nemigos, galvos skausmo, tikimybės, jog dešinė ranka niekada pilnai neatsistatys į buvusią padėtį, pasunkėjo galimybė apsirūpinti buityje, atlikti darbo funkcijas, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, į jas buvo atsižvelgta sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Skundžiamame nuosprendyje ne tik deklaratyviai, tačiau išsamiai ir motyvuotai baudžiamosios bylos aplinkybės buvo įvertintos bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste.
14. Be to, pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K–367, nurodyta, kad nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį draudikas turi atsižvelgti į dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusiojo (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punkte nurodytus orientacinius dydžius. Rekomendacijų 4.2.4 punkte nustatyta, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis virš 6 mėnesių, mokama iki 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kas nagrinėjamu atveju maksimaliai sudarytų 6 720,00 Eur.
15. Įvertinusi pakartotinai baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiosios ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai apylinkės teismo iš draudimo bendrovės papildomai priteistas 4 960 Eur. neturtinės žalos dydis, įvertinus jau atlygintą 5 040 Eur sumą, nėra aiškiai per mažas ir neatitinkantis byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl pagrindo tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą dėl skundžiame nuosprendyje nustatyto nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio nėra. Kadangi Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. APD-2024-09391 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad O. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 177, 38 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
17. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskyrė O. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatą G. A., kadangi iki teismo posėdžio pradžios O. P. nebuvo pasirinkęs ir į posėdį pasikvietęs savo gynėjo. Tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti O. P. atvyko ir advokatas G. A., ir O. P. pasirinktas gynėjas advokatas V. M.. Esant tokiai situacijai, teismo nutartimi paskirtas advokatas G. A. buvo atleistas nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba O. P. šioje byloje (iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio) buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo O. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 177, 38 Eur, neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.