Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. LK-229 netaikyti nuteistajam K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 21 d., pabaiga – 2016 m. spalio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. birželio 30 d. – 2 metai 3 mėnesiai ir 23 dienos.

Komisija 2014 m. birželio 30 d. nutarime Nr. LK-229 nutarė netaikyti K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, kad jis anksčiau teistas devynis kartus, nusikaltimus darydavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio vartojimo problemą minimizuoja, be to, anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Komisija įvertino ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (76 balai), o pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką – žema. Komisija nutarime taip pat pažymėjo, jog K. K. bausmės atlikimo metu pataisos namuose skatintas du kartus, planuoja dirbti pas ūkininką, nors tai įrodančių dokumentų nepateikė, turi nepilnamečių vaikų, su jais bendrauja, tačiau jų neremia ir neišlaiko, nes neturi iš ko.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nebaustas drausmine tvarka, skatintas du kartus, yra faktiškai atlikęs minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra privaloma taikant intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad tiek Komisija nutarime, tiek prokuratūra atsiliepime bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog nuteistas jau 2014 m. kovo 19 d. buvo atlikęs ? paskirtos bausmės. K. K. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą minimalią ? paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bus atlikęs tik 2014 m. spalio 19 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, laikoma, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju yra faktiškai atlikęs minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra privaloma taikant intensyvią priežiūrą.

Kita vertus, šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, taip pat svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos nuteistam asmeniui socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina tai, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms. Nors nuteistojo elgesys ir gerėja, tačiau įvertinus atliktą paskirtos bausmės dalį, dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog K. K. pakeitė savo elgesį taip, kad jau šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

K. K. skunde akcentuoja jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, norą gyventi pilnavertį gyvenimą kartu su šeima, nenusikalsti, laikytis įstatymų, prašo atsižvelgti į gerą elgesį pataisos namuose ir tai, kad jis jau suprato savo veiksmų pasekmes, yra padaręs tinkamas išvadas. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis teistas net dešimt kartų už tyčinius nusikaltimus, jo padarytuose nusikaltimuose vyrauja vagystės, šiuo metu bausmę atlieka už plėšimą. Svarbu ir tai, kad nusikaltimus jis pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu (b. l. 15). Skunde nurodyta aplinkybė, kad jis anksčiau taikytų lygtinių paleidimų sąlygų nepažeidė, naujų nusikaltimų nepadarė, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, kad K. K. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Būtina pažymėti ir tai, kad atlikus K. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys” metodiką, gautas vertinimo rezultatas yra 76 balai, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pakankamai didelė (b. l. 15-17). Tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suklydo nurodydamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą balais, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas tai laiko rašymo klaida.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog būdamas daug kartų teistas, ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmes praeityje, K. K. dar nėra atlikęs net ir įstatyme numatytos minimalios 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Akcentuotina, kad šiuo metu K. K. nėra atlikęs daugiau kaip 2 metų laisvės atėmimo bausmės (iš teismo paskirtų trejų metų). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nors ir labai svarbus K. K. skundo argumentas, kad jis turi nepilnamečių vaikų, kuriems, būdamas pataisos namuose ir neturėdamas darbo, negali padėti finansiškai, o laisvėje turėtų galimybę dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie jų išlaikymo, aukštesniojo teismo nuomone, tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį jau šiuo metu galima paleisti lygtinai, atlikus vos ¼ paskirtosios bausmės dalį už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimu K. K. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi jis prie vaikų išlaikymo niekada neprisidėjo, buvo visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros, nesidomėjo jų mokymosi rezultatais, sveikata, jų nelankė. Taigi, aukštesnysis teismas, nuteistojo argumentus dėl vaikų išlaikymo vertina kaip deklaratyvius, siekiant lygtinio paleidimo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad K. K. jau nėra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. LK-229 netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo K. K. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.