- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-104-498-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00520-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. K., K. K.
- Advokatai
- Irena Sabaitienė
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-104-498-2014
Teisėja Lidija Deksnienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00520-2013-2
2014 m. kovo 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nuteistas 3 ( trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2013-05-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis LR BK 65 str. 1d. 1p. b p.p. laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu (1:2 ), galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas K. K., tačiau jo apeliacinio skundo negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 01.10 val. iki 02.44 val. pamiškėje Mimalių k. Žeimių sen. Jonavos r., taksi automobilyje ,,VW PASSAT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su K. K., K. K. nurodžius nukentėjusiajam sustabdyti automobilį, ir panaudojus psichinį bei grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. R., t.y. K. K. įrėmus į kaklą peilį grasinant nukentėjusiajam perpjauti gerklę, ir tokiu būdu bendrais veiksmais su K. K. sukurdamas nukentėjusiajam bauginančią aplinką, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. R. priklausantį turtą - automobilį ,,VW PASSAT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3000 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, su TELE 2 „PILDYK“ SIM kortele bendros 50 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY S plius“, su TELE2 „PILDYK“ SIM kortele bendros 400 litų vertės, pinigus 360 litų, piniginę 20 litų vertės, ir automobilyje buvusius A. R. vardu išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę, automobilio registracijos liudijimą, automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, taip tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo A. R. 3830 Lt vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti, įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 180 str. 1 d., bausmę sušvelninti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Nuteistasis teigia, kad apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismui paaiškino, kad negrasino nukentėjusiajam, priešingai - įkalbinėjo tėvą K. K., kad jis negrasintų peiliu A. R.. Pripažino, kad paėmė taksisto mobiliuosius telefonus, pagrobus automobilį, jį vairavo, rado piniginę, dalį pinigų atidavė tėvui K. K.. Dėl nusikaltimo padarymo iš anksto nesitarė su K. K., apie tai, kad jis grasins peiliu A. R., nežinojo. Nusikaltime dalyvavo K. K. įtakoje. V. K. nurodo, kad jo parodymų turinys atitinka kaltinamojo K. K., nukentėjusiojo A. R. parodymams, kurie patvirtino, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, aktyvus buvo K. K., kuris vartojo psichologinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, įrėmęs į kaklą, grasino peiliu. Apelianto manymu, jam be pagrindo inkriminuotas plėšimas panaudojant peilį, o K. K. nusikalstama veika dalyje grasinimo peiliu įrėmus jį į kaklą nukentėjusiajam A. R., turi būti vertinama kaip vykdytojos ekscesas, o jam iš kaltinimo turi būti išjungta. Jo įvykdyta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d.
Skundo autoriaus teigimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis gailisi padaręs nusikaltimą, žala, kuri buvo padaryta nukentėjusiajam, atlyginta, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, tačiau skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė į LR BK 41 str. 54 str. reikalavimus, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis V. K. teigia, kad jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 180 str. 1 d., jis nežinojo, kad tėvas K. K. nukentėjusiajam grasins peiliu, tai turi būti vertinama kaip vykdytojo ekscesas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK180 str. 2 d. kyla už apiplėšimą įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji K. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant peilį, apiplėšė nukentėjusįjį A. R..
Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų LR BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (pavyzdžiui, siekdami užvaldyti svetimą turtą, vienas plėšimo bendravykdytojas įremia peilį nukentėjusiajam į kaklą, o kitas – pagrobia nukentėjusiojo turtą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–162/2007).
Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad K. K. ir V. K. susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį A. R. pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Nors apeliantas teigia, kad nežinojo, jog tėvas K. K. nukentėjusiajam grasins peiliu, bylos medžiaga patvirtina, kad jis žinojo, jog tėvas su savimi turėjo iš motinos namų paimtą peilį (b.l. 94. 104, t.1).
Nuteistasis V. K. matė ir suprato, kad jo tėvas grasina peiliu nukentėjusiajam, tokiems veiksmams aktyviai nesipriešino, pritarė, kaip bendrininkas tęsė nusikalstamus veiksmus – iš nukentėjusiojo paėmė mobiliuosius telefonus, ieškojo GPS įrangos, grasino nukentėjusiajam, laisvai disponavo nukentėjusiajam priklausančiais daiktais - vairavo automobilį, dalį pinigų atidavė nusikaltimo bendrininkui, išmainė magnetolą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. K. suprato, jog kartu su nuteistuoju K. K. vykdo nusikalstamą veiką, įgyvendina LR BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, siekia užvaldyti svetimą turtą, juo laisvai disponuoti. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis K. K. buvo įrėmęs peilį į nukentėjusiojo A. R. kaklą ir grasino perpjauti jam gerklę, nesudaro pagrindo vertinti K. K. veiksmus kaip vykdytojo ekscesą ir apelianto nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į LR BK 180 str. 1d.
Nuteistasis V. K. prašo paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė LR BK 41 str., 54 str. nuostatas. LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Individualizuodamas nuteistajam V. K. skiriamą bausmę apylinkės teismas įvertino, kad nuteistasis padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nuteistasis V. K. anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, todėl jis laikomas recidyvistu LR BK 27 str. prasme, o recidyvistui teismas už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). LR BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad nuteistasis V. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, nusikaltimu padaryta žala atlyginta, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pirmaeilis, nėra išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą švelninti paskirtą bausmę ir taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Nuteistajam V. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, atitinka LR BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.