- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-269-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00520-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jam paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. K. prašymą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį, kadangi nenustatė, jog egzistuoja materialusis pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti naujai įsigaliojusio BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo situacijoje yra formalus pagrindas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, tačiau teismas jo prašymą atmetė net nenagrinėjęs. Apeliantas pažymi, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, iki suėmimo dirbo, turi mažametę dukrą. Nuteistojo teigimu, jis teisingai suvokia bausmės atlikimą, smerkia savo elgesį ir jo nepateisina, tačiau nori išlaikyti socialinius ryšius, auginti dukrą, dirbti ir daugiau nenusikalsti. Apelianto manymu, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).
Taigi įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėjo tai, kad įstatymo leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Numatant galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidos, nes teismai buvo netiesiogiai įpareigoti neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.
Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, V. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 5 d., taigi bylos nagrinėjimas yra pasibaigęs. Skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatuota, kad šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu minėtoje byloje, tokio pagrindo byloje nėra. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi bendrosios kompetencijos teismai privalo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vadovautis ir jais remtis, taikant tuos pačius įstatymus ir teisės aktus.
Nors apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra formalusis pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau priėmė teisingą sprendimą, tokį nuteistojo prašymą atmesdamas. Dėl šios priežasties panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
Atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.