Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prevencinį ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ prevencinį ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.6. Nė vienoje iš nurodytų bylų nebus vertinami atsakovės būsimi veiksmai ir tokių veiksmų galima žala ieškovei, bet bus vertinami atsakovės jau atlikti veiksmai, priimant atitinkamą skundžiamą sprendimą (administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023), arba bus vertinamas anksčiau vykusio konkurso būdu ieškovei suteiktų teisių apimties klausimas (civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023). Atsižvelgus į tai, iš esmės skirsis ir visose bylose įrodinėtinos aplinkybės (nagrinėjamų bylų nagrinėjimo dalykas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prevencinį ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį, tame tarpe ir prevencinį, būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Vadinasi, teismas, laikydamasis proceso įstatymo, turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja du CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai atsisakyti priimti prevencinį ieškinį, t. y. dėl to, kad: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl prevencinio ieškinio (ne)nagrinėjimo teisme civilinio proceso tvarka

11. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.

12. Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.

13. Minėti CK 6.255 straipsnio 1 dalies reikalavimai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių realiai ir tiesiogiai gali būti kildinamas žalos atsiradimas. Tokios aplinkybės gali būti nepripažįstamos, jeigu veiksmais sukeliama grėsmė asmens teisėms, jų įgyvendinimui, bet neaišku, ar dėl to atsiras žalos arba nuostolių. Jeigu konkreti žala ar nuostoliai nenumatomi, o atliktų veiksmų ar sprendimų rezultatas būtų tik tam tikri suvaržymai, tai nebūtų įrodyta būtina prevencinio ieškinio sąlyga dėl galinčios būti ateityje žalos realumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

14. Keldamas prevencinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reali žalos tikimybė – tai tokie veiksmai, kurie yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai. Teismas realumo aplinkybes turi vertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tai yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo individualios bylos aplinkybių. Tai, kad ateityje atsakovo veiksmais gali būti padaryta žalos, nėra preziumuojama, bet turi būti įrodyta. Ieškovas turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus realus pavojus. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas, tenkinti ar ne prevencinį ieškinį, privalo įvertinti ir spręsti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar yra realus pavojus atsirasti realiai žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015).

15. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Minėta, kad toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindas ir dalykas). Tokiu būdu įgyvendinami dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

16. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti pareikšdama prevencinį ieškinį – prašo uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. atsakovės išduotame leidime ieškovei įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5 (2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius. Ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad atsakovė neišduodama ieškovei Leidimo atlieka neteisėtus veiksmus, kurie bus tęsiami ir ateityje, o tokie atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių, be kita ko, ieškovės reikalaujama demontuoti reklamos įrenginius, sąlygoja turtinės žalos atsiradimą ieškovei.

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prevencinį ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas neatitinka teisinių prielaidų, būtinų prevenciniam ieškiniui pareikšti, tai yra prevencinio ieškinio padavimo metu atsakovės atliekami veiksmai nėra neteisėti bei sukeliantys žalos atsiradimo grėsmę, o ieškovė dar tik siekia (kitose bylose) sukurti prielaidas atsakovės veiksmų neteisėtumui bei žalos grėsmei kilti, t. y. teismas atsisakė priimti prevencinį ieškinį nesant vienos iš būtinųjų sąlygų tokiam ieškiniui pareikšti – atsakovės veiksmų, kuriuos uždrausti siekia ieškovė, neteisėtumo bei atitinkamai grėsmės žalai kilti dėl tokių veiksmų atlikimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad šioje proceso stadijoje neturėtų būti vertinamas prevencinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų egzistavimas. Kaip minėta, tiek atsakovės veiksmų neteisėtumas, tiek reali žalos tikimybė yra aplinkybės, įrodinėtinos bylos proceso metu. Teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas, tenkinti ar ne prevencinį ieškinį, privalo įvertinti ir spręsti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar yra realus pavojus atsirasti realiai žalai. Kadangi prevencinio ieškinio sąlygos yra įrodinėtinos bylos proceso metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ar ieškinys atitinka prevenciniam ieškiniui keliamas sąlygas. Kaip jau minėta, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turėtų įvertinti išimtinai procesinio pobūdžio aplinkybes: patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

20. Pažymėtina ir tai, kad aptariamu atveju ieškovė aiškiai identifikavo pasirinktą teisių gynimo būdą – pareiškė prevencinį ieškinį. Šią aplinkybę patvirtina tiek procesinio dokumento pavadinimas, tiek turinys – ieškovė pateikė argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius CK 6.255 straipsnyje įtvirtintų prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimą. Ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas taip pat patvirtina, kad pateiktu procesiniu dokumentu siekiama prevencinio ieškinio tikslų – veiksmų, galinčių sąlygoti žalos atsiradimą, uždraudimo.

21. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės prevencinį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo atsisakymą priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, taikymo nagrinėjamoje byloje

22. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą; kt.). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).

24. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021 20 punktą ir kt.).

25. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

26. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, motyvuodamas tuo, kad: teismas, palyginęs reiškiamo prevencinio ieškinio ir administraciniame teisme nagrinėjamo skundo šalis ir reikalavimų pobūdį padarė išvadas, kad: 1) abejais atvejais ginčo šalys yra tapačios, nes veikia tame pačiame materialiniame teisiniame santykyje, ieškovei bandant apginti savo teisę ir toliau naudotis 154 reklaminiais inžineriniais statiniais (reklaminiais skydais); 2) prevencinio ieškinio faktiniame pagrinde dėstomos aplinkybės (apie savivaldybės neteisėtus veiksmus, draudžiant bendrovei naudotis 154 reklaminiais inžineriniais statiniais (reklaminiais skydais)), sutampa su dalimi administracinėje byloje nagrinėjamo skundo faktinio pagrindo, kuriuo bendrovė lygiai taip pat įrodinėja savivaldybės veiksmų neteisėtumą (nepagrįstai priėmus ginčijamą sprendimą), neleidžiant bendrovei naudotis 154 reklaminiais inžineriniais statiniais (reklaminiais skydais)); 3) prevencinio ieškinio dalykas patenka į administracinio skundo dalyko turinį (nepaisant skirtingų lingvistinių formuluočių), nes prevenciniu ieškiniu siekiama lygiai tokio paties rezultato – leisti bendrovei ir toliau naudotis 154 reklaminiais inžineriniais statiniais (reklaminiais skydais) tik trumpesniu laikotarpiu.

28. Taip pat, pirmosios instancijos teismas palyginęs reiškiamo prevencinio ieškinio ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio šalis ir reikalavimų pobūdį padarė tokias išvadas: 1) abejais atvejais ginčo šalys yra tapačios; 2) prevencinio ieškinio faktiniame pagrinde dėstomos aplinkybės (apie savivaldybės neteisėtus veiksmus), sutampa su dalimi apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio faktinio pagrindo; 3) prevencinio ieškinio dalykas sutampa su apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio dalyku (nepaisant skirtingų lingvistinių formuluočių), nes prevenciniu ieškiniu siekiama lygiai tokio paties rezultato – leisti bendrovei ir toliau naudotis 154 reklaminiais inžineriniais statiniais (reklaminiais skydais) laikotarpiu iki bus išspręstas ginčas tarp bendrovės ir savivaldybės dėl bendrovės teisės ir toliau įrengti išorinę reklamą 154 reklaminiuose inžineriniuose statiniuose (reklaminiuose skyduose).

29. Apeliantė tvirtina, kad prevencinis ieškinys nėra tapatus skundui, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023, kadangi: 1) skiriasi ginčo materialinis teisinis santykis, kuris būtent ir nulemia ginčo teismingumą bendrosios ar administracinės kompetencijos teismui; 2) prevenciniu ieškiniu ieškovė siekia apginti savo nuosavybės teises ir siekia išvengti būsimų nuostolių (žalos), t. y. ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, o administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus atsakovės priimto administracinio Sprendimo teisėtumo; 3) prevenciniu ieškiniu yra siekiama iki tol, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo, išsaugoti status quo padėtį ir tokiu būdu apginti Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių valdymo teisę, o administracinėje byloje yra sprendžiamas tik Sprendimo teisėtumo klausimas; 4) prevencinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su būsimais atsakovės veiksmais ir tokių veiksmų sukelsima žala, kurios siekiama išvengti pareikštu prevenciniu ieškiniu, o administracinėje byloje pareikšto skundo faktinį pagrindą sudaro su skundžiamo Sprendimo teisėtumu susiję argumentai ir faktinės aplinkybės.

30. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4165-631/2023, iškelta pagal pareiškėjos UAB „Clear Channel Lietuva“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, reikalaujant panaikinti atsakovės 2023 m. sausio 9 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą. Skundo faktiniame pagrinde dėstomos aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto Leidimo pagrindu, o skundžiamas Sprendimas neatitinka jam teisės aktų keliamų reikalavimų, kurie lemia tokio Sprendimo neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju abejose bylose ginčo šalys tos pačios ir iš dalies sutampa nurodomos faktinės aplinkybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prevenciniu ieškiniu siekia apginti savo nuosavybės teises ir išvengti būsimų nuostolių (žalos), o skundu administracinėje byloje siekia, kad būtų panaikintas atsakovės Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė prevenciniu ieškiniu ir pateiktu skundu administracinėje byloje siekia skirtingų materialinių teisinių pasekmių. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, abejais atvejais ginčai kilę iš skirtingų teisinių santykių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prevencinis ieškinys ir minėtas skundas nėra tapatūs.

31. Apeliantė taip pat tvirtina, kad prevencinis ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023, kadangi: 1) prevenciniu ieškiniu siekiama išsaugoti status quo padėtį ir tokiu būdu apginti Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių valdymo teisę, o civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 pareikštu ieškiniu yra siekiama tam tikrų civilinių teisių pripažinimo, kurios kildinamos iš atsakovės organizuoto konkurso; 2) prevencinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su būsimais atsakovės veiksmais ir tokių veiksmų sukelsima žala, o kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 pareikštu ieškiniu yra siekiama tam tikrų ieškovės civilinių teisių pripažinimo ir ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurios susijusios su anksčiau atsakovės organizuotu konkursu, kurio pagrindu ieškovė įgijo civilinę teisę eksploatuoti tam tikrus išorinės reklamos įrenginius.

32. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1900-340/2023, iškelta pagal ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo ieškovė prašo pripažinti jos teisę eksploatuoti 154 reklaminius inžinerinius statinius iki atsakovė konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius (pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius) kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad abejais atvejais tenkinus ieškinius, būtų pasiektas tas pats rezultatas – ieškovė ir toliau galėtų naudotis 154 reklaminiais įrenginiais. Tačiau, įvertinus abejų ieškinių faktinį pagrindą, matyti, kad nors abejų ieškinių dalis faktinio pagrindo sutampa, visgi ieškovė prevenciniu ieškiniu, skirtingai nei ieškiniu pareikštu Vilniaus apygardos teisme, įrodinėja ir dėl atsakovės veiksmų galimai kilsiančią žalą. Kadangi galimas žalos kilimas yra viena iš aplinkybių, kurią ieškovė prevenciniu ieškiniu turi įrodyti, ji nėra laikytina kaip tik papildomai nurodoma faktinė aplinkybė, dėl kurios būtų galima daryti išvadą, kad ieškiniai tapatūs. Taigi, konstatavus skirtingą ieškinių faktinį pagrindą, spręstina, kad nagrinėjamos bylos ieškinys nėra tapatus Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 nagrinėjamam ieškiniui.

33. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad prevencinis ieškinys yra tapatus skundui, nagrinėjam administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023 ir/ar ieškiniui, nagrinėjamam civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias prevencinio ieškinio priėmimą, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir prevencinio ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti prevencinio ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.