- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- eI1-16476-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01964-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki skundo padavimo dienos nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės į orias kalinimo sąlygas.
Nurodė, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo paskirtas gyventi į 11 būrio 1 gyvenamąją patalpą. Minimoje patalpoje yra įrengta 20 miegamųjų vietų. Patalpos plotas nesiekė 40 kv. m., taigi, buvo pažeista vienam asmeniui pataisos įstaigose tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma.
Teigė, jog Pravieniškių 2-ame kalėjime įrengtas dušas neatitinka reikalavimų. Po 2022 m. vasario mėnesio, tarp dušų čiaupų buvo įrengtos sienelės ne daugiau 30 cm pločio, bet vis vien jos negalėjo atskirti nuteistųjų maudantis pilnai. Maudantis, vienas nuteistasis pilnai galėjo matyti kitą nuteistąjį. Be to, dušo čiaupai buvo įrengti ne vienoje dušo kambario pusėje, bet ir kitose dušo kambario pusėse, todėl nuteistieji maudydamiesi vienas prieš kitą, galėjo be sunkumų vienas kitą stebėti. Dėl to, kad gali būti kažkieno stebimas, pareiškėjas nejaukiai jautėsi, negalėjo normaliai nusiprausti kitiems stebint. Buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą. Tik po daugelio prašymų ir teikiamų skundų 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo papildomai įrengtos užuolaidėlės, kad maudantis negalėtų stebėti kiti asmenys.
Pažymėjo, kad 11 būryje nėra įrengta poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija tobulėti, ar šiaip atlikti įvairius darbus. Nebuvo kur išsidžiovinti avalynės, todėl pareiškėjas buvo priverstas vaikščioti su drėgna avalyne. Daugiau kaip mėnesį nėra skalbimo, džiovinimo mašinų. Vis žadama jas sutaisyti, bet tai lieka tik pažadais. Dėl to pareiškėjas negali išsiskalbti drabužių.
Akcentavo, jog gyvenamoje patalpoje pilna blakių, kurios pastoviai kandžioja nuteistuosius. Atkreipė dėmesį, kad kalėjimo administracija nesiima priemonių parazitams išnaikinti. Buvo daroma dezinfekcija parazitų naikinimui, tačiau jau rytojaus dieną visi parazitai grįžo į gyvenamąsias patalpas ir toliau kandžioja nuteistuosius, taip pat ir pareiškėją. Pareiškėjas, laikomas patalpoje, kurioje yra nuolat kandžiojamas blakių, kenčia nežmoniškus skausmus, patiria nemigą.
Teigė, jog jam nebuvo suteikta teisė priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru. Pabrėžė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistas pareiškėjo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 1 patalpos plotas yra 60,60 kv. m., patalpoje įrengta 19 miegamųjų vietų. Taigi, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 1 patalpose, jam tenkantis plotas buvo 3,189 kv. m. Pareiškėjas atliko bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas.
Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos. Taip pat, Turto valdymo skyriaus žodiniu sprendimu 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengtos dušo užuolaidos iš priekio. Informavo, kad pareiškėjas su skundais dėl neužtikrinto privatumo maudantis duše į įstaigos administraciją, nesikreipė.
Nurodė, kad atskiras poilsio kambarys ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu laiką galėjo leisti lauke ir kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose ir koplyčioje. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambario, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl tokie pareiškėjo keliami argumentai turėtų būti laikytini deklaratyviais ir atmestini. Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su nusiskundimais dėl laisvalaikio/užimtumo trūkumo ar poilsio kambario nebuvimo. Pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veikiančioje bendrojo naudojimo skalbykloje yra įrengtos elektrinės skalbimo mašinos, o džiovykloje įrengtos elektrinės džiovinimo mašinos, tokiu būdu sudarant sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Tačiau skalbimo mašina ir džiovyklė buvo sugadinta, todėl iki 2024 m. rugsėjo 30 d. minėta buitinė technika buvo remontuojama. Sutaisyta buitinė technika buvo grąžinta į tam numatytas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad remonto metu skalbimo ir džiovinimo paslauga buvo teikiama nepertrūkstamai, t. y. pagal patvirtintą Saugumo valdymo skyriaus Nuteistųjų skalbinių priėmimo/išdavimo skalbykloje grafiką, 11 būrio nuteistųjų nešvarūs drabužiai bei patalynė buvo išskalbta Pravieniškių 2-ojo kalėjimo skalbykloje. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai buvo grąžinami nuteistiesiems. Atkreipė dėmesį, kad džiovinimo vietos yra įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais.
Akcentavo, jog patalpos buvo dezinfekuojamos, vykdoma buitinių parazitų kontrolė ir jų naikinimas. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą dėl pastebėtų kenkėjų, nėra.
Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra abstraktūs, deklaratyvūs ir paremti tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 1 d. (skundo padavimo teismui diena).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,60 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis (gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas minėtų duomenų neginčijo) ir konstatuoja, kad pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpi buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl patalpų perpildymo atmestinas.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog patyrė neturtinę žalą dėl to, jog 11 būryje nebuvo įrengto poilsio kambario, nebuvo kur išsidžiovinti avalynės.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 6 punktas nustato, kad, nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: 1) nuteistųjų laikymo patalpos; 2) stacionaraus priežiūros posto patalpa gyvenamuosiuose korpusuose, kuriuose nuteistieji užrakinami nakčiai; 3) socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas; 4) esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; 5) naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas tualetas personalui; 6) valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); 7) sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui); 8) laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui); 9) kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui); 10) maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei); 11) pasivaikščiojimo kiemas; 12) gali būti įrengiamos ir kitos paskirties patalpos.
Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato atskiros batų ir drabužių džiovyklos patalpos įrengimo įkalinimo įstaigoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog jam nebuvo kur išsidžiovinti avalynės atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad atsakovės atstovė pripažįsta, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būryje ginčo laikotarpiu atskiras laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neįrengto laisvalaikio kambario galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai konstatuotini neteisėti atsakovės atstovės veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 1 d.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog daugiau kaip mėnesį nėra skalbimo, džiovinimo mašinų, jos neremontuojamos, dėl to pareiškėjas negali išsiskalbti drabužių.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo veikiančioje bendrojo naudojimo skalbykloje skalbimo mašina ir džiovyklė buvo sugadinta, todėl iki 2024 m. rugsėjo 30 d. minėta buitinė technika buvo remontuojama. Atkreipė dėmesį, kad remonto metu skalbimo ir džiovinimo paslauga buvo teikiama 11 būrio nuteistųjų nešvarius drabužius bei patalynę skalbiant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo skalbykloje.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 40 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsakovės atstovė neneigia aplinkybės, jog 11 būrio skalbykloje buvo sugedusi skalbimo ir džiovinimo technika ir ji buvo remontuojama. Tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti drabužių ir patalynės skalbimo paslauga. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės teiginiu, jog nuteistųjų drabužiai ir patalynė buvo skalbiami centralizuotai. Pareiškėjas nenurodo, jog norėjo pasinaudoti skalbimo paslauga ir ši teisė jam nebuvo suteikta. Kadangi atsakovės atstovė, sugedusią buitinę techniką (kuri įrengta gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas), remontavo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neveikimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis negalėjo išsiskalbti rūbų atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog dušo patalpoje nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi dušo čiaupai buvo įrengti vienas priešais kitą ir tarp dušų čiaupų įrengtos sienelės privatumo neužtikrino. Teigia, jog tik po daugelio prašymų ir teikiamų skundų 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo papildomai įrengtos užuolaidėlės.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime ginčo laikotarpiu dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos. Taip pat Turto valdymo skyriaus žodiniu sprendimu 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengtos dušo užuolaidos iš priekio.
Pažymėtina, jog Higienos normos HN 134:2015, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras dušo kabinas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti.
Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tuo, jog dušai, nors ir atskirti vienas nuo kito pertvaromis, buvo įrengti vieni priešais kitus ir tokia jų įrengimo konstrukcija neužtikrino pareiškėjo privatumo.
Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog dušų įrengimas, kai dušo čiaupai atskirti sienelėmis, tačiau įrengti vienas priešais kitą pažeidžia asmens privatumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui detaliai nurodžius reikšmingas laikymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga įrodyti šių sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams tenka atsakovui. Atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog Pravieniškių 2-ajame kalėjime dušai nebuvo įrengti vienas priešais kitą, todėl konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Pareiškėjas akcentuoja, kad gyvenamoje patalpoje blakių, kurios pastoviai kandžioja nuteistuosius, taip pat ir pareiškėją, kalėjimo administracija atliko dezinfekciją, tačiau ji buvo neefektyvi.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Į bylą pateiktos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų aktų kopijos, iš kurių matyti, kad 2023 – 2024 metais Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfekcijos paslaugos“ atliko patalpų monitoringo, deratizacijos, dezinfekcijos paslaugas (darbus), buvo naikinamos blakės, tarakonai ir graužikai. Tai patvirtina, jog atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo blakių naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o dėl įkandimų – į Sveikatos priežiūros tarnybą. Atsižvelgiant į tai atsakovės neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam nebuvo suteikta teisė priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru. Pareiškėjas skunde nenurodo, jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su neužtikrinama teise nekvėpuoti dūmais užterštu oru, nenurodo, kada konkrečiai ir dėl ko jis galimai buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, nenurodo, ar minėti dūmai buvo atsiradę dėl kitų asmenų rūkymo (tabako dūmai), ar dėl kokių nors kitų priežasčių, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistas pareiškėjo orumas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 17 d. pažyma Nr. RV-23-8307 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl emocinės būklės pablogėjimo, dvasinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į psichologus nesikreipė.
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo neužtikrinimo, neįrengto laisvalaikio kambario) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 550 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. K. (S. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.